Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2580-720/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-24
Bylos Nr.
1-2580-720/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48074-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
D. D.
Nukentėjusysis
K. D., L. D., R. D.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2580-720/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48074-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 1.2.5.4.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant:prokurorei Astai Chraminai,kaltinamajam D. D.,nukentėjusiesiems K. D., L. D. ir R. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. D., gimęs (duomenys neskelbtini)Kėdainiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirba pagal verslo liudijimą statybos darbus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota prie (duomenys neskelbtini)savivaldybės, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. D. 2017 m. rugsėjo 17 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su seserimi L. D. metu, viena ranka suspaudęs L. D. kaklą ir kita ranka įrėmęs jai į kaklą peilį, žodžiu grasino ją pasmaugti ir papjauti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, jis, 2017 m. rugsėjo 17 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia savo seserimi L. D. metu, tyčia ranka suėmė jai už kaklo ir jį suspaudė, taip fiziškai smurtaudamas prieš L. D. sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, jis, 2018 m. birželio 2 d., apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, laikydamas rankoje peilį, žodžiu grasino pajauti R. D. ir K. D., po to atsuko dujų balioną ir, išbėgęs į kiemą, stovėdamas lauke prie lango ir rankose laikydamas uždegtus degtukus, grasino padegti namus, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti vykdytas.

Kaltinamasis D. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2018 m. birželio 2 d. prieš pietus kartu su savo seserimi R. D. ir jos draugu M. J. atvyko pas tėvą K. D., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Tą dieną jie šventė tėvo Kazimiero 65 metų gimtadienį. Švęsdami jie gėrė alkoholinius gėrimus, alų degtinę. Apie 21 val. jis pjaustė virtuvėje šaltus užkandžius, jis buvo stipriai apgirtęs, virtuvėje buvo ir jo sesuo R. D.. Tarp jų kilo konfliktas dėl tėvo sodybos. Jis, laikydamas rankoje peilį, pasisuko į seserį, ar jai pagrasino, ką jai sakė neatsimena.

