Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-10-13 · Byla Nr. TS-73-1015/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-13
Bylos Nr.
TS-73-1015/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Nuteistasis
M. S.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-73-1015/2016
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.16. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 59-210 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 2 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. birželio 3 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2017 m. birželio 3 d., 1/3 bausmės dalį atliko 2015 m. birželio 3 d.

Komisija, remdamasi 2016 m. rugsėjo 15 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-39 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 59-210 nutarė netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 59-210 ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skundas motyvuojamas tuo, kad toks komisijos nutarimas užkirto nuteistajam galimybę integruotis į visuomenę ir tokiu būdu palaipsniui, stebint probacijos tarnybai, adaptuotis visuomenėje. Nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus buvo pažeidęs 5 kartus, tačiau šiuo metu jam skirtos nuobaudos yra negaliojančios. Už gerą elgesį ir dalyvavimą sporto veikloje buvo vieną kartą skatintas, toliau lanko socialinės reabilitacijos pasiūlytas programas, yra parašęs prašymą tęsti mokslus, palaiko ryšius su visais šeimos nariais – žmona, seserimi, močiute. Po galimo paleidimo iš įkalinimo vietos planuoja gyventi pas uošvius Tauragės rajone, turi įgijęs apdailininko specialybę, atlikus nusikalstamos rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, jis priklauso vidutinei grupei.

Nuteistojo nuomone, komisija, priimdama jam nepalankų sprendimą, vadovavosi tik tais teiginiais, kurie net negali būti keliami, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, t.y. jo ankstesnius teistumus, bausmes už kuriuos jis jau yra atlikęs. Komisija akivaizdžiai remiasi tik ta pozicija, kuri tariamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nors byloje esantys duomenys liudija priešingai. Tai patvirtina tokia komisijos pateikta argumentacija, kad „dėl padarytų nusikaltimų kaltę pripažįsta iš dalies“, kuri neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo taikymu ir bausmės atlikimu. Be to, didelė kaltės dalis tenka įkalinimo įstaigoms, kurios nesugeba užtikrinti normalių pataisos programų, kurios mokytų nuteistąjį savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais. Toliau galioja nuostatos, kad perauklėti nuteistąjį galima tik draudimais. Lygtinis paleidimas nebuvo siejamas su progresyvaus bausmių atlikimo principu, kadangi buvo taikomas atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, o ne į teigiamus nuteistojo pokyčius, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Komisija skundžiamu nutarimu grįžta į seno lygtinio paleidimo taikymo principus ir vertina iki bausmės vykdymo esantį laikotarpį, kaip vieną iš neigiamų veiksnių, o ne vertina dabartinį bausmės atlikimo laikotarpį.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad bausmių vykdomoji teisė suformavo nuobaudų galiojimo terminą, kuris yra pakankamai ilgas – vieneri metai – tam, kad būtų sudaryta pakankama priežastis teismui atsižvelgti į tai, kad per vienerius metus nuteistasis pozityviai save charakterizavo. Pagal pateiktus komisijos argumentus matyti, kad ir tolimesniu bausmės atlikimo metu visi komisijos nutarime išvardinti faktoriai yra nekintantys ir tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam apskritai negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos iki pat bausmė vykdymo pabaigos. Tokie komisijos teiginiai apie per trumpą atliktos bausmės laiką, teigiant, jog tai gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, grindžia tai, kad komisija ne tik kad neanalizuoja viso atliktos bausmės laikotarpio ir bausmės atlikimo aplinkybių, bet primygtinai remiasi bausmės griežtumo principu. Lygtinis paleidimas – tai pereinamasis nuteistojo sėkmingos adaptacijos visuomenėje laikotarpis. Laikyti nuteistąjį kuo ilgesnį laikotarpį įkalinimo įstaigoje, remiantis tik tokiais teiginiais, kaip per trumpa neatliktos bausmės dalis, kuri gali suformuoti asmeniui klaidingą nuomonę apie švelnų baudžiamumą, kaltės pripažinimo buvimo ar nebuvimo motyvas, kaltės jausmo gilumo matavimas nenustatytais matavimo vienetais nieko bendro neturi su pačiu bausmės atlikimu ir bausmės poveikiu. Vis tai byloja apie komisijos šališkumą ir neobjektyvumą. Komisijos nutarimo argumentas, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, kad nusikaltimai linkę sunkėti, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą. Šiuo atveju minėtos aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas ir atlieka bausmę, jokiu būdu negali būti vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jau vien dėl tos aplinkybės, kad tos aplinkybės jau buvo vertinamos skiriant jam bausmę. Pagal visuotinius teisės principus (joks asmuo negali būti du kartus baudžiamas už tą pačią veiką ir kt.) tokia nutarties motyvacija, kaip išskirtoji, yra nepagrįsta, nes šiuo atveju yra kalbama ne apie bausmės skyrimą, o apie nuteistojo lygtinį paleidimą, kuriam reikšmingos visiškai kitokio pobūdžio aplinkybės, t.y. šiai dienai esanti nuteistojo charakteristika, šeimyninės aplinkybės, sąlygos, kuriomis jis gali socializuotis laisvėje. Visos šios aplinkybės, nagrinėjamo klausimo požiūriu, nuteistojo teigimu, kalba jo naudai. M. S. taip pat mano, kad remtis bei vadovautis angliškąja „OASys“ metodika dėl pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažinimo apskaičiavimo yra netikslinga, kadangi pačioje Anglijoje ši metodika nepasitvirtino ir ji jau panaikinta, o tai patvirtina jos neveiksmingumo faktą. Esant nurodytoms aplinkybėms, M. S. prašo panaikinti skundžiamą komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia įvertinęs nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis M. S. praeityje teistas 4 kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, viešosios tvarkos pažeidimus. M. S. vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, abiem atvejais priežiūros sąlygas jis buvo pažeidęs. Šiuo metu jis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už smurtinius nusikaltimus, jo daromi nusikaltimai sunkėja. Prieš bausmės atlikimą nuteistasis niekur nedirbo. M. S. Lygtinio paleidimo komisijoje svarstomas pirmą kartą.

