- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-24
- Bylos Nr.
- 1-815-917/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- L. D.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, specialiojo vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (2012-08-16, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja L. D.,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. 2016 m. lapkričio 5 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, bandydamas iš nukentėjusiosios savo sugyventinės L. D. atimti automobilio raktelius, tyčia suėmė už dešinės rankos ir jėga ją užlaužė, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio stipinkaulio skeveldriniu lūžiu, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamasis A. V. teisme kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių neginčija ir parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas. Pamatęs, kad nukentėjusiosios rankoje yra automobilio rakteliai, paėmė jai už rankos, ši sukosi ir taip jis jai sulaužė ranką. Nukentėjusioji yra smulkaus kūno sudėjimo, o jis neapskaičiavo savo jėgos. Įvykio metu buvo blaivus, tačiau sirgo. Gali būti, kad taip suveikė vaistai, nes buvo aukšta temperatūra - 39,8. Nukentėjusioji į namus su juo negrįžo. Pasiėmęs raktus jis išvažiavo. Apie tai, kad nukentėjusiajai lūžo ranka, sužinojo tik kitą dieną. Nukentėjusioji sakė, kad skauda ranką ir ji važiuos į R. K.. Gydytojas jai pasakė, kad lūžo ranka ir reiks daryti operaciją. Pripažįsta, kad nukentėjusioji buvo sužalota dėl jo kaltės, negali pasakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės. Po dviejų dienų atsiprašė nukentėjusiosios. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Nukentėjusioji L. D. parodė, kad kaltinamasis jos atsiprašė, lankė ją ligoninėje, siuntė gėles. Jie daug kalbėjosi tiek gyvai, tiek telefonu, norėjo viską išspręsti taikiai. Kaltinamasis nesielgė piktybiškai. Jo panaudota jėga buvo didelė, nes skiriasi jų kūno sudėjimai. Tai jau antras tarp jų kilęs konfliktas. Mano, kad ateityje tai nepasikartos. Šis įvykis sukrėtė juos abu. Jie neketino muštis. Galima sakyti, kad įvyko nelaimė. Po įvykio ji buityje nieko negalėjo daryti, todėl kaltinamasis jai labai padėjo. Priėmė kaltinamojo atsiprašymą, šiuo metu jie gyvena darniai.
Kaltinamajam A. V. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, A. V. kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga:
Nukentėjusiosios L. D. parodymais nustatyta, kad 2016-11-04, apie 20.30 val., kartu su savo vaikais atvyko pas draugę K. V.. Apie 21.30 val. jos sugyventinis A. V. pradėjo jai rašinėti SMS žinutes, ją įžeidinėti, priekaištauti, kad ši atvažiavo pas draugę. 2016-11-05, apie 00.30 val., į draugės namus atvažiavo A. V., pradėjo rėkti ir reikalauti, kad vaikai važiuotų su juo namo. Konflikto metu A. V. vaikų akivaizdoje sugriebė jai už dešinės rankos ir pradėjo ją laužti. Ji staiga pajuto didelį skausmą. Po to, tęsiantis konfliktui, A. V. du kartus trenkė delnu jai per kairį skruostą. Dėl patirto sužalojimo ji kreipėsi į ligoninę, kur buvo nustatytas kaulų lūžis (b. l. 8-9).
Liudytojos S. G. parodymais nustatyta, kad 2016 metų lapkričio mėnesį, gali būti, kad 2016-11-04, buvo savo namuose, miegojo, kai vėlyvu paros metu, gali būti, kad apie 23.00 val. vakaro, jai paskambino jos vyro brolio draugė K., gyvenanti šalia esančiame name ir pakvietė ateiti į svečius. Ji, vilkėdama chalatą, nuėjo. Nežinojo kodėl ją kviečia. Nuėjusi pas ją pamatė, kad į svečius yra atvykus K. draugė L. D. kartu su savo dviem vaikais. Liudytoja buvo visiškai blaivi, o jos vartojo alkoholį. L. buvo šiek tiek apsvaigusi. Maždaug po valandos atvažiavo L. vyras A.. Jis buvo blaivus. L. ir A. pažįsta kaip šeimą, yra mačiusi juos kelis kartus. Atvažiavus A. tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kuris tęsėsi bent pusvalandį. Jie abu ginčijosi, kalbėjo garsiai, pakeltu tonu. Ji stengėsi nesigilinti į jų konfliktą, nes tai yra jų šeimos reikalai. Konflikto metu L. elgėsi šiek tiek agresyviau nei A., tačiau ji nematė, kad nors vieną kartą kuris nors iš jų suduotų kuriam nors kitam nors vieną smūgį. A. norėjo, jog L. važiuotų namo, o L. važiuoti namo atsisakė. L. reikalavo, kad A. atiduotų jai jos piniginę. Nepamena, ar jie tarpusavyje kalbėjo ką nors apie automobilio raktus, kad A. prašytų ar reikalautų, kad L. jam juos grąžintų. Jie kelis kartus abu buvo užlipę į antrą aukštą. Vieną kartą ir ji užlipo bei matė, kad L. sėdėjo ant lovos ir sakė, kad namo ji nevažiuos, vaikai taip pat sakė, kad jie liks nakvoti. Tarp Lauros ir A. tuo metu nematė jokio fizinio kontakto. Nematė, kad A. būtų suėmęs L.i už dešinės rankos, kad ją būtų sukęs ar traukęs. Išvažiavus A. ji taip pat išėjo į namus. Rytojaus dieną labai trumpam užėjo į svečius. L. sakė, kad jai skauda ranką ir ji važiuos ją persišviesti, tačiau nedetalizavo, kaip ji tą ranką susižalojo, ar kas ją sužalojo, o ji ir neklausė (b. l. 42-43).
