Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-258-362/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-03-13
Bylos Nr.: eI-258-362/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01169-2017-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas: M. A.
Atsakovas: Radviliškio rajono savivaldybės administracijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-258-362/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01169-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 13 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

dalyvaujant pareiškėjui M. A.,

atsakovų Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ir Radviliškio rajono savivaldybės atstovaujamos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovui V. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 15 d. rašto Nr.S-1402-(8.26) panaikinimo, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. A. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus prašydamas panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 15 d. raštą Nr. S-1402-(8.26), priteisti pareiškėjui iš atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas(b. l. 98–102).

Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. gegužės 27 d. Radviliškio miesto seniūnijoje vyko seniūnijos seniūnaičių rinkimai. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A-526-(8.2) sudaryta vienuolikos asmenų rinkimų komisija. Rinkimuose dalyvavusių asmenų, iš jų ir pareiškėjo, pastebėti galimi seniūnaičių rinkimų organizavimo ir procedūrų pažeidimai buvo paviešinti viešojoje erdvėje. Socialinės tinklavietės„Facebook“ paskyrose buvo diskutuojama, kaip rinkimų metu seniūnaičių rinkimų komisijos nariai savo veiksmais nesilaikė teisėtumo, objektyvumo ir nešališkumo principų ir neteisėtu veikimu galėjo padaryti įtaką galutiniam rinkimų rezultatui. Nurodė, kad komisijos nariai daliai atvykusių rinkėjų, iš jų ir pareiškėjui, priėjusiems prie balsavimo stalų pagal šešias skirtingas seniūnaitijas, stengdavosi pateikti tik vieną konkretaus kandidato į seniūnaičius apklausos lapą, kuris buvo laikomas stalo centre. Tuo tarpu stalo kraštuose kaip nereikšmingus dokumentus (arba užpildytus apklausos lapus) laikydavo kitų kandidatų į seniūnaičius apklausos lapus. Komisija, pasinaudodama tuo, kad rinkėjai nacionaliniuose ir savivaldos rinkimuose tokiu būdu yra registruojami, tokius veiksmus atliko tyčia ir vykstant balsų rinkimui už konkretų seniūnaitį 2017 m. gegužės 27 d. Radviliškio miesto seniūnijos seniūnaičių rinkimuose dalis rinkėjų, ypač vyresniojo amžiaus, buvo klaidinami. Tai parodo, kad komisijos nariai tokiais veiksmais panaikino galimybę vienodomis sąlygomis visiems rinkėjams susipažinti, kad yra po du kandidatus į atskirų seniūnaitijų seniūnaičius. Rinkimus organizavusi komisija nesilaikė teisėtumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principų. Vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T-545 patvirtintu Seniūnaičių rinkimų organizavimo tvarkos aprašo35 punktu, elektroniniu būdu per www.radviliskis.ltsistemąpareiškėjas padavė skundą, įvykdydamas sąlygą dėl ikiteisminio šio ginčo nagrinėjimo tvarkos. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A-560-(8.2) sudarė trijų asmenų darbo grupę, kuri turėjo ištirti galimus rinkimų komisijos narių padarytus pažeidimus. Dėl rinkimų rezultato apskundimo, apklausos lapo pakišimo fakto darbo grupė 2017 m. birželio 12 d. posėdžio protokolu Nr. 4, neapklausdama kitų nurodytų asmenų ir nebandydama su jais susisiekti per Radviliškio rajono savivaldybės „Facebook“ paskyrą, pateikė neigiamą išvadą dėl pareiškėjo skundo. 2017 m. birželio 13 d. išvadoje darbo grupė pripažino, kad rinkimų metu rinkėjai galėjo „suklysti“ dėl komisijos narių veiksmų paduodant rinkėjams tik konkretų tam tikro kandidato į seniūnaičius apklausos lapą. Tačiau tyrimo išvadoje tai neįvardijo kaip pažeidimo ir teigė nenustačiusi esminių rinkimų organizavimo ir procedūrų pažeidimų, nors rekomendavo tobulinti rinkimų procesą. Komisijos nariai, aktyviai veikdami ir darydami neteisėtus veiksmus, pažeidė nešališkumo, teisėtumo, objektyvumo principus ir taip paveikė galutinį rinkimų rezultatą, todėl jie yra neteisėti ir naikintini. Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad tokiais neteisėtais savivaldybės ir/ar jos administracijos pareigūnų veiksmais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir t.t. Pareiškėjas, Radviliškio rajono gyventojas, prarado pasitikėjimą atsakove kaip institucija, nes ji nesivadovauja teisinės valstybės, įstatymo viršenybės, pagarbos žmogui principais.