Kaltinamasis pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad jis laikinai gyvena su savo seserimi L. D. adresu T. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškosi būsto, kurį galėtų išsinuomoti, kad galėtų išsikraustyti iš savo sesers buto. Su savo seserimi aš sutarią gerai, tačiau būna, kad pasitaiko ir nesutarimų, kurie dažniausiai kyla kai jis būna išgėręs. Taip buvo ir 2017-09-17, apie 21.00 val., bute minėtu adresu, tarp jo ir sesers kilo žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Šio konflikto metu jis buvo neblaivus, todėl nesusivaldė ir pykdamas ant savo sesers L. D. suėmė ją už kaklo ir įrėmęs peilį jai prie gerklės grasino ją papjauti. Supranta, kad pasielgė nusikalstamai ir tokio savo elgesio negali pateisinti. Supranta, kad tokie jo veiksmai ir išsakyti žodžiai galėjo jo sesei sukelti pakankamą pagrindą manyti, kad savo grasinimą gali įgyvendinti tuoj pat. Kaltu dėl inkriminuojamos veikos prisipažįsta visiškai, dėl to ką padarė nuoširdžiai gailisi. Apklaustas papildomai kaltinamasis D. D. parodė, kad 2017-09-17, apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ne tik grasino savo kartu gyvenančiai sesei L. D. ją nužudyti, sakydamas, kad ją pasmaugs, papjaus, bet ir konflikto metu smurtavo prieš ją fiziškai, nes pagrasinęs ją pasmaugti, suėmė jai už kaklo ir jį suspaudė sukeldamas jai fizinį skausmą. O sakydamas papjausiu prie kaklo ašmenimis jai įrėmė peilį į kaklą. Visiškai pripažįsta, kad taip ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet ir pagrįstą baimę, kad gali ją nužudyti to paties konflikto metu. Atimti jai gyvybės nenorėjo, tiesiog konflikto metu nesusivaldė. Apklaustas įtariamuoju dėl nusikaltimo, padaryto 2018 m. birželio 2 d., kaltinamasis D. D. parodė, kad pareikštą įtarimą pilnai supranta, ir su juo nesutinka, parodė, kad 2018-06-02 jie visi buvo pas savo tėvą K. D. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur šventė jo gimtadienį. Išgertuvių metu tarp jo ir sesės įvyko žodinis konfliktas dėl sodybos. Vėliau jam būnant virtuvėje ir pjaustant užkandą jis su peiliu atsisuko į savo sesę, tačiau jai negrasino, kad papjaus ar kitaip sutrikdys jos sveikatą. Tada sesės vaikinas Mindaugas jam vieną kartą trenkė per galvos sritį ir iškvietė policiją. Jis sesei jokių grasinimų nesakė, ir jokio dujų baliono nebuvo atsukęs. Jo sesė visą tai išsigalvojo, kad jam pakenktų. Apklaustas papildomai D. D. parodė, kad ankstesnius savo parodymus prisimena, juos patvirtina. Dėl 2017-09-17 įvykių pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir prašo jais vadovautis. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, sesers Laimutės atsiprašė ir su ja susitaikė. Dėl 2018-06-02 įvykio savo kaltės nepripažino ir parodo, kad buvo neteisingai suprastas. Tuo metu kaip tarp jų su Ramute kilo konfliktas, jis pjaustė užkandą ir rankoje laikė peilį, gal todėl pasirodė kad jai grasina, bet jis to nedarė, kad papjaus tikrai nesakė nei jai, nei savo tėvui. Kad Mindaugas pultų ant jos aš tikrai neatsimena, tuo metu buvo nemažai išgėręs, todėl kai ko gali ir neatsiminti. Tačiau tikrai gali patvirtinti kad dujų baliono čiaupų tikrai neatsukinėjo, susprogdinti namų negrasino, jokių degtukų kieme nedegė. Nežino kodėl jo šeimos nariai kalba kitaip, mano kad jie prieš jį susimokę, dėl kokios priežasties nežino. Tą dieną konfliktas tarp jo ir Ramutės kilo dėl tėvo namo (1 t., b. l. 128, 140, 162-163, 167). Teisiamojo posėdžio metru kaltinamasis iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad jis dėl girtumo tiksliai neatsimena, kad būtų atsukęs dujas ar grasinęs peiliu seseriai. Po šių įvykių jis kalbėjo su tėvu ir seserimi, jis dėl girtumo ne viską atsiminė, tačiau nurodė, kad taip galėjo pasielgti, jis tėvo ir sesers R. D. atsiprašė. Pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, tėvo ir seserų atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. D. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji L. D., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pas ją laikinai gyventi atsikraustęs jo brolis D. D.. Kol gyvenama kartu jų buitis yra bendra, jie yra šeimos nariai. Brolis yra uždaro būdo, tačiau kaip išgeria alkoholio tampa agresyvus, kelia konfliktus. 2017-09-17, apie 21.00 val., dviese su D. D. būnant minėtame bute, D. D. sukėlė žodinį konfliktą. Jis reiškė priekaištus, kad neleidžia jam laisvai vartoti alkoholio namuose. Tęsiantis žodiniam konfliktui, jis pasiėmė virtuvinį peilį, priėjo prie jos ir pasakė, kad tuojau pat pasmaugs, papjaus, ir, sakydamas tai, viena savo ranka suėmė ją už kaklo ties gerkle ir suspaudė kaklą, pradėdamas smaugti, dėl ko laikinai jai pritrūko oro, ji pajuto fizinį skausmą kakle. Tuo pat metu brolis kita ranka, kurioje turėjo peilį, prikišo peilį jai prie kaklo, jo ašmenis įremdamas į kaklą ir šaukė, kad ją papjaus. Ji labai bijojo dėl savo gyvybės ir tikėjo, kad brolis savo grasinimą įvykdys tuojau pat, to paties konflikto metu. Bijojo net pajudėti, nes peilio ašmenys buvo įremti jai į kaklą. Brolis kalbėjo piktai, grėsmingai, agresyviai, aiškiai suprato, kad jis bet kuriuo konflikto metu gali atimti jai gyvybę. Konflikto metu D. D. buvo neblaivus. Dėl patirto streso ji net neatsimena, kaip jai pavyko ištrūkti. Iki šiol jaučia skausmą kakle, nors išoriškai matomų žymių nelikę jokių. Dėl D. D. veiksmų ji patyrė fizinės ir moralinės žalos. Civilinio ieškinio nereikš. Nei iš karto po įvykio, nei vėliau ji į jokius gydytojus ar medikus nesikreipė ir nesikreips. 2017-09-18 paleistas iš laikino sulaikymo D. D. jos atsiprašė, ji jam atleido. Mano, kad įtakos jo veiksmams turėjo ta aplinkybė, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, būdamas blaivas jis elgiasi visai kitaip (1 t., b. l. 48-49).

