Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-137/2013 m.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01281-2010-9

2013 m. sausio 25 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Vasilijaus (Vasilij) B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 242 str. laisvės atėmimu 1 metams, pagal LR BK 294 str. 2 d - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 6, 7, 8 d. nuosprendžiu paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3, 4 d. paskirta bausmė iš dalies sudėta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-10-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant bausmę pataisos namuose.

V. B. nuteistas už tai, kad vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o būtent:

jis, 2010 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikinus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, ir pasiuntus atlikti 2008-10-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, nuo 2010-09-15 dienos pasislėpė ir vengė atlikti jam paskirtą bausmę iki kol 2011-06-14 15.30 val. buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnų.

Taip pat V. B. nuteistas už tai, kad savavaldžiavo, o būtent:

jis gi, 2010 m. birželio16 d., apie 18.30 val., Vilniaus r., Nemenčinės mstl., Vasaros g. 9, netoli parduotuvės „Senukai“, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę prievartą, t.y. rankomis ir kojomis suduodamas daugybinius smūgius nukentėjusiajam nepilnamečiui M. K. į įvairias kūno vietas, padarė M. K. kraujosruvą su nubrozdinimais veide, kas sukėlė M. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, vykdė savo tariamą teisę – reikalavo, kad M. K. grąžintų 200 Lt skolą, t.y. tokiu būdu savavaldžiavo panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą.

Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-10-18 nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę pagal LR BK 294 str. 2 d., ją skyrė nepagrįstai, neatsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus bei klaidingai interpretuodamas nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus. Be to, apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta daug procesinių pažeidimų, kurių teismas neįvertino. Apeliantas nurodo, kad apklausiant nepilnametį M. K., nedalyvavo nei jo motina, nei advokatas, kuo, pasak apelianto, buvo suvaržytos nepilnamečio teisės, nes pareigūnai galėjo daryti spaudimą, todėl tikėti jo duotais parodymais pirminėse apklausose prieš įtariamąjį negalima. Be to apklausose nedalyvavo net vertėjas, o liudytojas yra rusakalbis.

Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad liudytojo A. J. parodymai, duoti pirminių apklausų metu, prieštarauja M. K. duotiems parodymams, neatitinka įvykio eigos, suduotų smūgių, skirtingai pasakoja apie įvykį. Apeliantas nurodo, kad įvykį matė moteris, kuri galėjo paliudyti ir atpažinti įtariamąjį, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai jos nenustatė ir neapklausė, o teismas tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymus laikė sutampančiais, nors jie, pasak apelianto, akivaizdžiai prieštaringi.

Apeliantas nurodo ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu tiek nukentėjusysis M. K., tiek liudytojas A. J. teigė, kad ne B. mušė nukentėjusįjį. Todėl apeliantui kyla klausimas, kodėl teismas vadovavosi pirminiais parodymais, o ne vertino juos visumoje.

Teismo posėdyje nuteistasis V. B. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo V. B. skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo V. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., yra pagrįsta ir teisėta, teismo išvados dėl nuteistojo kaltumo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atitinka byloje nustatytus faktinius duomenis.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad nuteistasis V. B., reikalaudamas iš nukentėjusiojo M. K. grąžinti tariamą 200 Litų skolą, fiziškai smurtavo prieš jį, suduodamas jam smūgius, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tą patvirtina žemiau nurodyti įrodymai, kuriais apylinkės teismas grindė apkaltinamąjį nuosprendį:

Nukentėjusysis M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir papildomos apklausos metu davė nuoseklius parodymus, nurodydamas, kad reikalavimo atiduoti 200 Litų metu jį mušė ir jam grasino nuteistasis V. B. (b. t. 1, b. l. 1, 33-34, 41, 57), kurie nebuvo nuneigti kitais objektyviais įrodymais, todėl teismas neturėjo pagrindo netikėti jais. Tokius savo parodymus nukentėjusysis M. K. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. t. 1, b. l. 42-47).

011-07-21 akistatos su nuteistuoju metu nukentėjusysis M. K. parodymus pakeitė ir parodė, kad nuteistasis V. B. skolos nereikalavo, o tik teiravosi, kada jis ją grąžins, neigė, kad jis smurtavo prieš jį ( t. 1 b.l. 54-56), tačiau po akistatos apklaustas papildomai jis parodė, kad parodymus pakeitė nuteistojo naudai dėl to, kad prieš akistatą susitiko Lukiškių TIK nuteistąjį, kuris pareikalavo, kad jis pakeistų parodymus jo naudai, pagrasino, kad priešingu atveju jis paskleis tarp nuteistųjų žinią, kad jis- V. B.“ „ sėdo“ per jį ir tuo jam apsunkins laisvės bausmės atlikimą (t. 1 b.l. 57). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis M. K. taip pat neigė nuteistojo nusikalstamus veiksmus prieš jį, nurodydamas , jog pas jį į pataisos namus buvo atvykę pareigūnai, neva jie liepė jam surašyti, kad jį sumušė V. B., nors jo ten tikrai nebuvo. Motina gal pagalvojo, kad V. B. sumušė, nes sakė, kad tamsus žmogus sumušė, jis nesakė, kad V. B. sumušė ( 2, b. l. 119-121).

Tai, kad nukentėjusįjį jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis sužalojo nuteistasis B. B. , patvirtina įvykį mačiusio liudytojo A. J. parodymai, kuris ikiteisminio tyrimo metu patvirtino matęs konfliktą tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo bei smūgius, suduotus M. K., kad nuteistasis mušė nukentėjusįjį ir rankomis ir kojomis, šio liudytojo nurodytos įvykio aplinkybės, priešingai nei skunde teigia apeliantas, atitinka nukentėjusiojo M. K. nurodytas aplinkybes (b. t. 1, b. l. 83, 84-89, 95).

Vėliau teisminio nagrinėjimo metu liudytojas parodymus pakeitė ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepalaiko, nes jų neskaitė ir pasirašė, jis apsiriko pasakydamas, kad prie M. K. buvo priėjęs V. B.. Parodė, kad prie nukentėjusiojo buvo priėjęs nepažįstamas jam jaunuolis ir jie su Mareku susikabino, porą kartų sudavė. Kodėl pasakė, kad buvo V. B. paaiškinti negali (b. t. 2, b. l. 146-148).

Nepilnamečio nukentėjusiojo M. K. įstatyminė atstovė J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu pateikiant pareiškimą, tiek apklausų metu, tai pat ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog sūnus M. K. 2010-06-16 vakare grįžo į namus sumuštu veidu ir nors iš pradžių nenorėjo nieko kalbėti, vėliau pasakė, kad jį sumušė V. B. už vogtą pjūklą. Marek pasakė, kad V. B. iš jo reikalavo 200 Lt, jei nesumokės, sakė, kad susidoros su Marek (b. t. 1, b. l. 3-4, 63-64).

Pats nuteistasis V. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 294 str. 2 d., padarymo kaltu neprisipažino, teisminio proceso metu palaikė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad niekada nukentėjusiajam M. K. negrasino, jo nebuvo sumušęs, paties santykiai su M. K. geri, nekonfliktuoja, kodėl M. K. parašė pareiškimą, kad grasino ir jį sumušė nežino (b. t. 1, b. l. 104-106, 146-147, b. t. 3, b. l. 2-5).

Kolegija pažymi, kad be aukščiau išdėstytų įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistasis V. B., reikalaudamas 200 Litų skolos grąžinimo , rankomis ir kojomis suduodamas daugybinius smūgius nukentėjusiajam nepilnamečiui M. K. į įvairias kūno vietas, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina ir 2010-06-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1980/10(01), kuria nustatyti nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai bei įvertintas šiais sužalojimais padarytas sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje nukentėjusiajam M. K. nustatytų kūno sužalojimų pobūdis, laikas, sužalojimo būdas atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl jo sužalojimo (b. t. 1, b. l. 36-37). Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusysis M. K. teismo medicinos specialistui- ekspertui, tyrusiam jo sužalojimus, nurodė tas pačias įvykio aplinkybes ir nurodė, kad jį sužalojo nuteistasis V. B..