Atsiliepimas

Atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime bei teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. A-560-(8.2) „Dėl darbo grupės skundui dėl galimų Radviliškio miesto seniūnijos seniūnaitijų seniūnaičių rinkimų organizavimo tvarkos pažeidimų tirti sudarymo“ sudarytos darbo grupės 2017 m. birželio 13 d. išvados matyti, kad darbo grupė visapusiškai ir objektyviai, nepažeisdama Seniūnaičių rinkimų organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T-545 „Dėl Seniūnaičių rinkimų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ar kitų teisės aktų nuostatų, ištyrė pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes. Atsakovė atsiliepime nurodė papildomai paprašiusi pareiškėjo pateikti papildomų įrodymų, nurodyti liudytojus, tačiau pareiškėjui to nepadarius, o nurodytai liudytojai nepatvirtinus pareiškėjo skunduose minimų aplinkybių, darbo grupė priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (išvadą), kurios kvestionuoti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorei nebuvo pagrindo, todėl teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 131–132).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. A. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas ginčija 2017 m. gegužės 27 d. Radviliškio miesto seniūnijoje vykusius seniūnijos seniūnaičių rinkimus, kuriuose pastebėti galimi seniūnaičių rinkimų organizavimo ir procedūrų pažeidimai.

Bylos duomenimis, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T-545„Dėl Seniūnaičių rinkimų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Seniūnaičių rinkimų organizavimo tvarkos aprašas bei Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. A-485-(8.2) sudaryta Seniūnaitijų seniūnaičių rinkimų organizavimo komisija į 2017 m. gegužės 27 d. vyksiančius Radviliškio miesto seniūnijos seniūnaičių rinkimus. Taip pat Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A-560-(8.2) sudaryta darbo grupė dėl M. A. 2017 m. gegužės 27 d. skundo dėl galimų Radviliškio miesto seniūnijos seniūnaičių rinkimų, įvykusių 2017 m. gegužės 27 d., organizavimo tvarkos nuostatų pažeidimų ištyrimo.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo33straipsnio 2 dalyje numatyta, kad seniūnaitijų gyventojai, turintys teisę rinkti šios savivaldybės tarybą, šio įstatymo ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius. To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka apklausiant gyventojus. Išrinktu seniūnaičiu laikomas kandidatas, per apklausą surinkęs daugiausia balsų, pagal 11 dalį rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu rinkimuose dalyvauja ne mažiau kaip 5 procentai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį.

Nagrinėjamuoju atveju 2017 m. gegužės 27 d. vykusiuose rinkimuose į Radviliškio miesto seniūnijos seniūnaičius, kaip nurodė pareiškėjas, buvo pažeistas Seniūnaičių rinkimų organizavimo tvarkos aprašo 23 punktas, kuriame numatyta, kad atvykęs į apklausą rinkėjas komisijos nariui pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir pasirašo kandidato į seniūnaičius apklausos lape pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu teigė, kad Radviliškio miesto seniūnijos seniūnaičių rinkimuose galimai buvo pažeista rinkimų komisijos organizavimo tvarka, t.y. apklausos lapas neatitiko Seniūnaičių rinkimų organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T-545. Be to, rinkėjai nesuprato, po kuo pasirašo, priėjusiesiems prie balsavimo stalų pagal šešias skirtingas seniūnaitijas komisija stengdavosi pateikti tik vieną konkretaus kandidato į seniūnaičius apklausos lapą, kuris buvo laikomas stalo centre. Tuo tarpu stalo kraštuose kaip nereikšmingus dokumentus (arba užpildytus apklausos lapus) laikydavo kitų kandidatų į seniūnaičius apklausos lapus. Apklausos lapai neatitiko Seniūnaičių rinkimų organizavimo tvarkos aprašo 3 priedo.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiu seniūnaičių rinkimų organizavimo tvarkos aprašo 22 punktu, kuriame nurodyta, kad rinkimus ir apklausą organizuoja bei vykdo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija iš ne mažiau kaip 3 narių, kuri parengia kiekvieno kandidato į seniūnaičių rinkimus apklausos lapus (3 priedas), daro išvadą, kad apklausos lapas iš esmės nesiskiria nuo pavyzdinės formos, patvirtintos Radviliškio rajono savivaldybės tarybos, Seniūnaičių rinkimų organizavimo tvarkos aprašo 3 priedo. Visi privalomi rekvizitai, nurodyti 3 priede, aiškiai ir suprantamai nurodyti lapuose, kuriuose pasirašė rinkėjai. Tai, kad komisijos narys stengdavosi pateikti tik vieną konkretaus kandidato į seniūnaičius apklausos lapą, kuris buvo laikomas stalo centre, tuo tarpu stalo kraštuose kaip nereikšmingus dokumentus (arba užpildytus apklausos lapus) laikydavo kitų kandidatų į seniūnaičius apklausos lapus, yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė, o tai, kad žmogus nesuprato, po kuo pasirašo, teismo vertinimu, yra paties žmogaus teisė pasižiūrėti, kur jis pasirašo, be to, iš rinkėjų nebuvo atimta galimybė susipažinti su apklausos lapais.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A-560-(8.2) buvo pavesta ištirti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl Radviliškio miesto seniūnijos seniūnaičių rinkimų, įvykusių 2017 m. gegužės 27 d., organizavimo tvarkos nuostatų pažeidimų. Darbo grupė dėl skunde išdėstytų aplinkybių žodžiu apklaususi komisijos narį V. Ž., pareiškėją M. A. ir jo liudytoją S. K. pripažino, kad 2017 m. gegužės 27 d. Radviliškio miesto seniūnijos seniūnaitijos seniūnaičio rinkimų tvarkos nuostatos nepažeistos, tačiau siūlė Radviliškio miesto seniūnui ir seniūnaičių rinkimų komisijai tobulinti rinkimų procesą, daugiau dėmesio skiriant gyventojų informavimui, teismas įvertinęs darbo grupės išvadą, konstatuoja, kad Radviliškio miesto seniūnijos seniūnaitijos seniūnaičio rinkimų tvarkos nuostatai nebuvo pažeisti.