Nukentėjusioji R. D., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2018-06-02, apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jų tėvo K. D. namuose kartus su sugyventiniu M. J. ir broliu D. D., jie šventė tėvo gimtadienį. Išgertuvių metu brolis pradėjo įžeidinėti tėvą, jai užstojus, brolis paėmęs buitinį peilį į rankas, demonstruodamas ir eidamas jos link grasino ją papjauti, nužudyti, tuomet jos sugyventinis sudavė jam į veidą ir atėmė peilį, tuomet brolis atsuko dujų balioną ir išbėgęs į lauką su degtukais juos uždegęs ir demonstruodamas pro virtuvės langą, grasino susprogdinti. Šiuos brolio grasinimus ji suprato kaip realius, keliančius pavojų jos sveikatai ir gyvybei, kadangi namie jautėsi dujų kvapas (1 t., b. l. 33).

Nukentėjusysis K. D., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena vienas. 2018-06-02 pas jį į svečius atvažiavo jo dukra R. D. su sugyventiniu Mindaugu, taip pat atsivežė jo sūnų D. D.. Tą dieną šventė jo gimtadienį, todėl visi vartojo alkoholį. Vėlai vakare, sutemus, tarp jų su sūnumi kilo konfliktas dėl turto, t.y. jo namų. Tada į konfliktą įsikišo ir ir jo dukra, kuri norėjo jį užstoti, ir ji susiginčijo su Dainium. Konflikto metu Dainius pasiėmė ant virtuvės spintelės gulėjusį peilį ir su tuo peiliu atsisukęs į juos su Ramute pradėjo rėkauti sakydamas kažką panašaus į "pripjausiu". jis išsigando pamatęs jo rankose peilį, nes žino kas jo sūnus ra ūmaus būdo ir supykęs gali pridaryti nesąmonių. Visa laimė, kad neužilgo atlėkė dukters sugyventinis, kuris jį pastūmė arba jam sudavė, tiksliai nepamena. Po to, Dainius išmetė peilį ir išėjo į lauką. Neilgai trukus, Ramutė pastebėjo, kad namuose jaučiasi dujų kvapas. Išėjo į prieangį, kuriame stovi dujų balionas, ir pamatė, kad dujų balione atsuktos dujos, dujų kvapas buvo labai stiprus. Suprato, kad Dainius atsuko dujas, jis vienintelis galėjo taip padaryti, nes pro prieangį išėjo į lauką, visi kiti buvo namuose. Mano, kad jis tai padarė tyčia, žinodamas kad jie visi namuose rūko, jis norėjo kad užsidegę cigaretes susprogtų, nors kad būtų atvirai grasinęs juos susprogdinti negirdėjo. Sūnus prisigėręs būna neprognozuojamas (1 t., b. l. 77-78).

