Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-05-17 · Byla Nr. e2KT-47-790/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-17
Bylos Nr.
e2KT-47-790/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
O. L.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2KT-47-790/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01606-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.4(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras,

susipažinęs su ieškovo O. L. (O. L.) pareiškimu dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-599-459/2024 nagrinėjimo ir prašymu perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo teisėjos Raimondos Andrulienės rezoliucijos pagrindu Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. gegužės 15 d. perduotas išspręsti ieškovo O. L. (O. L.) pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-599-459/2024 nagrinėjimo.

2. Pareiškime dėl nušalinimo nurodoma, kad ieškovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai buvo pateikta informacija apie galimus atsakovės UAB „Vlantana“ vadovės ir Klaipėdos apygardos teismo pirmininko ryšius. Ieškovo vertinimu, minėta informacija patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas turi išankstinį nusistatymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo. Ieškovo nuomone, net jei Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas būtų nušalintas nuo civilinės bylos nagrinėjimo, pirmininkas gali daryti įtaką bet kuriam kitam Klaipėdos apygardos teismo teisėjui. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovo įsitikinimu, yra būtina perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje.

5. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

6. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).

7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko vertinimu, ieškovo pareiškime dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo išdėstyti argumentai neįrodo, kad civilinė byla Nr. e2A-599-459/2024 Klaipėdos apygardos teisme negalėtų būti išnagrinėta nešališkai. Pažymėtina, kad tam, jog būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, jog nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

8. Nagrinėjamu atveju ieškovas kelia abejones dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumo, tačiau objektyvių teiginių, pagrindžiančių reiškiamas abejones, nenurodė. Pažymėtina, kad nušalinimo pareiškimas negali būti grindžiamas tik subjektyvia dalyvaujančio byloje asmens nuomone ar keliamomis prielaidomis. Ieškovas, keldamas abejones dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumo, tokias abejones grindžia tuo, kad Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas galimai palaiko ryšius su atsakovės vadove. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktas 2023 m. liepos 18 d. susirašinėjimas tarp nenustatytų asmenų nepatvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas su atsakovės vadove palaiko asmeninius ryšius, kadangi susirašinėjime nurodomos subjektyvios ir spėjamo pobūdžio aplinkybės, kurios nėra patvirtintos jokiais kitais rašytiniais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors ieškovas pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo grindžia prielaidomis dėl teismo pirmininko galimų ryšių su atsakovės vadove, tačiau ieškovas pareiškime dėl teismo nušalinimo nenurodo jokių konkrečių aplinkybių ar duomenų, jog kiti Klaipėdos apygardos teismo teisėjai yra šališki ir suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą byloje.

9. Taigi, ieškovas pareiškimo dėl nušalinimo nepagrindė objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis, kurios patvirtintų keliamas abejones dėl Klaipėdos apygardos teismo (teisėjų) nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-599-459/2024. Dėl šių priežasčių ieškovo O. L. pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-599-459/2024 ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo O. L. pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-599-459/2024 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras