Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai R. I. R., atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybos atstovei Eglei Jonilaitei ir UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atstovei Jūratei Kiselienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui Petrui Rupeikai, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus atstovui Raimundui Kontrimui, 2008 m. kovo 6 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. I. R. skundą atsakovams – Palangos miesto savivaldybės tarybai ir UAB „Litesko“ filialui „Palangos šiluma“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus atstovas Raimundas Kontrimas sutinka su pareiškėjos skundu. Mano, kad Palangos miesto savivaldybės taryba pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 16 punktą bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 5 dalies 3 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Faktinės bylos aplinkybės

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės taryba 2001 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 118 „Dėl Tarybos 1999-12-09 sprendimo Nr. 203 „Dėl tarifų“ dalinio pakeitimo“ nustatė 0,1046 Lt/m² tarifą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo išlaidoms (b.l. 32-34). 2004 m. lapkričio 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 277 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ buvo nustatytas 0,15 Lt/m² maksimalus daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifas (b.l. 31), o 2005 m. kovo 31 d. tarybos sprendimu Nr. T2-49 „Dėl Tarybos 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 277 papildymo“ sprendimas papildytas lentele, pagal kurią nustatomi tarifų dydžiai, atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus (b.l. 8-9).

2000 m. gruodžio 21 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.158 patvirtintos SP UAB „Palangos šilumos tinklai“ šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutarties 1.11.2 punktas (b.l. 35-41) bei šiuo sprendimu patvirtinta Namų vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų eksploatacijos paslaugų kainos kitimo metodika (b.l. 42-43) įrodo, jog namų vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų eksploatacijos paslaugų kaina buvo nustatyta 0,1046 Lt/m². Tačiau iš UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ pateiktų šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo su buto savininkais sutarčių bei jų priedų (b.l. 86-100), sudarytų su (duomenys neskelbtini) gyventojais, matyti, jog už šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei eksploataciją buvo mokamas 0,20 Lt/m² tarifas. Didesnį šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatacijos mokesčio tarifą sąlygojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendraturčių visuotinis susirinkimas, kuriame nuspręsta, jog UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ vykdo namo šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir eksploataciją (b.l. 83-84). Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palanga, bendraturčių visuotiniame susirinkime dalyvavo 11 bendraturčių iš 20, inter alia ir pareiškėją R. I. R. (b.l. 85). Liudytoju apklaustas UAB „Litesko“ komercijos direktorius Jonas A. P. parodė, jog tarifas buvo padidintas, kadangi UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ užtikrino tolygų namo šildymą bei pagerino šildymo kokybę.

Pareiškėjos skundo turinys įrodo, kad ji ginčija atsakovo UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ nustatyto 0,20 Lt/m² šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatacijos mokesčio tarifo teisėtumą. Rašytine bylos medžiaga (b.l. 18-19, 23-28) įrodyta, jog pareiškėja kreipėsi su skundais į įvairias viešojo administravimo institucijas, prašydama išspręsti klausimą dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ neteisėtų pajamų gavimo, renkant didesnį mokestį, nei nustatytas Palangos miesto savivaldybės tarybos.

Pareiškėja neturtinės žalos patyrimą kildina iš Palangos miesto savivaldybės tarybos neveikimo, kuris pasireiškė šilumos vartotojų teisių pažeidimų toleravimu, UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ darbo kontrolės nevykdymu bei šildymo ir karšo vandens sistemų tarifo patvirtinimo tik 2004 m. lapkričio 25 d., kai teisės aktai atsakovę tai padaryti įpareigojo iki 2003 m. spalio 1 d. Šiuo pagrindu pareiškėja prašo priteisti 50000 litų neturtinės žalos.

Iš atsakovo UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ prašoma priteisti 20000 litų neturtinės žalos, kuri kildinama iš bendrovės atsiliepimo į pareikštą skundą, nes jame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 269,20 litų turtinės žalos, kuri susidarė dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ nustatyto didesnio mokesčio tarifo už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių deliktinės žalos atlyginimą

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 - 6.249 straipsniuose. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos, kurios organiškai tarp savęs susijusios. Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Šios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sąvoka, kuri apibrėžta kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibūdina kaip fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Atsižvelgiant į šias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje reglamentuota, jog inter alia neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Sisteminė Administracinių bylų teisenos įstatymo (15 straipsnio l dalies 3 punktas, 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas), CK (6.271 straipsnis) normų analizė leidžia daryti išvadą, jog neturtinė žala pagal CK nustatytą tvarką atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu viešojo administravimo srityje.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta viešojo administravimo sąvoka – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams aktams įgyvendinti, administraciniams sprendimams priimti, įstatymu nustatytoms administracinėms paslaugoms teikti, viešųjų paslaugų teikimui administruoti ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimui atlikti. Taigi tiek sistemiškai, tiek teleologiškai aiškinant žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentavimą, darytina išvada, kad žala, padaryta viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (aktais), atlyginama tuomet, kai ji padaroma: 1) įgyvendinant įstatymus ir kitus norminius aktus; 2) priimant administracinius sprendimus; 3) teikiant administracines paslaugas; 4) administruojant teikiamas viešąsias paslaugas ar 5) atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.

Neteisėti veiksmai – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Taigi asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, turi nurodyti, kokiais neteisėtais veiksmais ar neteisėtu neveikimu arba neatidžiai ir nerūpestingai elgiantis viešojo administravimo srityje jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala.

Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos neveikimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nustato savivaldybių savarankiškąsias, priskirtąsias, valstybines ir sutartines funkcijas. Prie priskirtųjų funkcijų priskiriama šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas (7 straipsnio 16 punktas, 2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2018 redakcija, galiojusi nustatant šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimo mokesčio tarifą).

Įstatymo 10 straipsnyje numatyta, jog už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams yra atsakinga savivaldybė, kuri organizuoja viešųjų paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus (viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Minėto įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad viena iš savivaldybės administracijos funkcijų yra viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Įstatymo 10 straipsnio 6 dalis numato, kad steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus, savivaldybė turi siekti, kad už užmokestį teikiamos viešosios paslaugos būtų ekonomiškai racionalios ir kad nustatytas užmokestis už jas padengtų tų paslaugų teikimo bei kitas su jų teikimu susijusias teikėjo išlaidas, bet šių paslaugų teikimas nevirstų pelno siekiančia veikla.

Pareiga savivaldybės tarybai nustatyti tarifą už šildymo ir karšto vandens tiekimo eksploatavimą kyla iš Įstatymo 17 straipsnio 16 punkto, kuris prie savivaldybės tarybos įgaliojimų priskiria kainų ir tarifų už savivaldybės įmonių, specialios paskirties bendrovių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymą, taip pat centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymą, vietinių rinkliavų bei kitų įmokų nustatymą įstatymų numatyta tvarka.

Laikotarpyje nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2003 m. liepos 1 d., kada UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ sutartyse su gyventojais nustatė didesnį mokesčio tarifą nei nustatyta savivaldybės tarybos sprendimu, teisiškai nebuvo sureguliuota šilumos ūkio sritis. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymo IX-1565 redakcija), įsigaliojusio 2003 m. liepos 1 d., 30 straipsnio 5 dalies 3 punktas nustatė imperatyvą savivaldybių taryboms, vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodika, nustatyti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus. 2003 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-54 patvirtinta Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodika, įsigaliojusi 2003 m. rugpjūčio 7 d., kurios 17 punktas nustatė, jog savivaldybių taryboms iki 2003 m. spalio 1 d. siūloma patvirtinti maksimalius tarifus pagal šią metodiką. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 5 dalies 3 punktas nustatė privalomą nurodymą savivaldybių taryboms nustatyti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus (ši teisės norma blanketinė, nukreipianti į Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodikos nuostatas). Daroma išvada, kad savivaldybės tarybos iki 2003 m. spalio 1 d. turėjo nustatyti minėtus maksimalius tarifus, tačiau Palangos miesto savivaldybės taryba šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifą nustatė tik 2004 m. lapkričio 25 d.

