Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, ir LAGK) 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 21R- (AG-242/03-2021) (toliau – ir Sprendimas) ir išspręsti ginčo tarp šalių klausimą iš esmės; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. vasario 15 d. atsakymą Nr. (23.1-08 E) RM-6995 (toliau – ir Atsakymas) į 2021 m. sausio 16 d. prašymą (toliau – ir Prašymas); 3) įpareigoti VMI iš naujo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2021 m. sausio 7 d. gavo VMI pranešimą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjui nesumokėjus mokesčių pagal išduotus vykdomuosius raštus per 14 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliui. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas kreipėsi į VMI su Prašymu atidėti 3 171,76 Eur mokesčių skolos sumokėjimą, t. y. sustabdyti išieškojimo veiksmus iki Prašyme nurodyti pareiškėjo skundai ir prašymai bus išnagrinėti teismuose. Kadangi VMI atsisakė tenkinti Prašymą, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri konstatavo, kad Atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

2.2. VMI Atsakymas yra neišsamus ir nemotyvuotas. VMI yra viešojo administravimo subjektas, todėl vadovaudamasi nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitais viešojo administravimo principais galėjo patenkinti Prašymą, tačiau neišnagrinėjo Prašyme nurodytų esminių aplinkybių visumos ir dėl jų nepasisakė bei nepagrįstai nurodė kreiptis į išieškojimą vykdančius antstolius, todėl toks Prašymo išnagrinėjimas ir Atsakymo pateikimas negali būti laikomas tinkamu.

2.3. VMI Atsakyme taip pat nepagrįstai nurodė, jog Lietuvoje įvestos priemonės dėl COVID-19 sukeltų neigiamų pasekmių netaikomos mokesčių mokėtojų baudoms už administracinius nusižengimus ir skoloms pagal Lietuvos Respublikos teismų išduotus vykdomuosius raštus, nors jos turėjo būti taikomos, todėl VMI galėjo patenkinti Prašymą esant tokioms sudėtingoms sąlygoms. Sunki finansinė padėtis ir negalėjimas sumokėti skolos negalėjo būti esminė priežastis atmesti Prašymą jo net nenagrinėjus. Visos pareiškėjo sąskaitos buvo areštuotos, todėl jis neturėjo galimybių sumokėti skolos, taigi vykdomųjų bylų nesustabdymas pernelyg apsunkino pareiškėjo padėtį pandemijos metu. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra konstatavęs, jog viešojo administravimo subjektai gali veikti tik teisės aktų suteiktų įgaliojimų ribose, tačiau VMI, atlikdama savo funkcijas, privalėjo vadovautis teisėtumo principu ir neignoruoti pareiškėjo teisių.

2.4. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir LVAT praktika, susijusia su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teise į gerą administravimą, nagrinėjamu atveju VMI veikimas (Atsakymas) iš esmės prieštarauja gero administravimo principui, nes VMI ignoravo pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai, vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, pateikti suinteresuotiems asmenims teisingą informaciją juos dominančiais klausimais. VMI Atsakymas buvo formalus ir biurokratiškas, t. y. priimtas pažeidžiant gero administravimo principą. VMI buvo įgaliota spręsti pareiškėjo skundo reikalavimus, o ne tik formaliai atsakyti ir pasirinkti nieko neveikimo taktiką, t. y. VMI ir pati galėjo pakeisti arba pakoreguoti jos nurodytus įsakymus remdamasi VMI viršininko 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-91 dėl VMI viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. VA-27 ,,Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ pakeitimo.

