Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-10-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-7301-1065/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-26
Bylos Nr.
e2YT-7301-1065/2018
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00249-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Jurevičienė
Suinteresuotas asmuo
I. J., J. K., K. L., G. N., D. V., V. K., A. B., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
Pareiškėjas
G. L.
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7301-1065/2018 m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00249-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 26 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Ritai Grigalienei, Faustai Nauronytei,pareiškėjui, jo atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui,suinteresuotiems asmenims I. J., J. K., K. L., G. N., D. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: V. K., I. J., J. K., K. L., G. N., D. V., A. B., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. L. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis - G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Š. k., K. sen., Pakruojo r., priėmė palikimą po savo tėvų: J. L., gimusio 1927 m., mirusio 1992 m., V. L., gimusios 1926 m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2003 m., mirties pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Pareiškimu nurodė, kad 1967 m. sausio 19 d. jo motinos V. L. vardu buvo registruotas nekilnojamas turtas, kuris civilinės teisės prasme yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. 6592-0005-7010, malkinė, kurios unikalus Nr. 6592-0005-7020, daržinė, kurios unikalus Nr. 6592-0005-7031, ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. 6592-0005-7042, malkinė, kurios unikalus Nr. 6592-0005-7053, malkinė, kurios unikalus Nr. 6592-0005-7064, kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. 6592-0005-7010, esantys Pakruojo r. sav., K. sen., Š. k.. Tėvas J. L. mirė 1992 m. Motina V. L. į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kaip pergyvenusi sutuoktinį, nesikreipė, nes pasakė, kad jai ir taip viskas priklauso, kadangi namas registruotas jos vardu. Mama mirė 2003 m. Po motinos mirties jis liko gyventi tėvų namuose. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarų biurą jis nesikreipė, nes nesuprato, kad tai reikėjo padaryti. Iš vaikystės jam yra nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Išvardytą nekilnojamąjį turtą jis faktiškai paveldėjo pradėdamas jį valdyti. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas reikalingas tam, kad galėtų kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo jam išdavimo po tėvų mirties.

Pareiškėjas teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad gyvena Šinkaučiškio kaime, Pakruojo rajone. Jo tėvai buvo V. L. ir J. L.. Jie buvo iš viso 9 vaikai, vienas yra miręs. Pirmas mirė tėvas. Po jo mirties 1992 m. niekas į notarą nesikreipė. Mama mirė 2003 m. Po tėvų mirties liko gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai. Po tėvo mirties vaikai jų turto nesidalijo, niekas į turtą nepretendavo ir į notarą nesikreipė. Po tėvo mirties name liko gyventi mama ir sesuo. Iki tėvo mirties name gyveno jis, mama, tėvas, jaunesnioji sesuo. Po tėvo mirties visi likusieji ir liko gyventi name. Šiuo metu ten gyvena jis vienas. Jo sesuo A išvažiavo į Angliją dirbti. Jam reikia namą ir aplinką prižiūrėti. Jis pjauna žolę, moka mokesčius už žemę, elektrą. Namas yra senas, medinis, jau remontuoti ir neapsimoka, todėl dėl lėšų stygiaus jis namo ir neremontuoja. Prašo nustatyti faktą, kad jis priėmė palikimą po savo tėvų mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Pareiškėjo atstovas advokatas prašė patreiškimą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys V. K., I. J., J. K., K. L., G. N., D. V. ir A. B. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas jai yra brolis. Su pareiškimu ji sutinka. Tėvas J. L. mirė 1992 m. Po jo mirties į palikimą niekas nepretendavo ir į notarą nesikreipė. Mama nesuprato įstatymų ir todėl palikimo reikalų nesitvarkė. Mama V. L. mirė 2003 m. Kad būtų likęs koks kitas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, išskyrus sodybą, ji nežino. Šiuo metu Gediminas gyvena tėvų name. Brolis G. su po tėvų mirties likusiu turtu tvarkosi kaip su savo.

Suinteresuotas asmuo G. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas yra jos brolis. Tėtis mirė 1992 m., mama mirė 2003 m. Vaikai, sukūrę šeimas, paliko tėvų namus. Vienas brolis mirė Rusijoje. Tėvų sodyboje dabar yra likęs gyventi vienas brolis G., o seserys A. ir D., nutraukusios santuokas, tėvų namuose deklaravo gyvenamąją vietą. Kai mirė tėvas, sodyboje gyveno mama, brolis G. ir sesuo A.. Jie, seserys ir broliai, neprieštarauja, kad tėvų sodyboje gyventų G.

Suinteresuotas asmuo D. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra pareiškėjo sesuo. Tėvas mirė 1992 m., o mama – 2003 m. Prieš tėvo mirtį tame name gyveno tėvas, mama, brolis G. Po tėvo mirties ten liko gyventi mama ir brolis G. Į šį turtą daugiau niekas nepretendavo. Po motinos mirties ji pati tame name negyveno, tik buvo prisiregistravusi. Palikimas šiuo metu nėra priimtas. Yra ūkinis pastatas ir sena medinė trobelė. Apie kitą likusį turtą nėra žinoma. G. dėl sveikatos neturi jėgų labai daug tvarkytis, tačiau pagal galimybes prižiūri pastatus, aplinką. Su pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo I. J. paaiškino, kad ji į tėviškę nepretenduoja. Pirma mirė tėvas – J. L., vėliau mirė mama – V. L.. Buvo iš viso jų šeimoje 9 vaikai. Tėviškėje, po tėvo mirties, liko gyventi G. L. su mama. Kai mirė mama, G. L. ten gyveno vienas. Ji nepretenduoju į tą sodybą. G. L. ten gyvena nuolatos, bet nesirūpina.