Liudytojas A. J. nurodė, kad darbo grupės posėdžiai buvo vieši. Visi komisijos nariai buvo apklausti, todėl jis, būdamas darbo grupės pirmininku, nei anoniminių skundų, nei žmonių kreipimųsi, jog buvo pažeista rinkimų procedūra, negavo. Be to, darbo grupė atliko skundo tyrimą. Tyrimo metu jos nariai išsamiai susipažino su pareiškėjo skundu, rinkimų organizavimo tvarka, rinkimų dokumentais (apklausos lapais, balsų skaičiavimo protokolais, rinkimų komisijos nutarimais)ir savo išvadoje pripažino, kad 2017 m. gegužės 27 d. Radviliškio miesto seniūnijos seniūnaitijos seniūnaičio rinkimų tvarkos nuostatos nepažeistos, tačiau pažymėjo, kad darbo grupė siūlo Radviliškio miesto seniūnui ir seniūnaičių rinkimų komisijai tobulinti rinkimų procesą, daugiau dėmesio skirti gyventojų informavimui.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 15 d. raštas Nr. S-1402-(8.26) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį naikinti nėra.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas pateiktu skundu taip pat prašo priteisti 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti iš atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas grindžia tuo, kad jis, Radviliškio rajono gyventojas, prarado pasitikėjimą atsakove kaip institucija, atsakovės tarnautojais, nes ji nesivadovauja teisinės valstybės, įstatymo viršenybės, pagarbos žmogui principais. Pareiškėjui reikėjo atlikti nereikalingus veiksmus, kurių jis nebūtų atlikęs, jei rinkimų procedūros būtų atliktos remiantis teisėtumo, nešališkumo bei nepriklausomumo principais. Atsakovei perdavus pareiškėjo ir atsakovės privataus susirašinėjimo informaciją žiniasklaidos priemonėms, atsakovė tyčia siekė pareiškėją pažeminti, nurodydama, jog pareiškėjas pralaimėjo triuškinamai, bet nepaminėta apie galimus neteisėtus rinkimų komisijos veiksmus, kuriais pasiektas toks rezultatas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Skundo reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai bei priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės, o nesant bent vienos reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas. Taigi sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina visas būtinas žalos atsiradimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, kurias privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas kelia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. P. C. kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK1.138 str. 6 p.). CK1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., E. Ž. T. T. 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos žmogaus Teisių Teismas 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos A. T. praktikoje (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

Nagrinėjamuoju atveju atsakovei perdavus žiniasklaidos priemonėms pareiškėjo ir atsakovės privataus susirašinėjimo informaciją, kuria buvo siekiama pažeminti jį kaip asmenį, buvo pažeistas jo kaip asmens privatumas. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, nėra pagrindo manyti, kad tokie atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjui sukėlė neturtinę žalą, įvertinamą pinigais. Pareiškėjas savo skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kaip jam pasireiškė neturtinė žala, tačiau šių aplinkybių nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryšio. Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovė nebūtų paviešinusi privataus susirašinėjimo informacijos žiniasklaidos priemonėms. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais – pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl teisėjų kolegija pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertina kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Šiuo sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. E. Ž. T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.