2.5. Prašyme nurodė tinkamus argumentus, kurie sudarė pagrindą sustabdyti skolos išieškojimo veiksmus, nes pateikė: duomenis dėl AB SEB banko neteisėtų veiksmų 2008 m. pabaigoje, dėl kurių jis patyrė didelius materialinius nuostolius, prarado asmenines santaupas/ investicijas ir liko skolingas didelę sumą bankui; duomenis apie nekilnojamąjį turtą, kuris buvo apribotas turto areštu, o vėliau varžytinių metu parduotas už dvigubai mažesnę kainą; apie turimas sąskaitas bankuose; gaunamas nedideles pajamas; sunkią įmonės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,AC invest“, kurios savininkas ir vienintelis akcininkas yra pareiškėjas, sunkią finansinę situaciją. Daugiau jokio nekilnojamojo, kilnojamojo turto ar piniginių lėšų, kuriomis gali disponuoti, neturi ir kad sunki finansinė situacija yra susijusi su besitęsiančiais teisminiais procesais bandant apsisaugoti nuo nesąžiningų bankų veiksmų. Dėl sunkios finansinės padėties (butas buvo parduotas iš varžytinių, jis liko skolingas didelę sumą bankui, visos sąskaitos buvo areštuotos, darbinė ir kita veikla apribota, dėl ko pareiškėjas patyrė ir psichologinę įtampą, jautė stresą) neturėjo net kur gyventi (kurį laiką gyveno garaže), tačiau į nurodytus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus VMI nagrinėdama Prašymą neatsižvelgė, todėl VMI Atsakymas turėtų būti panaikintas ir VMI įpareigota Prašymą išnagrinėti iš naujo.

2.6. Komisija turėjo įvertinti VMI veiksmų (neveikimo) neteisėtumą dėl Atsakymo neišsamumo, nepagrįstumo bei vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, jog antstolis nėra išnagrinėjęs ir persiuntęs teismui nei vieno pareiškėjo jam tiesiogiai pateikto skundo. Komisija, nesutikdama su pareiškėjo argumentais, susijusiais su tuo, jog VMI ignoravo nebaigtas ginčo bylas, Prašymo motyvus dėl finansinės ir turtinės padėties pablogėjimo lyginant su padėtimi, buvusia skundų padavimo metu, nepateikė jokių savo nesutikimo argumentų ir motyvų. Komisija Sprendime nepagrįstai pažymėjo, kad VMI neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymo atleisti jį nuo skolos sumokėjimo, nes jis pateikė ne prašymą atleisti nuo skolos išieškojimo, o atidėti 3 171,76 Eur mokesčių skolos sumokėjimą arba atsisakyti nuo išieškojimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. dėl to, jog jis neturi pajamų ir turto, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą. Komisija Sprendimą priėmė netinkamai nustačiusi esmines aplinkybes, nepagrįstai vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsnio nuostatomis.

2.7. LAGK nepagrįstai Sprendime nurodė, jog jai teisės aktai nesuteikia teisės vertinti pareiškėjo susidariusios skolos pagrindo, taip pat antstolių ir teismų sprendimų, nes jis skunde prašė įvertinti esmines faktines ir teisines ginčo aplinkybes (jų visumą), pateiktus įrodymus, tačiau Komisija, kaip ir VMI, Prašyme nurodytų aplinkybių nenagrinėjo, neatsižvelgė į pareiškėjo sunkią turtinę padėtį, taip pat į tai, kad kovodamos su pirmąja bei antrąja pandemijos banga Europos Sąjungos šalių Vyriausybės turi nepažeisti žmogaus ir piliečio teisių ir, kad tolesnis vykdomųjų bylų vykdymas nagrinėjamu atveju pernelyg apsunkino pareiškėjo padėtį minėtu sudėtingu metu. Daugelyje pasaulio ir Europos Sąjungos šalių pandemijos metu buvo sustabdyti ar atidėti bet kokie skolų valstybei išieškojimo vykdymo veiksmai, todėl ir mūsų šalies institucijos pandemijos metu turėjo veikti protingai ir socialiai atsakingai. Sprendimas turi būti panaikintas, nes jo priėmimas iš esmės prieštarauja visuotinai pripažintoms ir įstatymuose nustatytoms viešojo administravimo nuostatoms (pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, aiškumo, sistemiškumo, naujovių ir atvirumo permainoms, išsamumo), be to, jis priimtas išsamiai neišnagrinėjus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nenurodžius (arba netinkamai nurodžius) teisės aktų, neišdėsčius motyvų bei nepaaiškinus pareiškėjui apie galimybę kreiptis į atitinkamas institucijas dėl tam tikrų veiksmų atlikimo.