- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- ATP-183-282/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03879-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla B. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 175 straipsnį, nutraukta, nesant veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. M. 2014 m. lapkričio 24 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 175 straipsnį, kuriame nurodyta, jog B. M. nepilnametis globotinis E. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 29 d. 23.30 val. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų apmėtė kiaušiniais T. M. buto langą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti B. M. kalta pagal ATPK 175 straipsnį. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nes sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną iš esmės grindė vien tik asmenų, kurie buvo suinteresuoti bylos baigtimi, paaiškinimais, kurie buvo nenuoseklūs, tokiu būdu pažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatas, nesiėmė priemonių visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Nurodo, kad teismas suklydo vertindamas policijos pareigūno S. P. parodymus dėl galimybių pataikyti į nukentėjusiosios langus mėtant kiaušinius. Nesutinka su teismo išvada, kad kiaušiniais nukentėjusiosios langai galėjo būti apmėtyti ir iš lauko, kadangi policijos pareigūnas minėjo, jog pagal kiaušinio kritimo trajektoriją matosi, kad kiaušinis buvo mestas būtent iš kambario, kuriame buvo E. B.. Pastebi, kad šią policijos pareigūno nurodytą aplinkybę patvirtino kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto. Pastebi, kad teismas nepaneigė tos aplinkybės, kad nišoje esantis langas galėjo būti apmėtytas tik iš B. M. buto kambario, kuriame buvo E. B..
Taip pat apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo pirminiais E. B. bei E. T. paaiškinimais apie įvykio aplinkybes, motyvuodamas tuo, kad jų paaiškinimai buvo išgauti juos bauginant, psichologiškai veikiant ir jiems grasinant, kadangi teisme policijos pareigūnai S. P. ir V. K.-K. paneigė darę minėtiems nepilnamečiams asmenims psichologinį spaudimą, juos bauginę ar jiems grasinę. Dėl to mano, kad E. B. bei E. T. teisme duoti parodymai apie jų bauginimą, grasinimą jiems turi būti vertinami kaip jų gynybinė pozicija. Be to, mano, kad jei būtų buvę tokie neteisėti pareigūnų veiksmai, tai B. M. būtų paprieštaravusi. Teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo nuosekliais minėtų policijos pareigūnų parodymais, be to, pareigūnai neturi jokių interesų duoti tikrovės neatitinkančių parodymų, o jų tarnybiniuose pranešimuose ir teisme duotuose parodymuose užfiksuoti duomenys apie įvykio aplinkybes yra pakankami duomenys, pagrindžiantys B. M. kaltę. Dėl to netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo. Pastebi, kad teismas nenurodė jokių objektyvių pagrindų, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus ar būtų pagrindas abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų nurodytais faktais.
Apeliantas skunde teigia, kad Vaikų teisių tarnybos specialisto dalyvavimas nepilnamečio asmens, apklausiamo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, apklausoje nėra reikalingas, be to, iš bylos matyti, kad E. B. buvo apklaustas dalyvaujant įstatyminei atstovei – B. M., t. y. nepažeidžiant nepilnamečio asmens teisių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą B. M. prašo netenkinti apeliacinio skundo, nes jis yra nepagrįstas, ir palikti galioti teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė surinktais ir aptartais įrodymais.
Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo iš tikrųjų padarė veiką, kuri jam inkriminuojama ir už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su Institucijos apeliaciniu skundu ir išnagrinėjęs teismui pateiktą bylos medžiagą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir pagrįstai nutraukė B. M. pagal ATPK 175 straipsnį iškeltą administracinę bylą, kadangi byloje surinkti duomenys neįrodo jos kaltės dėl minėto pažeidimo.
ATPK 175 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytą nedidelį chuliganizmą arba chuliganizmą, taip pat tyčinį suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimą.
