Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. M., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje atstovui V. M., atsakovui M. R. S., jo atstovui advokatui Edvardui Steckiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui M. R. S. dėl žalos gamtai atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį sutikslinęs prašo priteisti iš atsakovo 870,91 Eur žalos gamtai atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinyje nurodyta, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, jog atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiame saugomoje teritorijoje, Dzūkijos nacionaliniame parke – (duomenys neskelbtini), 2013 ir 2014 m. Nemuno upės pakrantės apsaugos zonoje savavališkai, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, vykdė žemės kasybos darbus ir pakeitė reljefo formas bei sunaikino natūralią žolinę augmeniją 1252,35 kv. m plote. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašus atsakovo žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) taikomi reikalavimai, nustatyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXIV Nacionaliniai ir regioniniai parkai, XXIX Paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, taigi apie šiuos reikalavimus atsakovui turėjo būti žinoma ir jis privalėjo jų laikytis. Ieškovo teigimu, atsakovas savo veiksmais pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio, 20 straipsnio 4 dalies, Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4, 136.6, 136.7 punktų reikalavimus, pagal kuriuos pakrantės apsaugos juostose, visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama vykdyti bet kokius statybos, žemės kasybos, rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatyta tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija. Detalaus plano, parengto 2008 m. architekto M. B., 5.2 punkte nurodyta, kad Nemuno šlaitas apaugęs lapuočiais medžiais, bus saugomas, t. y. visa augmenija išliks, o reljefo struktūra taip pat nebus keičiama. Ieškinyje pažymėta, kad nurodyto architekto 2008 m. padaryta toponuotrauka patvirtina, jog apsaugos juostoje nebuvo anksčiau įrengto nuvažiavimo kelio, tuo tarpu iš fotonuotraukų, pateiktų teismui 2016-05-20, matyti reljefo formų pakeitimai ir sunaikinta žolinė augmenija. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnį žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimas. Ieškinyje teigiama, kad, atsakovui užpylus natūralią žolinę augmeniją, kenkiama natūraliems gamtos elementams, padarytas pokytis saugomoje teritorijoje. Iš Aptarnavimo duomenų lapo matyti, kad (duomenys neskelbtini) vietovėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sužalotas ir pakeistas reljefas bei tokiais veiksmais sunaikintas 1252,35 kv. m plotas natūralios žolinės augalijos. Šiuose matavimuose dalyvavo Varėnos rajono agentūros vyriausioji specialistė R. J., Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyriausiasis specialistas V. V. bei atsakovas M. R. S., matavimų duomenys patvirtinti visų šių asmenų parašais. Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu atsakovas pateikė E. N. firmos „Edmeta“ parengtą želdinių tvarkymo projektą, kuriame (atlikus matavimus geodeziniais instrumentais) nurodytas 936 kv. m pažeistos teritorijos plotas. Ieškovo pažymėta, kad, atliekant nurodytus matavimus, ieškovo atstovai nebuvo pakviesti, nebuvo ir kitų asmenų, kurie galėtų patvirtinti matavimo faktą bei aplinkybes. Matavimai atlikti atsakovo iniciatyva, jie skiriasi apie 300 kv. m nuo pirmojo matavimo metu fiksuotų duomenų, dėl kurių atsakovas pastabų nepareiškė, todėl šių matavimo duomenų teisingumas kelia abejonių. Pasak ieškovo, žemės plotą, kuriame buvo pažeista žolinė augmenija, įrodo apmatavimo duomenys bei apmatavimo duomenų schema, žolinės augalijos sunaikinimo faktą taip pat patvirtina 2013, 2014 m. darytos fotonuotraukos. Ieškinyje pažymėta, kad už žolinės augmenijos sunaikinimą 2013 m. žala apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodika (neteko galios 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 (nuo 2014-03-14) ir yra 345,45 Eur, o už žolinės augmenijos sunaikinimą 2014 m. žala apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodika, ir yra 525,46 Eur. Iš viso apskaičiuota 870,91 Eur žalos gamtai suma. Ieškinyje teigiama, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už sunaikinus žolinę augmeniją gamtai padarytą žalą. Ieškinyje pažymėta, kad Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos skyriaus vyriausiasis specialistas V. K. 2014-09-02 surašė atsakovui Administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 5113 straipsnio 1 dalį už specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimą, kuriame nurodė, jog atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose Nemuno upės apsaugos juostoje įsirengė nuvažiavimo kelią, nukasdamas ir užpildamas 438,60 kv. m žolinės augmenijos plotą, o 2014 m. liepos mėnesį – nukasdamas, užpildamas, pakeisdamas reljefą bei sunaikindamas 813,17 kv. m natūralios žolinės augmenijos plotą. Atsakovas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje apskundė Varėnos rajono apylinkės teismui, kuris skundo netenkino ir 2014-11-25 nutarimą Nr. VR-79 AM 080254 paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-06-11 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, konstatavęs, kad aplinkai žalą padaręs kelias buvo įrengtas dar 2013 m. rudenį, žinant apie tai kompetentingoms institucijoms, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas skirti nuobaudą priimti pavėluotai, pažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ieškinyje pažymėta, kad atsakovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn tik dėl to, kad nutarimas skirti nuobaudą priimtas praleidus nuobaudos skyrimo terminus, tačiau tai nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės už gamtai padarytą žalą.