Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), teistas: 2017 m. kovo 2 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį; 2019 m. kovo 29 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį; 2019 m. balandžio 19 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį; 2019 m. birželio 14 d. pagal BK 284 straipsnį; 2019 m. liepos 29 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesiais laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose 21.00 val. iki 06.00 val., ir per 7 mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 120 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir 65 straipsniu, bausmių keitimo taisyklėmis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. birželio 14 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 12 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose 21.00 val. iki 06.00 val., ir per 7 mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 120 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 p., ir 72¹ straipsniu paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei 200 metrų atstumu 1 metų laikotarpiui bei įpareigojimas 6 mėn., dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 23 d.; 2020 m. gegužės 12 d. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį galutine sumažinta 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinta su 2019 m. liepos 29 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, prie nauju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 (du) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., ir 34 (trisdešimt keturių) MGL (1700,00 Eur ) dydžio baudą, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž. 2020 m. kovo 30 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame vasarnamyje, išgertuvių metu be jokios priežasties metė stiklinę su alumi į nukentėjusįjį V. K. ir pataikė jam į kaktą bei suėmęs rankomis jį už kaklo, jį išstūmė pro langą, ko pasekoje sudužęs lango stiklas sužalojo V. K. veidą, po to rankos kumščiais du kartus trenkė nukentėjusiajam į abi galvos puses, taip mušdamas sukėlė V. K. fizinį skausmą.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2020 m. kovo 30 d. apie 13 val. jis nuėjo pas dėdę Z. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kai jis atėjo, ten į jų vasarnamio virtuvę, dėdė su V. K. vartojo alkoholį, o tiksliau alų. Tai jis, nieko nelaukęs, prisijungė prie jų, pats atėjo visiškai blaivas, o vyrai jau buvo išgėrę. Tada pradėjo visi vartoti alų, kiek išgėrė, neatsimena, pamena, kad kažkuriuo metu davė V. pinigų, kad parneštų dar alaus, pamena, kad parnešė 3 l alaus. Jam grįžus, liko tik jis su V., dėdė jau buvo išėjęs, todėl toliau vartojo tik su V., jis pradėjo jam sakyti, kad jis nedirba viešųjų darbų, nors jis tikrai dirba, todėl jie susiginčijo ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio meta jis trenkė rankos delnu ar kumščiu V. į galvą, kiek kartų, neatsimena, galėjo būti 2-3 smūgiai ir daugiau nelabai atsimena, nes buvo nemažai išgėręs alaus, kas buvo toliau, neatsimena, kad būtų daužęs langą, neatsimena ir tikrai to nedarė, nebent tuo metu, kai trenkė V., galbūt jis po smūgio krito į tą langą ir taip tas langas išdužo, negali pasakyti, nes neatsimena, dėl girtumo, tik pamena, kad V. sėdėjo prie lango. Tačiau neatmeta, tokios galimybės, kad viskas galėjo įvykti taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Labai gailisi, tokio savo poelgio. Su V. nebebuvo sutikęs ir daugiau nebendrauja. Kaip jis iš ten išėjo neatsimena, kaip atrodė V. po jų konflikto, taip pat neatsimena. Jų konflikto niekas nematė.

Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

liudytojo V. K. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 30 d. po pietų jis nuėjo pas kaimyną V. J., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kai jis nuėjo pas jį, kaimynas su Ž. ir R. L. vartojo alų, turėjo 9 butelius, jis pats pas kaimyną atėjo blaivus, alkoholį pradėjo vartoti, tik tada, kai Rimis išėjo namo, o Jurgelevičius išėjo į trobą, vartojo alkoholį kartu su E. Ž. gyv. Mažeikių r., Gyvolių k., kuris, jam nieko nesakęs, paėmęs nuo stalo stiklinę, kurioje jis buvo įpylęs alaus, trenkė su jam vieną sykį į kaktą, stiklinė nuo smūgio sudužo, tai jam sukėlė fizinį skausmą jam skaudėjo (po šiai dienai, jam pasilenkus, svaigsta galva ir raibuliuoja akyse), po šių veiksmų, jis pačiupo jį už gerklės ir išstūmė pro langą, ko pasekoje stiklai jam supjaustė veidą, tada jis dar 2 kartus į abi galvos pusės trenkė su rankos kumščiais, kas taip pat sukėlė fizinį skausmą jam skaudėjo (skaudėjo net 3 dienas), kai jis jam trenkė nieko aplink nebuvo kas galėjo matyti Ž. suduotus smūgius jam. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam buvo išaiškinta civilinio ieškinio jis nereikš, pretenzijų jis Ž. neturi, nori, kad jis atsakytų įstatymo nustatyta tvarka. Pas medikus jis nesikreipė ir nesikreips. Po visko jis iš nervų išgėrė butelį alaus;

2020 m. kovo 30 d. bendroje informacijoje apie ROIK 0120000169129 nurodyta, kad pranešėją sumušė kaimynas E. Ž., kuris pasišalino. GMP atsisakė. Lauks šalia parduotuvės Piliakalnio g. prie kelio. Rašys pareiškimą. Neserga, kontaktų su grįžusiais iš užsienio neturėjo. Pranešėjo skambučio data ir laikas: 2020 m. kovo 30 d. 18:10 val. BPCID=9370295794 per e.policija kreiptis negali, nes neturi tinkamų įrenginių. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) pasitiko pranešėjas V. K., gim. 1963 m. gegužės 9 d., kuris paaiškino, kad namuose kartu su pažįstamu E. Ž., gėrė alkoholinius gėrimus. Jiems geriant tarp jų kilo žodinis konfliktas, ko pasekoje susistumdė, ir pranešėjas nugriuvo ant žemės. V. K. nustatytas 1.64 prom. girtumas, pareiškimą rašyti atsisakė, o E. Ž. iki atvykstant pasišalino. Pranešėjas nenurodė E. Ž. gyvenamosios vietos ir kur galėtų būti, nes nežino. Surašytas tarnybinis pranešimas;

2020 m. kovo 31 d. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2020 m. kovo 30 d. apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), esančiame vasarnamyje, pas kaimyną V. J., kuris kartu tuo metu nebuvo, išgertuvių metu su E. Ž. gyv., Mažeikių r., Gyvolių k., kuris jam nieko nesakęs, paėmęs nuo stalo stiklinę su alumi, trenkė vieną sykį jam į kaktą, stiklinė nuo smūgio sudužo, paskui rankomis suėmė jam už kaklo ir stūmė į verandoje esantį langą, kuris sudužo ir kurio stiklo šukės jam apipjaustė kairės pusės ausį ir žandą, dešinės pusės kaktą ir dešinės rankos plaštaką. Dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Pas medikus dėl kūno sužalojimų nesikreipė. Dėl patirto kūno sužalojimo, bei sukelto fizinio skausmo prašo nubausti įstatymo nustatyta tvarka E. Ž.;

2020 m. kovo 31 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta randasi adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus matosi gyvenamoji sodyba, įėjus į kiemą po kaire puse matosi medinis pastatas, apkaltas šviesios spalvos plastikinėmis dailylentėmis. Iš pastato kairės pusės matosi medinės durys, kurios praviros, įėjus pro duris patenkame į pastato virtuvę. Apžiūrint pastato vidų po kaire puse matosi spintelė, šalia jos palei langą matosi stalas, palei kitą sieną matosi mūrinė krosnis. Išėjus iš pastato kairėje pusėje palei šoninę pastato dalį matosi ant žemės stiklo šukės, viršuje matosi pastato medinis lango rėmas sudarytas iš dviejų dalių, kurio išmatavimai yra 0.83X1.06 m, apžiūrint pastato langą matosi, kad viena dešinės pusės dalis kurios išmatavimai 0.34X100 m, yra išdužusi. Daugiau įvykio vietoje reikšmingų pėdsakų neaptikta.;

2020 m. kovo 31 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint asmens V. K. (duomenys neskelbtini), kūną, matosi ant dešinės rankos plaštakos ties mažojo piršto krumpliu pjautinė žaizda kuri padengta kraujo šašu, bei ant apatinio delnakaulio matosi žaizda, kuri padengta kraujo šašu. Apžiūrint galvą kairėje pusėje ant ausies galiuko matosi pjautinė žaizdelė, kuri padengta kraujo šašu, ties ausies krašteliu ant žandikaulio matosi trys žaizdelės kurios padengtos kraujo šašeliais, iš dešinės pusės kaktos srityje matosi pjautinė apie 2,5 cm žaizda, kuri padengta kraujo šašu. Daugiau reikšmingų pėdsakų apžiūrint kūną nenustatyta.;

2020 m. kovo 30 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020 m. kovo 30 d. apie 18.20 val. iš Telšių apskrities VPK budėtojo gautas pranešimas, kad prieš valandą pranešėją sumušė kaimynas E. Ž., kuris pasišalino. GMP atsisakė. Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) juos pasitiko pranešėjas V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad namuose vartojo alkoholį kartu su pažįstamu E. Ž., jiems geriant tarp jų kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje susistumdė ir jis nugriuvo ant žemės. V. K. nustatytas 1.64 prom. girtumas, rašyti pareiškimą atsisakė, o E. Ž., iki jiems atvykstant, buvo pasišalinęs. V. K. nenurodė, kur šiuo metu galėtu būti E. Ž., nes nežino jo gyvenamosios vietos.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma rodo, kad E. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes jo kaltė yra visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu bei kitais byloje esančiais įrodymais ir nukentėjusiojo parodymais. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, žalos nėra, todėl prokuroras pagrįstai galėjo E. Ž. pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam E. Ž. sutikus, 2020 m. gegužės 18 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog E. Ž. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, sutiko baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, nuo 2016 m. vasario mėnesio lankosi UAB Dr. A. Biržiškos sveikatos centre pas psichiatrą ir psichologą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (anksčiau teismo teistas, paskutinį kartą 2019 m. liepos 29 d. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – areštas.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Ž. paskirti galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam E. Ž., kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą – Šiaulių tardymo izoliatorių, atlikti arešto bausmės. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalimi, nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 5 dalimi, nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti E. Ž., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.