Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš mirties liudijimų (5, 6 b. l.) matyti, kad P. R. mirė 1998 m. birželio 17 d., M. R. – 2002 m. spalio 18 d. Iš Šiaulių vyskupijos Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės parapijos knygos įrašo (8 b. l.) matyti, kad P. R. ir M. Š., gyvenantys (duomenys neskelbtini), susituokė 1940 m. rugsėjo 23 d. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (10-11 b. l.), sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo (12 b. l.) matyti, kad P. R. nuosavybės teisėmis priklausė 2 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš Registrų centro informacijos (18 b. l.) matyti, kad M. R. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėjo. Iš Kelmės rajono 1-ojo ir 2-ojo notarų biuro pranešimų (34, 35 b. l.) matyti, kad Kelmės rajono notarų biuruose per 1998 – 2014 m. nėra užvesta paveldėjimo bylų į P. R. palikimą. Iš Testamentų registro išrašų (19-21 b. l.) matyti, kad palikėjų M. R. ir P. R. testamentai ir palikimo priėmimo faktai į jų palikimą Testamentų registre nėra įregistruoti. Iš Užvenčio seniūnijos pažymos (51 b. l.) matyti, kad po M. R. mirties 2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė ir prižiūri, augina žemės ūkio produkciją D. Š..

Aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad po P. R. ir M. R. mirties niekas įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais paveldėti jų turto iki šiol nesikreipė. Pareiškėja nurodė, kad po sutuoktinio P. R. mirtiems P. ir M. R. priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini) e liko gyventi jį pergyvenusi sutuoktinė M. R., kuri iki savo mirties naudojosi visu bendrai sutuoktinių užgyventu turtu ir žemės sklypu, į kurį P. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Po M. R. mirties visą turtą toliau valdo ir tvarko artimiausia palikėjos M. R. giminaitė. Iš D. Š. gimimo, santuokos liudijimų (24, 25 b. l.), Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie jos tėvo A. Š. gimimą (22 b. l.), mirusios M. R. gimimo liudijimo (7 b. l.) matyti, kad M. R. – pareiškėjos D. Š. tėvo A. Š. sesuo, pareiškėja – jos dukterėčia.

Liudytojas D. I. parodė, kad P. ir M. R. priklausiusia sodyba šiuo metu pareiškėjos D. Š. leidimu naudojasi jis, M. R., būdama gyva, jam leidusi dirbti savo žemę, mirus M. R., D. Š. sutvarkiusi mirusios daiktus, neatlygintinai leidusi naudotis sodyba – joje esančiais pastatais, žeme.

Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 str. 2 ir 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio Kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad po P. R. mirties jo visą turtą – kilnojamąjį, nekilnojamąjį, priklausantį jam asmeninės nuosavybės teisėmis, ir dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, buvusį Kelmės rajone, Bambalų kaime, valdė, juo naudojosi jį pergyvenusi sutuoktinė M. R., kuriai mirus, faktinį turto valdymą perėmė dukterėčia D. Š., nors įstatymo nustatyta tvarka paveldėjimo nesusitvarkė.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (LR CK 5.50 str. 2d.). LR CK 5.51 str. 1 d. numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. M. R. – P. R. sutuoktinė, kuri nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 str.). Pareiškėja D. Š. – mirusios M. R. dukterėčia, penktos eilės įstatyminė įpėdinė, kuri pagal Lietuvos Respublikos CK 5.11 str. 2 d. paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių. Duomenų, kad M. R. būtų atsisakiusi sutuoktinio palikimo, pareiškėja – palikėjos M. R. palikimo, nėra. Iš pareiškėjo paaiškinimų, liudytojo parodymų darytina išvada, kad M. R. atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusio sutuoktinio palikimą, pareiškėja – tetos palikimą. Po P. R. mirties M. R., po pastarosios mirties – D. Š. faktiškai valdė paveldimą turtą – gyvenamąjį namą, žemę, palikėjų asmeninius daiktus, kiti įpėdiniai, kurie teismui nėra žinomai, P. R. ir M. R. palikimo nepriėmė. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytini pareiškėjos prašomi juridiniai faktai.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d. nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl pareiškėjui tenka ir pareiga sumokėti procesines – pašto - išlaidas valstybei, kurios šioje byloje sudaro 17,50 Lt (1 b. l.) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus turto paveldėjimo tikslu, kad po P. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 1998 m. birželio 17 d. jo palikimą priėmė M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), po M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2002 m. spalio 18 d. jos palikimą priėmė D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamos valdyti ir tvarkyti visą paveldimą turtą.

Priteisti iš D. Š. 17,50 Lt (septyniolika litų 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.