Nuteistasis M. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą spręsti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Susipažinus su teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“. Šiuo metu, nuteistajam pageidaujant, yra įtrauktas į lankančių ikireabilitacinę-psichoedukacinę programą „Įžanginė grupė“ (priklausomybių prevencija, postvencija). Pirmame užsiėmime nedalyvavo. Būdamas laisvėje mokykloje baigė 7 klases, toliau nesimokė, nes reikėjo dirbti. 8 ir 9 klases baigė pataisos namuose, planuoja įgyti vidurinį išsilavinimą, yra parašęs prašymą tęsti mokslus.

Nuteistasis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2016 m. liepos 29 d. Prieš tai jis bausmę atlikinėjo Kybartų pataisos namuose ir ten buvo charakterizuojamas neigiamai. Į paprastąją grupę paskirtas 2014 m. lapkričio 10 d. Šiuo metu M. S. motyvuotas prasmingam užimtumui: žiūri TV laidas, sportuoja, jo darbinė motyvacija yra teigiama, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigos buhalterija nėra gavusi vykdomųjų raštų. Tačiau bausmės atlikimo metu M. S. režimo reikalavimus pažeidė 5 kartus. Už nurodymų nevykdymą, necenzūrinių žodžių vartojimą, alkoholio vartojimą bei draudžiamų daiktų laikymą baustas 5 kartus, už gerą elgesį ir dalyvavimą sporto veiklose skatintas 1 kartą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir teigiamas. Nors M. S. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau vis dėlto jos atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai.

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir artėjanti prie aukštos rizikos grupės (aukšta nuo 100 iki 168 balų) – 99 balai, iš jų 45 balai - statiniai, 54 balai dinaminiai. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau stebimos iš dalies alkoholio vartojimą palaikančios nuostatos („visi vyrai geria“, „nieko tokio kartais pavartoti alkoholinių gėrimų“). Nemano, jog praeityje turėjo rimtesnių alkoholio vartojimo problemų. Taip pat yra stebimas hiperbolizuotas savęs vertinimas, stengiamasi save pateikti iš geresnės pusės, minimizuojant asmeninę atsakomybę dėl nusikalstamų patirčių, kaltinant tuo metu susiklosčiusias aplinkybes. Negeba apibūdinti savo asmens, savęs vertinime stebimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Tad socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais vis tik išlieka ankstesni nusikalstami veiksmai, su alkoholiu susijusios problemos, draugai su kriminaline praeitimi, paremiančių asmeninių ryšių stoka, finansiniai sunkumai, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Nors pastaruoju metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis buvo vieną kartą skatintas, pataisos namuose nekonfliktuoja, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kurie rodo, jog M. S. elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant šiuo momentu galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už apysunkių smurtinių tyčinių nusikaltimų padarymą, ankščiau ne kartą teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai yra užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi šiuo metu, teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad ji padarė pakankamą įtaką nuteistajam ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistajam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, artėjančią prie aukštos rizikos grupės, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Šios aplinkybės taipogi neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 59-210 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė