- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-40-579-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-21-3-00012-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Nuteistasis
- A. L.
- Advokatai
- Rolandas Jakonis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Vimai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, privačiai kaltintojai ir nukentėjusiajai G. L., nuteistajam A. L., jo gynėjui advokatui Rolandui Jakoniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-20 nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Iš A. L. nukentėjusiajai G. L. priteista 20 litų turtinei ir 700 litų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2008-10-24, apie 22-23 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, prieš nukentėjusiąją G. L. panaudojo fizinį smurtą, suduodamas jai du kartus kumščiu į galvą ir tuo padarydamas kairės pusės antakio žaizdą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-20 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes. Teismas nuosprendį iš esmės grindė tik nukentėjusiosios G. L. parodymais, tačiau jos parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs bei nesutampantys tarpusavyje, todėl negali būti vertinami kaip patikimi ir įrodantys jo kaltę. Nurodo, kad G. L. į teismo medicinos specialistą kreipėsi tik praėjus beveik trims metams po nurodytos sumušimo datos. Nukentėjusioji taip pat teigė, kad jis buvo neblaivus, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, teismui nepateikė, todėl neaišku, kuo remiantis teismas konstatavo, jog A. L. smūgius G. L. sudavė būdamas neblaivus. Priešingai, iš Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato Noreikiškių policijos nuovados 2008-11-07 nutarimo nepradėti ikiteisminio tyrimo ir 2008-10-25 tarnybinio pranešimo matyti, jog atvykus policijos pareigūnams G. L. buvo neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl jos apklausti nebuvo galimybės. Jis savo kaltės nepripažino, pirmos instancijos teisme parodė, kad G. L. 2008-10-24 nemušė, ji pati, būdama visiškai girta, susižalojo visiškai kitomis aplinkybėmis ir vietoje, švenčiant jo motinos gimtadienį. Tą patvirtino ir liudytojas E. S.. Tą gali patvirtinti ir kiti liudytojai: J. L., R. Š., S. L. ir kiti. G. L. į teismą nepagrįstai kreipėsi dėl vienos priežasties, norėdama padaryti jam spaudimą jų santuokos nutraukimo civilinėje byloje. Santuokos nutraukimo bylą veda skundžiamą nuosprendį priėmusi teisėja A. Levinskienė, kuriai jis pareiškė nušalinimą civilinėje byloje, kadangi kilo abejonių dėl jos nešališkumo. Skundžiamą sprendimą taip pat įtakojo teisėjos A. Levinskienės šališkumas jo atžvilgiu, todėl jam nebuvo garantuotas teisingas teismas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados dėl G. L. sužalojimo, taip pat niekaip neįrodo, kad būtent jis ją sužalojo, juo labiau, kad į specialistą G. L. kreipėsi praėjus beveik trejiems metams po jos nurodomos sumušimo datos.
Atsikirtime į šį skundą G. L. prašo skundo netenkinti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
A. L. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl nežymaus G. L. sveikatos sutrikdymo, tačiau pripažindamas jį kaltu pagal BK 140 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios G. L. ir liudytojos P. D. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada bei kita rašytine bylos medžiaga. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip A. L. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., įrodymus. Be to, atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas skundžiamą nuosprendį naikinti ir apeliantą išteisinti.
Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji G. L. parodė, kad 2008-10-24 kartu su vyru buvo pas jo mamą gimtadienyje. Tarp jos ir vyro mamos įvyko konfliktas, todėl apie 19 val. jie grįžo namo, kur susipyko. A. L., atėjęs pas ją į virtuvę, vieną kartą trenkė į antakį, konfliktas tęsėsi ir toliau, jis ją vijo iš namų. Ji toliau priekaištavo dėl meilužės, tuomet A. L. dar kartą sudavė jai į tą pačią vietą, bėgo kraujas. Ji išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir ją išvežė. A. L. važiavo kartu.
Tai, kad nukentėjusiosios G. L. atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1146/11(02), kurioje nurodyta, jog G. L. konstatuota muštinė žaizda kairio antakio srityje, kuri padaryta kietu buku daiktu ir galėjo gautis, remiantis medicininiais dokumentais, 2008-10-24, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 9-10). Ši išvada paneigia A. L. skundo argumentą, jog fizinio smurto panaudojimas paremtas tik pačios nukentėjusiosios G. L. parodymais.
Apeliantas skunde nurodė, kad G. L. į teismo medicinos specialistą kreipėsi tik praėjus beveik trims metams po nurodytos sumušimo datos. Iš tiesų, specialisto išvada duota 2011-04-21, tačiau tai nėra pagrindas ją atmesti. Teismo medicinos specialistai savo išvadą duoda arba apžiūrėję ir įvertinę asmenį, kuriam padaryti sužalojimai, arba remdamiesi medicininiais dokumentais. Šiuo atveju specialistas užfiksavo kairio antakio srityje 2,5 x 0,2 cm randą rausvai violetinės spalvos, remdamasis medicininiais dokumentais (KMUK akių ligų klinikos konsultacinio-diagnostikos skyriaus medicininiai dokumentai). Kuriuose, be to užfiksuota, jog į akių traumpunktą nukentėjusioji atvežta greitosios medicinos pagalbos, medikams nurodė, kad 2008-10-24, apie 22-23 val. ją sumušė vyras. Kairio antakio srityje konstatuota žaizda, ji išplauta, suklijuota, uždėtas tvarstis. Diagnozė – muštinė žaizda kairio antakio srityje (b.l. 5-6, 9). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gautas raštas iš Kauno raj. Greitosios medicinos pagalbos stoties, kad 2008-10-25 0.25 val. buvo iškviesta (policijos pareigūno Narbuto) greitoji medicinos pagalba G. L. ir buvo nustatytas sumušimas akies srityje. Taigi, laiko tarpas, po kurio nukentėjusioji kreipėsi į teismo medicinos specialistą, lemiamos reikšmės neturi, kadangi, kaip matyti, duomenys apie G. L. patirtą fizinį smurtą buvo užfiksuoti iš karto po įvykio. Be to, pažymėtina, kad nukentėjusioji jau 2008-10-25 (tai yra iš karto po įvykio), dėl kairio antakio sužalojimo pristatyta į gydymo įstaigą nurodė, jog smurtaudamas ją sužalojo sutuoktinis, tai yra apeliantas A. L..
Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja P. D. patvirtino, jog jos mamos G. L. veidas kitą dieną po įvykio buvo patinęs, užklijuotas, mama buvo susijaudinusi, dirgli.
Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, pagal nuteistojo A. L. prašymą liudytojomis buvo apklaustos jo dukros S. L. ir J. L.. Pastaroji parodė, kad per močiutės jubiliejų G. L. susipyko su jos tėvu A. L., išvadino jį necenzūriniais žodžiais, spjaudė ant jo, daužė kumščiais į galvą, už tai močiutė pastarąją išprašė lauk. Būdama neblaivi, G. L. nukrito nuo laiptų, griuvinėjo kieme, jos veidas buvo kruvinas, ji išėjo apie 21.30 val., o A. L. vėliau.
Liudytoja S. L. parodė, kad pas močiutę neblaivi G. L. puolė ant A. L., spjaudė, sakė negražius žodžius. Už tai močiutė ją išvarė. Kad G. L. buvo sužalota, ji nematė, taip pat nematė, kad tėtis gertų per močiutės gimtadienį.
Šios liudytojos paties nukentėjusiosios sužalojimo fakto, įvykusio 2008-10-24 apie 22-23 val. G. ir A. L. namuose nematė, jos tik papasakojo kas vyko 2008-10-24 vakare pas jų močiutę B. L.. Taigi, negalima daryti išvados, jog šių liudytojų parodymais yra paneigta A. L. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Be to, liudytoja J. L. parodė, kad G. L. susižalojo nukritusi nuo laiptų, tuo tarpu liudytojas E. S. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad pastaroji susižalojo kelis kartus nukritusi ant žvyrkelio. Šie prieštaravimai leidžia abejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu, tuo labiau, kad kartu buvusi liudytoja S. L. teigė iš vis nemačiusi, kad G. L. buvo sužalota. Tokie liudytojų J. L., S. L. bei E. S. parodymai vertinti kritiškai, atsižvelgiama ir į tai, kad šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, paminėtos liudytojos yra nuteistojo dukros, o E. S. vienos iš jų draugas.
Nuteistojo skunde teigiama, kad nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog nukentėjusiąją jis sužalojo būdamas neblaivus. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė iš nukentėjusiosios G. L. parodymų, be to, kaip matyti iš 2011-06-09 teisiamojo posėdžio protokolo, pats A. L. pripažino, kad pas savo mamą gimtadienyje truputį išgėrė. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis nurodė, kad pati nukentėjusioji G. L. buvo neblaivi ir dėl to ji galėjo netiksliai nurodyti įvykio aplinkybes, apeliaciniame skunde teigiama, kad tokias aplinkybes nukentėjusioji nurodė norėdama padaryti jam spaudimą santuokos nutraukimo byloje, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti jos parodymais, kadangi juos patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada.
Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad 2008-10-24, apie 22-23 val., savo namuose, būdamas neblaivus, A. L. sudavė G. L. du kartus kumščiu į galvą ir sužeidė jai kairės pusės antakį. Tokia A. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., nes, suduodamas du smūgius į galvą, nukentėjusiajai G. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumo. Vien tai, kad A. L. pareiškė nušalinimą teisėjai A. Levinskienei civilinėje byloje, nesudaro pagrindo išvadai, kad teisėja buvo šališka nagrinėdama baudžiamąją bylą dėl nežymaus G. L. sveikatos sutrikdymo. Kitų duomenų, kurie leistų abejoti teisėjos šališkumu apeliantas nepateikė, tokių duomenų iš baudžiamosios bylos medžiagos nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-20 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį keisti ar naikinti A. L. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.