Esant minėtiems įrodymams, kolegijos nuomone, nuteistojo V. B. apeliacinio skundo argumentai, kad byloje visai neatsižvelgiama į ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, o liudytojo A. J. parodymai prieštarauja nukentėjusiojo M. K. parodymams, kad jie skirtingai pasakoja apie įvykį, yra nepagrįsti. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo tiek nukentėjusiojo, tiek minėto liudytojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, kuomet jie teigė, kad ne V. B. mušė nukentėjusįjį. Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai melagingais laikė ir vertino kaip norą padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės pakitusius nepilnamečio nukentėjusiojo M. K. bei liudytojo A. J. parodymus, duotus teisme, teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu , nes jais netikėti teisinio pagrindo nėra. Jų parodymai , duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra nuoseklūs ir detalūs , atitinka tarpusavyje. Jų pagrįstumą patvirtina ir nukentėjusiojo motinos J. K. parodymai, kuriais ji patvirtino sūnaus nurodytas aptariamo nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tiek apeliacinė instancija, tiek apylinkės teismas neturi pagrindo tikėti nukentėjusiojo ar liudytojo A. J. parodymais , duotais teisminio nagrinėjimo metu, nes nei vienas iš jų nepateikė logiško, motyvuoto paaiškinimo dėl parodymų pakeitimo motyvų, jų pakeistuose parodymuose nurodytos aplinkybės dėl tos pačios įvykio situacijos yra skirtingos, kai tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jų parodymai buvo analogiški (b. t. 2, b. l. 129-131). Tai, kad nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus gera valia, neįtakojamas, patvirtina ir liudytoja G. O. D. atlikusi ikiteisminį tyrimą, ji taip pat parodė, kad nukentėjusysis parodymus pakeitė akistatos su nuteistuoju metu, akistatoje jautėsi, kad nukentėjusysis yra paveiktas. Jis papasakojo, kad su nuteistuoju buvo tekę susitikti Lukiškėse ir nuteistasis jam pagrasino (b. t. 2, b. l. 145-148). Tai, kad nukentėjusysis M. K. ir nuteistasis V. B. aptariamu laiku turėjo galimybę susitikti Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kur pagal nukentėjusįjį nuteistasis reikalavo pakeisti parodymus , patvirtina duomenys apie nukentėjusiojo M. K. perkėlimą į šią įstaigą, kur tuo metu buvo ir nuteistasis V. B. (t. 1 b.l. 49-50)

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei skunde teigia apeliantas, pagrįstai nesirėmė nukentėjusiojo M. K. parodymais akistatos su V. B. metu, o taip pat nukentėjusiojo ir liudytojo A. J. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, kadangi buvo nustatyta, jog duodant šiuos parodymus nukentėjusysis M. K. ir liudytojas A. J. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d., apie tai, vadovaujantis LR BPK 166 str. buvo pranešta prokurorui.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. K. apie nusikaltimo į padarymą pranešė, neturėdamas 18 metų amžiaus, taip pat jis pirmą kartą buvo apklaustas, dar irgi neturėdamas 18 metų amžiaus, tačiau nei priimant pareiškimą, nei jį apklausiant liudytoju, nedalyvavo , kaip tai numato Lietuvos Respublikos BPK 186 str. 5 d. nuostatos, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas (t. 1 b.l. 1, 33-34), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje šis pažeidimas buvo ištaisytas: 2010-10-08, jam dar neturint 18 metų amžiaus, nukentėjusysis buvo apklaustas, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui , ir šios apklausos metu nukentėjusysis davė analoginius parodymus (t. 1 b.l. 41-42). Ištaisius proceso eigoje padarytus procesinius pažeidimus, nėra pagrindo nukentėjusiojo M. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pripažinti kaip netinkamą įrodymą . Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis M. K. buvo apklausiamas lietuviškai, jo apklausose yra užfiksuota, kad jis moka lietuviškai ir pageidauja duoti parodymus lietuvių kalba , po tokiu teiginiu jis yra pasirašęs, po pareiškimo, po apklausų savo ranka nukentėjusysis yra lietuviškai įrašęs, kad „ perskaičiau iš mano žodžių teisinga“, šios aplinkybės rodo, kad priešingai nei teigia nuteistasis , nukentėjusysis supranta lietuvių kalbą ir vertėjas apklausų metu jam nebuvo reikalingas. Dėl šių motyvų kolegija mano, kad nukentėjusiojo apklausose buvo užfiksuotos aplinkybės, kurias iš tikrųjų nurodė nukentėjusysis, parodymus, užrašytus lietuvių kalba , jis suprato, todėl jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai buvo įvertintos kaip tinkamas įrodymų šaltinis.

Pažymima ir tai, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus dėl nuteistojo V. B. kaltumo pagal LR BK 294 str. 2 d., paskyrė jam tinkamą bausmę, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 56 str. reikalavimų. Skiriant nuteistajam V. B. subendrintą bausmę , taip pat buvo tinkamai vadovautasi Lietuvos Respublikos BK 63 str. ir 64 str. nuostatomis.

Dėl išdėstytų motyvų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo V. B. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais, teismas, vertindamas įrodymus, Lietuvos Respublikos BPK 20str. nuostatų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., nutarė :

atmesti nuteistojo V. B. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.