Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad Vilniaus PN buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. liepos 16 d. Nurodo, jog netinkamos kalinimo sąlygos pasireiškė tuo, jog jos buvo nežmoniškos, žeminančios žmogaus orumą, kenksmingos sveikatai, neatitiko nei tarptautinių, nei nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Teigia, kad nebuvo aprūpinamas pajamomis, nebuvo suteiktas darbas, dėl ko negalėjo atlyginti nusikalstama veika padarytos žalos.

Nurodo, kad kalinimo Vilniaus PN metu, Pareiškėjui nebuvo mokamos socialinės pašalpos ir išmokos iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų, nebuvo teikiama tikslinė parama, kaip to reikalauja „Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 nutarimu Nr. 475 (toliau – ir Aprašas). Pabrėžia, kad taip pat nebuvo aprūpintas nei darbinėmis, nei jokiomis kitomis pajamomis. Teigia, jog taip Pareiškėjas buvo dirbtinai įstumtas į žmogaus orumą žeminantį skurdą ir tokiu neteisėtu veikimu buvo padaryta žala.

Pažymi, kad Vilniaus PN yra prisiėmęs pareigą aprūpinti Pareiškėją pajamomis, pakankamomis oriam tiek jo paties, tiek ir jo šeimos pragyvenimui. Nurodo, kad tokią pareigą aprūpinti darbu Vilniaus PN yra prisiėmęs pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 40 str., bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 125 str. nuostatas. Pabrėžia, kad pareigą aprūpinti bent minimaliomis pajamomis Vilniaus PN taip pat yra prisiėmęs ir pagal BVK 173 str. 8 d. nuostatas bei pagal jau minėtą Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 475. Kadangi Pareiškėjas buvo įkalintas, pasirinkimo laisvės dirbti arba nedirbti neturėjo. Nurodo, kad nepriklausomai nuo to, ar Vilniaus PN vykdė savo pareigą aprūpinti Pareiškėją darbu, ar jos nevykdė – savo pareigą aprūpinti pajamomis, pakankamomis oriam tiek Pareiškėjo paties, tiek ir Pareiškėjo šeimos egzistavimui, Vilniaus PN vykdyti privalėjo.

Teigia, kad viso įkalinimo Vilniaus PN metu, nebuvo suteikta galimybė dirbti, taip neįgyvendinant pagrindinio tikslo – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 125 str. 8 d.) bei užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BVK 111 str.).

Atkreipia dėmesį, jog daugybę kartų kreipėsi raštu į pataisos įstaigos administraciją su prašymais būti įdarbintam, tačiau darbas suteiktas nebuvo pateikiant įvairių, tikrovės neatitinkančių motyvų, t. y. neva bausmę atliekant drausmės grupėje darbas, atsižvelgiant į LR BVK 70 str. reikalavimus nesuteikiamas. Mano, kad tokia argumentacija neabejotinai vertintina esanti demagogija.

Pareiškėjas pažymi, kad yra darbingo amžiaus, įgijęs net keletą specialybių: baldžiaus, mūrininko, neįgalumo neturi, todėl mano, kad jokio teisinio pagrindo atsisakyti suteikti darbą nebuvo, kas vertintina kaip pataisos įstaigos administracijos nevykdydamas savo pareigos aprūpinti Pareiškėją darbu, bei Pareiškėjo kaip nuteistojo išmokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais. Pažymi, jog administracijai teikė prašymus ir dėl neapmokamo darbo, tačiau administracija siūlė darbą, kuris susijęs su nuolatiniu cheminių medžiagų/tirpalų naudojimu, tačiau nurodo, kad pagal Pareiškėjo sveikatos būklę darbas buvo netinkamas, kadangi Pareiškėjui nustatytas seborėjiniu dermatitas, todėl bet koks sąlytis su chemikalais sukelia ligos paūmėjimą.

Nurodo, kad Pareiškėjui yra nustatyta būtinybė dantų protezavimui, tačiau pažymi, kad nemokamas dantų protezavimas nėra numatytas, todėl nesuteikiant darbo ir neaprūpinant pajamomis Pareiškėjas neturi galimybės savo lėšomis protezuotis dantis.

Pažymi, kad kalėdamas Vilniaus PN patyrė didelę emocinę, psichologinę bei moralinę žalą, neigiamus išgyvenimus, kančią, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.