Liudytojos K. V. parodymais nustatyta, kad 2016 metų lapkričio mėnesį, gali būti, kad 2016-11-04, apie 20.00 val., į svečius automobiliu atvyko jos draugė L. D. su savo dviem vaikais. Jai atvykus jos vartojo alkoholį. Po vidurnakčio, tikslesnio laiko nepamena, atvyko L. sugyventinis A.. Jam atvykus tarp L. ir A. kilo žodinis konfliktas. A. pradėjo reikalauti, kad L. važiuotų namo, tačiau L. važiuoti namo nenorėjo. Konfliktas tarp jų tęsėsi neilgai, maždaug pusvalandį. Ji jų konflikto nuosekliai nestebėjo. A. buvo paėmęs L. piniginę, ši reikalavo ją grąžinti. Vienu metu L. kartu su Audriumi buvo užlipę į antrą aukštą, ten buvo tik dviese. Kas tarp jų vyko tuo metu - nežino, tačiau girdėjo, kad jie ginčijosi dėl raktų. A. reikalavo, kad L. duotų jam automobilio raktus, o L. sakė, kad neduos. Nežino, ar tuo metu tarp jų vyko koks nors fizinis kontaktas. Nematė, kad A. smūgiuotų L. ar bet kokiu kitu būdu prieš ją naudotų jėgą, taip pat nematė, kad L. taip elgtųsi Audriaus atžvilgiu. Vykstant šiam konfliktui ji buvo išėjusi į lauką parūkyti. Maždaug po pusvalandžio A. išvyko, o L. bei vaikai liko pas ją namuose nakvoti. Netrukus po A. išvykimo jos nuėjo miegoti. L. tą vakarą nesiskundė, kad jai ką nors skaudėtų. Rytojaus dieną atsikėlus L. pasakė, kad jai skauda dešinę ranką ir papasakojo, kad jai ranką galėjo sužaloti A., kai reikalavo atiduoti automobilio raktus. L. laikė rankose raktus ir jų duoti nenorėjo, todėl jis jėga iš jos rankų tuos raktus paėmė. Kadangi L. rankos skausmas nepraėjo, jos kartu nuvyko į R. K. traumatologijos skyrių, kur L. buvo diagnozuotas dešinės rankos kaulo lūžis (b. l. 45-46).
Iš 2017-02-13 specialisto išvados Nr. G438/2017(02) matyti, kad L. D. konstatuotas dešinio stipinkaulio skeveldrinis lūžimas. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 15).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. V. pasitvirtino. Tad darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje A. V. žodinio konflikto metu, bandydamas iš nukentėjusiosios atimti automobilio raktelius, tyčia suėmė nukentėjusiajai už dešinės rankos ir jėga ją užlaužė, tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio stipinkaulio skeveldriniu lūžiu. Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų virš paminėtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo A. V. kaltė pagal Lietuvos Respublikos 138 str. 2 d. 3 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymą įrodyta, nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota.
Dėl laidavimo pagal BK 40 str.
Kaltinamasis A. V. ir kaltinamojo sesuo A. V. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį A. V. žinion.
Prokurorė ir nukentėjusioji L. D. tokiam prašymui neprieštaravo, nukentėjusioji nurodė, kad civilinio ieškinio nereiškia, yra ir kitos būtinos sąlygos laidavimui, kurias kaltinamasis atitinka.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra visuma šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal to paties straipsnio pirmąją dalį, būtinas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis A. V., nors pačioje tyrimo pradžioje savo kaltės nepripažino, tačiau vėliau pripažino savo kaltę pilnai, nuoširdžiai gailėjosi nepripažinęs kaltės iš karto bei dėl padaryto nusikaltimo, padaryta viena apysunki nusikalstama veika, jis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 75-93), psichikos sveikatos bei priklausomybės ligų centruose neregistruotas (b. l. 97-98). Lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltinamojo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis. Sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pasižadėjo daugiau niekada nebenusikalsti. Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad A. V. nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
Teisme posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo sesers A. V. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu A. V. paaiškino, kad brolis A. V. yra geras, nuoširdus, visada padedantis, ji daro įtaką broliui, jis jos klauso, jie pasikalba, pasitaria. Laiduotoja žino kaltinamojo santykius šeimoje, dėl jų pataria. Sutinka laiduoti už savo brolį ir teigia, kad stengsis, jog brolis eitų doros keliu. A. V. neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (administracine tvarka bausta tik vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą), dirba, darbdavio UAB „Pramogų servisas“ charakterizuojama teigiamai.
Taigi, teismo manymu, A. V. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus. Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti A. V. tinkamumu būti laiduotoja. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamojo ir kaltinamojo sesers prašymas atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas, kaltinamasis A. V. perduotinas pagal laidavimą be užstato vieneriems metams A. V. atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).
A. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį paskelbus, panaikinti.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismui nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-107 str., 109-115 str., 272 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str.,
nusprendžia:
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią Naujakurių g. 37-1, Kaune, ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Išaiškinti laiduotojai A. V., kad ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo.
Išaiškinti A. V., kad jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu A. V., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį paskelbus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.