Liudytojas V. P., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytou, parodė, kad 2018-06-02 vėlai vakare, apie 22 val., jam dirbat iš Kauno apskr. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje, kad smurtautojas puolė ir apipjaustė su peiliu, grasino padegti ar susprogdinti namus. Nuvykus į įvykio vietą, virtuvėje rado tris asmenimis, t.y. galimai smurtavusį vyrą, nukentėjusią moterį ir senyvo amžiaus vyrą, kaip vėliau išsiaiškino, jų tėvą. Nei vienas iš nurodytų asmenų nebuvo sužalotas. Iš pažiūros visi trys asmenys atrodė daugiau ar mažiau neblaivūs. Pranešėja, įtariamojo sesuo, paaiškino, kad jos brolis pasiėmęs peilį puolė ant jos, bet sužalojimų nepadarė, (kaip tas puolimas vyko tiksliau nepaaiškino), o vėliau atsuko dujų balioną ir grasino, kad susprogdins namus. Pats įtariamasis viską neigė, sakydamas kad su peiliu tik pjaustė lašinius, o dujas atsuko nes norėjo išsikepti kiaušinienę su lašiniais, į tai jo sesuo ir tėvas atsakė, kad jis meluoja, nes namuose nėra nei kiaušinių nei lašinių, bei atidarė šaldytuvą, kuriame iš tiesų nebuvo minėtų produktų. Kai paklausė tėvo, kas čia buvo, ar jo sūnus blogas, šis atsakė, kad blogas, nes puolė su peiliu. Šis vyras buvo neblaiviausias iš visų ten buvusių asmenų, su juo buvo labai sunku susikalbėti, todėl plačiau apie įvykį jo neklausinėjo. Visas esmines įvykio aplinkybes išdėstė pranešėja, įtariamojo sesuo. Ji nebuvo apsiverkusi ar labai stipriai susijaudinusi, bet buvo matyti, kad kalba rimtai, apie viską kalbėjo nuosekliai, buvo pikta ir šaukė ant brolio, taip pat sakė, kad tai jau ne pirmas kartas, kad ankščiau jis buvo sumušęs kitą seserį. Dujų kvapo namuose nejautė, bet į įvykio vietą atvyko ne iš karto, o maždaug po pusvalandžio, todėl gali būti, kad jis išsivėdino. Minėta peilį su kuriuo grasino rado virtuvės stalčiuje, pranešėja patvirtino, kad tai tas pats peilis (1 t., b. l. 92-93).

2017-09-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad L. D. parodė, jog 2017-09-17, apie 21 val., jos namuose (duomenys neskelbtini), jos brolis D. D. griebė ją už rankos, įrėmė į jos kaklą peilį ir grasino ją nužudyti. Protokole užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini), pateikta fotolentelė su įvykio vietos nuotraukomis (1 t., b. l. 6-11).

2017-09-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad R. D. parodė, jog 2018-06-02, apie 22.00 val., būnant pas tėvą K. D., gyvenantį (duomenys neskelbtini) jos brolis dainius Dubinskas peiliu grasino ją nužudyti, atsukęs dujų balioną išbėgęs į lauką laikydamas rankose degtukus, grasino susprogdinti namą. Protokole užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) pateikta fotolentelė su įvykio vietos nuotraukomis, iš įvykio vietos paimtas virtuvinis peilis (1 t., b. l. 32-34).

2017-09-17 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad policiją kvietė L. D., kurio atvykus pareigūnams buvo susijaudinusi, verkė. L. D. paaiškino, kad jos brolis D. D., būdamas neblaivus, pradėjo konfliktuoti, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir, sugriebęs ją už kaklo, grasino pasmaugti ir susidoroti. Nukentėjusiajai išsilaisvinus, D. D. pasiėmė virtuvinį peilį ir, pridėjęs jai prie kaklo, grasino ją papjauti (1 t., b. l. 37-38).

2017-09-19 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas 2017-09-17 įvykio vietos apžiūros metu paimtas virtuvinis pilis, aprašyti jo individualūs požymiai, pateikta fotolentelė su peilio nuotrauka (1 t., b. l. 40-42).

2018-06-02 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad policiją kvietė R. D., kuri paaiškino, kad jos brolis D. D., būdamas neblaivus, peiliu grasino ją papjauti, atsuko dujų balioną ir norėjo padegti namus (1 t., b. l. 73-74).

2018-06-03 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytojas V. P. pateikė peilį (1 t., b. l. 94).

2018-06-05 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas V. P. pateiktas peilis, aprašyti jo individualūs požymiai, pateikta fotolentelė su apžiūrėto ir aprašyto peilio nuotraukomis (1 t., b. l. 95-99).