Iš bylos matyti, kad B. M. nuo pat pažeidimo tyrimo pradžios bei teisme tvirtino, kad jos globotinis E. B. nemėtė kaišinių į T. M. buto langus (9, 40–41 b. l.). Šią M. M. nurodytą aplinkybę, jog E. B. 2014-10-29 nemėtė kiaušinių į kaimynės T. M. buto langus, patvirtino teisme B. M. globotinis E. B. bei tą vakarą pas ją nakvojęs globotinio brolis E. T. (42, 58–59 b. l.), kurie tvirtino, jog kiaušinių jie nemėtė, o paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad E. T. atnešė kiaušinį, o E. B. jį numetė, buvo surašyti dėl policijos pareigūno spaudimo, grasinimo, kad E. B. mamai bus blogai, bus didelės baudos, kad protokolai bus surašyti jiems abiems. Netikėti B. M. ir nepilnamečių liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes liudytoju teisme apklaustas B. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas S. P. patvirtino, kad E. B. ir E. T. prisipažino metę kiaušinius tik po ilgo pokalbio. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių liudytoju apklausto policijos pareigūno S. P. parodymų, jog nepilnamečiai patys prisipažino niekieno neverčiami, kad jiems nebuvo grasinama, nedaromas psichologinis spaudimas, nes byloje nebuvo apklausta kartu su liudytoju buvusi jo kolegė V. K.-K., nebuvo apklaustas ir skunde minimas kaimynas iš 41 buto. Pastebėtina, kad byloje nėra ir policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų apie įvykio aplinkybes, kas būtų leidę patikrinti, ar policijos pareigūno S. P. parodymai yra nuoseklūs. Taip pat byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog kiaušinis tikrai buvo mestas iš B. M. buto, nes fotonuotraukose užfiksuotas ant palangės sudužęs kiaušinis patvirtina tik faktą, kad buvo mestas kiaušinis, o liudytojo S. P. teiginys, jog pagal galimą kiaušinio kritimo trajektoriją kiaušinis buvo mestas iš E. B. kambario, nes šis kambarys yra nišoje, kad mesti kiaušinį iš kitos patalpos nėra galimybių, tėra tik prielaida, jos nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Be to, liudytojo S. P. parodymų negalima vertinti kaip B. M. kaltę patvirtinantį įrodymą, nes pats liudytojas įvykio metu, kai buvo mestas kiaušinis į T. M. langą, nematė, o remiasi tik T. M. parodymais, jog tai padarė E. B.. Pačios nukentėjusiosios T. M. parodymai taip pat kelia pagrįstų abejonių jų nuoseklumu, nes teisme ji skirtingai nuo pareiškime nurodytų duomenų teigė, kad įvykio metu E. T. nebuvo, kad kiaušinius į jos langus mėtė E. B. ir B. M. sūnus T.. Taip pat iš pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji pati nematė, kas metė kiaušinį į jos buto langą. Taigi, nukentėjusioji rašydama pareiškimą dėl jos buto lango apmėtymo kiaušiniu darė tik prielaidą, kad kiaušinį į jos langą metė E. B., todėl besąlygiškai vadovautis T. M. parodymais negalima.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, akivaizdu, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios T. M. ir policijos pareigūno S. P. nurodytas aplinkybes ir paneigtų B. M. bei nepilnamečių E. B. ir E. T. parodymus. Taigi, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad įvykio metu chuliganiškai elgėsi E. B., o ne kitas asmuo. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, jog administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, kad draudžiama procesinį sprendimą grįsti prielaidomis, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nutraukė bylą nesant pakankamai duomenų, įrodančių B. M. kaltę padarius jai inkriminuotą teisės pažeidimą. Be to, pažymėtina, kad šiuo metu yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl nebetikslinga byloje rinkti papildomus įrodymus, kuriuos protokolą surašiusi institucija privalėjo surinkti ir pateikti teismui bylos nagrinėjimui (pvz., atlikti matavimus, ar kiaušinis galėjo būti mestas iš E. B. kambario ar iš kitos patalpos, apklausti policijos pareigūnę V. K.-K. bei skunde minimą kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto), nes yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas (ATPK 35 straipsnis).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.