2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (2004 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 3 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. sausio 10 d.) 8 punkte nustatyta, jog administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesinius mokesčius, jeigu sutartyse su paslaugų tiekėjais nenumatyta kitaip: už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) – laikydamasis šią priežiūrą reguliuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Šių mokesčių tarifai neturi viršyti savivaldybės tarybos nustatytų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų. Akivaizdu, jog nustatomas imperatyvus reikalavimas, jog administratoriaus nustatytas tarifas neturi viršyti savivaldybės tarybos nustatytojo.

Teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Palangos miesto savivaldybės taryba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 5 dalies 3 punkto bei Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodikos nuostatas, nes savivaldybės tarybos iki 2003 m. spalio 1 d. turėjo nustatyti minėtus maksimalius tarifus, o Palangos miesto savivaldybės taryba šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifą nustatė tik 2004 m. lapkričio 25 d. Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 16 punktas savivaldybių ribotai savarankiškoms funkcijoms priskiria šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimo funkciją, suponuoja, jog savivaldybė privalo kontroliuoti, kaip vykdomas šių paslaugų teikimas, inter alia tinkamai vykdydama teisės aktų nuostatas, nustatyti maksimalius tarifus už paslaugų teikimą. Pažymėtina, jog teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo numatytos valstybės institucijų funkcijos, teisės ir pareigos būtų įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų.

Pareiškėja būtent iš aptartojo Palangos miesto savivaldybės tarybos neveikimo kildina neturtinės žalos atsiradimą bei pareigą ją atlyginti. Ji prašo iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos priteisti 50000 litų neturtinės žalos, nurodydama inter alia, jog Palangos miesto savivaldybės administracija nusišalino nuo šilumos tiekėjo UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ darbo kontrolės, toleravo šilumos vartotojų teisių pažeidimus, kadangi ne laiku, t.y. praėjus daugiau kaip metams laiko nuo įstatyme įtvirtinto privalomo termino, patvirtino maksimalų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifą.

Pareiškėja teigia, jog neturtinę žalą patyrė pasitikėjimo valstybinio valdymo institucijomis praradimu, laiko, skirto pažeistų teisių gynimui, sąnaudomis bei sveikatos pablogėjimu. Pareiškėjos teigimu, ji Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdžiuose pasisakydavo gyventojams aktualiais klausimais, tačiau į jos pasisakymus ir paklausimus nebuvo reaguojama, į raštiškus paklausimus vis negaudavo atsakymų, todėl patyrė nervinę įtampą. Rašytine bylos medžiaga nustatyta (b.l. 18-19, 23, 24-30), jog pareiškėja dėl neteisėtai reikalaujamo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros mokesčio tarifo kreipėsi į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą prie Teisingumo ministerijos, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Palangos miesto savivaldybės administraciją.

Teismų praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti tiek fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Būtinybė atlyginti asmeniui neturtinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas pažymi, kad pagal Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai. Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių.

Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos neveikimas tęsėsi ilgą laiką. Tai, be abejonės, pareiškėjai sukėlė neigiamų išgyvenimų dėl jos teisėtų lūkesčių, taip pat pažeidė finansinius interesus, kadangi buvo pakankamai ilgą laiką imamas didesnis mokestis, nei savivaldybės tarybos nustatytas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta pagrįstu pareiškėjos teiginį, kad dėl neveikimo ji patyrė neigiamus išgyvenimus, pasireiškusius pasitikėjimo valdžios institucijomis praradimu, emocinę įtampą. Tuo jai buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu. Nustačius atsakovės neveikimo faktą, kaltę, konstatuotinas priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir pareiškėjos patirtų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų..

Nors pareiškėja teigia, kad miesto laikraštyje „Palangos tiltas“ pasirodydavo įvairūs pranešimai, žeminantys jos garbę ir orumą, gadinantys jos reputaciją, dėl ko pablogėjo jos sveikata, tačiau byloje pateiktos laikraščių publikacijų kopijos (b.l. 117-118, 137-140) nesusijusios su pareiškėjos R. I. R. bei atsakovų ginču. Iš laikraščių publikacijų matyti, jog pareiškėja dažnai pasisako Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdžiuose įvairiais klausimais, tačiau minėtose publikacijose nėra duomenų, kad pareiškėja būtų pasisakiusi dėl neteisėtai nustatyto mokesčio tarifo ir dėl tokio pasisakymo būtų neigiamai įvertinta spaudoje.

Išrašas iš medicinos dokumentų (b.l. 165-166) įrodo, jog pareiškėjai R. I. R. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog išrašas išduotas 2008 m. kovo 5 d. ir jame nėra duomenų, kada pareiškėjai nustatyta minėta diagnozė bei susirgimo kilmė. Laikotarpis, iš kurio kildinama neturtinė žala yra 2002 m. gruodžio 1 d. – 2004 m. gruodžio 1 d., tačiau pateiktas išrašas iš medicinos dokumentų neįrodo priežastinio ryšio tarp pareiškėjos sveikatos pablogėjimo ir savivaldybės tarybos neveikimo. Teisinės atsakomybės apimtį ir pagrįstumą konkrečioje situacijoje leidžia įvertinti CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta priežastinio ryšio, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, lemiančio ir paaiškinančio civilinės atsakomybės apimtį konkrečiu atveju doktrina, leidžianti teismui konkrečioje byloje atsižvelgti į teisėtus pareiškėjo ir atsakovo interesus bei daugelį kitų reikšmingų aplinkybių. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Todėl pareiškėjos teiginys, jog dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos neveikimo pablogėjo jos sveikata, nenustačius tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, atmetamas kaip nepagrįstas.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinę žalą teismas turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžti kriterijai. Pareiškėja skunde (b.l. 5-7). nurodo, jog jai dėl didesnio tarifo už šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo išlaidas taikymo buvo padaryta 146 litų turtinė žala. Atsakovės neveikimas, pasireiškęs šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo mokesčio tarifo nenustatymu truko apie metus laiko. Pareiškėjos neigiami emociniai išgyvenimai, susiję su šia situacija, nutraukti. Nuo atsakovės neveikimo pabaigos, t.y. iki šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatavimo mokesčio tarifo nustatymo 2004 m. lapkričio 25 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 277, iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo praėjo beveik trys metai (pareiškėjos skundas teisme gautas 2007 m. spalio 26 d.). Pareiškėja neįrodė patyrusi ryškių dvasinių išgyvenimų bei sveikatos sutrikimo. Pažymėtina tai, jog pareiškėja skunde nurodo, kad daug laiko ir sveikatos prarado teisme ginant interesus dėl neteisėto teritorijos valymo mokesčio, t.y. dėl su šia byla nesusijusio ginčo. Įvertindamas aptartų kriterijų visumą bei taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas nustato pareiškėjai priteistinos neturtinės žalos dydį – 500 litų.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ veiksmų, atlyginimo

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Viešojo administravimo sąvokos turinys, apibrėžtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, šiame sprendime jau buvo aptartas. UAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“ pagal bendrovės įstatus (b.l. 169-174) yra privataus kapitalo uždaroji akcinė bendrovė ir nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčas dėl 269,20 litų turtinės ir 20000 litų neturtinės žalos priteisimo iš UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ nepriskirtinas administracinių bylų kompetencijai. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu byla šioje dalyje nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 101 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nuspren d ė:

skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 500 (penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti pareiškėjai R. I. R..

Nutraukti bylą dalyje dėl 269,20 litų turtinės ir 20000 litų neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.