2018-06-14 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas Nr. 41D(K)-1105 patvirtina, kad bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pateikė 2018-06-02, 22.08 val. informacinėje sistemoje užfiksuotą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (duomenys neskelbtini) įrašytą kompaktinėje plokštelėje (1 t., b. l. 102-103).

2018-06-18 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas pateiktas bendrojo pagalbos centro garso įrašas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kaip moteris, prisistačiusi R. D., nurodė, kad jos brolis D. D. šoko prieš ją grasindamas peiliu, atsukęs dujų balioną grasina padegti namą (1 t., b. l. 104-105).

2018-06-13 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas vaizdo įrašo apžiūra, aprašyta, kaip R. D. sakė, jog dainius Dubinskas šoko ant jos ir jos tėvo su peiliu, grasino papjauti, D. D. sakė, kad sesuo meluoja, pateikta fotolentelė su D. D., R. D. ir K. D. nuotraukomis (1 t., b. l. 107-110).

2017-09-17 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas patvirtina, kad 2017-09-17, 22.15 val., D. D. nustatytas 1.96 promilių girtumas (1 t., b. l. 114).

2018-06-02 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas patvirtina, kad 2018-06-02, 23.37 val., D. D. nustatytas 2,47 promilių girtumas (1 t., b. l. 144).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui arba šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra galima tik už fizinio skausmo sukėlimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 straipsnio prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant, tempiant ir panašiai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas turi būti įvykdytas.

Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo D. D. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų K. D., L. D. ir R. D. bei liudytojo V. P. parodymais ir ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. D. 2017 m. rugsėjo 17 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su seserimi L. D. metu, viena ranka suspaudęs L. D. kaklą ir kita ranka įrėmęs jai į kaklą peilį, žodžiu grasino ją pasmaugti ir papjauti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Be to, jis, 2017 m. rugsėjo 17 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančia savo seserimi L. D. metu, tyčia ranka suėmė jai už kaklo ir jį suspaudė, taip fiziškai smurtaudamas prieš L. D. sukėlė jai fizinį skausmą. Be to, jis, 2018 m. birželio 2 d., apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, laikydamas rankoje peilį, žodžiu grasino pajauti R. D. ir K. D., po to atsuko dujų balioną ir, išbėgęs į kiemą, stovėdamas lauke prie lango ir rankose laikydamas uždegtus degtukus, grasino padegti namus, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti vykdytas.

Kaltinamojo D. D. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė du nesunkius ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. D. nevedęs, dirba, teisiamas pirmą kartą, į tai, kad jis padarė du nesunkius ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad jis, sukeldamas grėsmę savo šeimos narių sveikatai ir gyvybei, prikišęs peilį prie sesers L. D., pas kurią jis pats gyveno, grasino ją nužudyti, kitu atveju peiliu grasindamas nužudyti seserį R. D. ir tėvą K. D., po to atsukęs dujų balioną, pats išėjęs į lauką rankoje laikė uždegtą degtuką, grasino susprogdinti tėvo namus, tokiu būdu, jis terorizavo savo šeimos narius, administracine tvarka baustas keturis kartus, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 183-187), atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta mažesnio, nei jos vidurkis, dydžio laisvės atėmimo bausmė.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. D. dirba, teisiamas pirmą kartą, padarė du nesunkius ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, nukentėjusiųjų atsiprašė, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, darytina išvadą, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo pasiryžimą dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Kadangi kaltinamasis D. D. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, paimtas iš įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) pateiktas V. P., perduotas saugoti į Kauno r. PK saugyklą (1 t., b. l. 111-113), nuosprendžiui įsiteisėjus gražintinas V. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

D. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje bei 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams,pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams,pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1) punktu, subendrinti bausmes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti paskirtą bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymą su subendrinta bausme už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam D. D. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3, 5, 6, 7 ir 8 punktais, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dviem) metams, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajam D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, paimtą iš įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), pateiktą V. P., perduotą saugoti į Kauno r. PK saugyklą (1 t., b. l. 111-113), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti V. P..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Tatjana Butkienė