Suinteresuotas asmuo K. L. paaiškino, kad su pareiškimu sutinka. Tėvas mirė 1992 m., mama mirė – 2003 m. Sodyboje visada gyveno G. L.. Kad kas pretenduotų į tą turtą – neteko girdėti. 1989 m. sudegė – atstatė. Kol tėvai buvo gyvi, jie viskuo rūpinosi, vėliau G. teko viskuo rūpintis pačiam. Ten buvo registruotos dvi sesės, bet jos faktiškai ten negyveno. G. L. ten tvarkosi ir gyvena pagal savo galimybes. Galiu pasakyti, kad jis ten tvarkosi minimaliai. Jis pats – G. žino, dėl ko jo sveikatos būklė yra tokia. Jis ten gyvena ir tegul baigia ten gyventi tą gyvenimą. Svarbu tik, kad jis ten prižiūrėtų viską ir, kad liktų prisiminimas.

Suinteresuoti asmenys: V. K., A. B. ir suinteresuoto asmens – valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant, kadangi apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta teismo šaukimu. VĮ Turto banko atsiliepime buvo išreikštas prašymas dėl bylos nagrinėjimo, nedalyvaujant atstovui ir atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei, dėl pareiškimo neprieštarauja, bylą prašo nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena Š. kaime, G. L. yra jo kaimynas. Pareiškėjo tėvus pažinojo dar nuo senesnių laikų. Į Š. kaimą jis gyventi persikėlė 1992 metais. Gedimino tėvo jis nelabai pamena. Mama – V. L.. Su ja kartu gyveno G. L.. Po J. L. mirties ten liko gyventi V. L., G. L., jo sesuo A. Dėl kitų seserų ar brolių jis nežino. G. ten gyveno visąlaik ir gyvena dabar. G. L. turi problemų su sveikata ir priklausomybėmis, tačiau turtu naudojasi kaip savo, moka mokesčius, pjaudavo pievą, džiovindavosi obuolius žiemai. Kiek jis žino, buvo sunkumų dėl žemės sklypo nuomos, todėl prireikė paveldėjimą įteisinti.

Šalies argumentai

Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena Š. kaime, G. L. yra jo kaimynas. Žino, kad G. kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, jie su G. nėra giminės. Pareiškėjo tėvai buvo J. L. ir V. L.. Jis Š. kaime gyventi pradėjo prieš maždaug 20 m. J. L. mirė anksčiau už G. mamą. Neprisimena, kas tuo metu gyveno jų name. G. ten jis nuolat matydavo. Dabar tame name gyvena G. vienas. Jis kūrena ugnį, gamina valgį, turbūt ir mokesčius moka, aplinką apsitvarko, nusišienauja žolę. Ten yra ūkinis pastatas, šulinys, sodas. Kad G. ten gyvena, jis mato. Žino, kad nėra sutvarkyti žemės nuosavybės dokumentai, jis yra kreipęsis į G. dėl žemės nuomos, bet kilo problemų.

Iš santuokos sudarymo įrašo kopijos matyti, kad J. L. ir V. M., po santuokos L., susituokė 1951 m. Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad G. L. tėvai yra J. L. ir V. L.. Iš mirties įrašų kopijų nustatyta, kad J. L. mirė 1992 m., V. L. mirė 2003 m. Iš pažymų, apie J. L. ir V. L. paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, matyti, kad jų paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo Š. k., K. sen., Pakruojo r. Iš pažymos apie G. L. deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad nuo 1984 m. birželio 19 d. jis deklaravo savo gyvenamąją vietą Š. k., K. sen., Pakruojo r. sav. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis nustatyta, kad V. L. vardu yra registruota: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. 6592-0005-7010, malkinė, kurios unikalus Nr. 6592-0005-7020, daržinė, kurios unikalus Nr. 6592-0005-7031, ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. 6592-0005-7042, malkinė, kurios unikalus Nr. 6592-0005-7053, malkinė, kurios unikalus Nr. 6592-0005-7064, kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. 6592-0005-7010, esantys Pakruojo r. sav., K. sen., Š. k.

Iš Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po V. L. ir J. L. mirties iki 2018 m. balandžio 9 d. dėl turto paveldėjimo nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro nutarimu atsisakyta G. L. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą po motinos V. L. mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civlinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).

Teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjo G. L. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkinamas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjas G. L., įrodinėdamas savo motinos V. L. palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad dar tėvams esant gyviems, gyveno kartu su jais, o tėvui mirus, o vėliau mirus ir motinai, liko toliau gyventi motinos namuose, tvarkė ir prižiūrėjo sodybą, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas nurodė, kad per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, nes nežinojo. Pareiškėjo G. L. pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, suinteresuotų asmenų: J. K., G. N., D. V., I. J., K. L. paaiškinimai teismo posėdyje bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. J. ir K. K. parodymai.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamas namas ir žemės sklypai, faktiškas jų valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo ir žemės sklypų priežiūra, prievolių, susijusių su namu ir žeme, vykdymas. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas G. L. po savo tėvo J. L., o vėliau ir po savo motinos V. L. mirties, toliau gyveno motinai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame Š. kaime, K. seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje, pagal išgales, supratimą, poreikį ir savo sveikatos būklę prižiūrėjo namą, kitus pastatus ir aplinką (pakūrena, apipjauna žolę ir pan.), mokėjo mokesčius, todėl konstatuotina, jog palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjas G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvų: J. L., gimusio 1927 m., mirusio 1992 m., V. L., gimusios 1926 m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2003 m., mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Kristina Jurevičienė