Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-04-04 · Administracinė byla Nr. I-2128-535/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-04
Bylos Nr.
I-2128-535/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00757-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2128-535/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00757-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2).

Pareiškėjas paaiškina, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2017 metų jam nebuvo suteiktos higienos priemonės - dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai, nagų kirpiklis. Pareiškėjas teigia, kad ne kartą žodžiu kreipėsi į Vilniaus PN administracijos atstovus dėl šių higienos priemonių išdavimo, tačiau jam būdavo atsakoma, kad jam nepriklauso jo prašomos higienos priemonės, kadangi jis tuo metu jau buvo nuteistasis, o ne suimtasis. Dėl higienos priemonių neišdavimo jis patyrė diskriminaciją, nes jo prašytos suteikti higienos priemonės nuteistiesiems ginčo laikotarpiu nepriklausė, tačiau tuo pačiu laiku suimtieji šiomis higienos priemonės buvo aprūpinami. Dėl nurodomų aplinkybių jis patyrė pažeminimą, psichologines kančias, dėl ko kilo neturtinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovas Vilniaus PN, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 6-9) paaiškina, kad A. S. į Vilniaus PN atvyko 2015-09-23 ir laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN atliko iki 2017-10-19 kuomet Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-10-19 nutarimo Nr. NN-187 pagrindu buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus.

Nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą reglamentuoja Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 (toliau - Aprūpinimo normos). Vadovaujantis pareiškėjo nurodytu ginčo laikotarpiu (nuo 2015 metų iki 2017 metų) galiojusia Aprūpinimo normų redakcija (Aprūpinimo normos redakcija, galiojusi nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01), iš higienos priemonių vienam vyrui atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose buvo skiriamas: 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo (1 mėnesiui), kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Teisės aktai nenustato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos priemonių. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-03-19 įsakymo Nr. 1R-79 „Dėl teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2.2 punkte nurodyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.). Taigi, ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad dantų šepetėlis, dantų pasta bei skutimosi peiliukai yra išduodami tik suimtiems asmenims. Tuo tarnu ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, jo statusas - nuteistasis, nuteistiesiems šių higienos priemonių išdavimas ginčo laikotarpiu nenumatytas, todėl Vilniaus PN neturėjo pareigos nemokamai suteikti jam tokių higienos priemonių kaip dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai, nagu kirpiklis.

Pažymi, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. 1R- 132 „Dėl teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. IR-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“, nauja redakcija išdėstė Aprūpinimo normas, kuri numatė ir nuteistiesiems išduoti skunde minimas higienos priemones. Teisės akto pakeitimas įsigaliojo nuo 2017-01-01. Nuo 2017-01-01 visiems nemokiems Vilniaus PN nuteistiesiems išduodamos higienos priemonės nustatytos Aprūpinimo normose, tame tarpe ir dantų šepetėlis, dantų pasta bei skutimosi peiliukai.

Pareiškėjo A. S. skundo argumentai dėl tam tikrų higienos priemonių neišdavimo bei dėl to kilusios neturtinės žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Vilniaus PN neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, atvirkščiai buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų, o aprūpinimas pareiškėjo skunde nurodytomis higienos priemonėmis nebuvo numatytas.

Informuoja, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui kaip ir visiems kitiems nuteistiesiems buvo išduodamos ginčo laikotarpiu galiojusiose Aprūpinimo normose nurodytos higienos priemones - 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo (1 mėnesiui), kiekvieną kartą einant praustis duše išduota po 30 g muilo. Šios higienos priemonės buvo išduodamos nuteistųjų būriams, kiekviename nuteistųjų būryje buvo paskirti atsakingi asmenys, kurie kiekvienam nuteistajam individualiai išduodavo šias higienos priemones.

Atkreipia dėmėsi, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją nesikreipė dėl netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis. Vilniaus PN nuomone pareiškėjo skundo aplinkybės pagristos abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių Vilniaus PN galimai neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų Vilniaus PN veiksmų neišduodant jam higienos priemonių.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Higienos reikmenys išduodami vadovaujantis Aprūpinimo normomis. Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo laikotarpiu galiojo dvi šio teisės akto redakcijos - laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01 ir nuo 2017-01-01 iki dabar, kuri galiojo pareiškėjo skundo padavimo teismui metu. Redakcija galiojusi iki 2017-01-01 nustatė, kad vienam nuteistajam išduodama per mėnesį skalbiamojo muilo - 200 g., tualetinio muilo - 100 g. ir 1 rulonas tualetinio popieriaus. Nuo 2017-01-01 Vilniaus PN nuteistieji aprūpinami šiais higienos reikmenimis: skalbimo milteliais - 400 g. 3 mėn.; tualetiniu muilu - 100 g. 1 mėn.; tualetiniu popieriumi (ritinėlis) - 3 vnt. 1 mėn.; dantų šepetėliu - 1 vnt. 1 mėn.; dantų pasta - 75 ml 2 mėn.; skutimosi peiliukais - 4 vnt. 1 mėn.; dezodorantu arba antiperspirantu - 75 ml 3 mėn.

Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad iki 2017-01-01 skutimosi peiliukų, dantų pastos ir šepetėlio, nagų kirpiklio išdavimas nebuvo nustatytas, todėl pareiškėjo pretenzijos šiuo aspektu atmestinos kaip nepagrįstos.

Be to, pažymėtina, kad nuo 2017-01-01 higienos reikmenys išduodami tik nemokiems Vilniaus PN nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo nemokus, ar dėl šios priežasties būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją. Priešingai, teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN nuolatos disponavo piniginėmis lėšomis, todėl jis nebuvo pripažįstamas nemokiu ir neįgijo teisės į higienos reikmenų išdavimą (b. l. 13–18). Teismo vertinimu, teismo posėdyje pareiškėjo teiginiai, kad turimas pinigines lėšas skiria sutuoktinės poreikiams, kuri taip pat yra kalinama, nėra laikytinas įrodymu, patvirtinančiu, kad pareiškėjas yra nemokus. Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2018-03-22 pažyma ,,Dėl nuteistojo A. S. skundų, prašymų (pareiškimų) teikimo“ patvirtina, kad A. S. laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais, prašymais (pareiškimais dėl materialinio buitinio aprūpinimo, netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis (dėl dantų pastos, dantų šepetuko, skutimosi peiliukų, nagų kirpiklio skyrimo) – nesikreipė (b. l. 10)

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vilniaus PN Aprūpinimo normų nuostatų nepažeidė.

Kaip jau buvo minėta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai konstatuojami neteisėti veiksmai, neturtinės žalos padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Vilniaus PN pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad Vilniaus PN administracija veikė nepagrįstai ir neteisėtai. Nenustačius Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. - būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič