Kauno apygardos teismo nutartis

2007-05-16 · Civilinė byla Nr. 2S-584-230/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-16
Bylos Nr.
2S-584-230/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Indreikienė (pirm.), Gražina Davidonienė, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
G. K.
Ieškovas
T. K.
Kategorijos
  • 110.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-584-230/2007
Pirmosios instancijos teisėjas Nerijus Meilutis
Procesinio sprendimo kategorija: 110.11, 22.4, (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolės Indreikienės,kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės, Leono Jachimavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atmestas atsakovės G. K. prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turto padalijimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas T. K. ieškiniu prašo nutraukti jo ir atsakovės G. K. santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti dukters G. K., gim. 2001 m., gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti iš atsakovės dukters išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės; padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki bus išnagrinėta civilinė byla nustatyti nepilnametės dukters G. K. gyvenamąją vietą su tėvu T. K..

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki civilinės bylos išnagrinėjimo nustatė nepilnametės dukros G. K. gyvenamąją vietą su jos tėvu T. K., taip pat nustatė atsakovės G. K. bendravimo su dukra tvarką, leidžiant jai be apribojimų bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 17 val. bei netrukdomai bendrauti su savo vaiku kas antrą savaitgalį, pasiimant dukterį iš tėvo penktadienį 17 val. ir grąžinant jam sekmadienį 20 val. ir iki civilinės bylos išnagrinėjimo uždraudė vienam iš tėvų be kito tėvo rašytinio sutikimo išvykti su nepilnamečiu vaiku iš Lietuvos Respublikos.

Kauno apygardos teismas 2007 m. sausio 31 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą.

Atsakovė G. K. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, palikti atsakovei santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, nustatyti tėvo dalyvavimo auklėjime ir bendravimo su vaiku tvarką, priteisti iš ieškovo dukros išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės ir padalinti santuokoje įgytą turtą. Kartu atsakovė pareiškė prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę, susijusią su laikinu vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, ir iki bus išnagrinėta byla nustatyti dukros gyvenamąją vietą su motina G. K., kartu nustatant tėvo T. K. bendravimo su dukra tvarką: kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 17 val. bei kas antrą savaitgalį, pasiimant penktadienį 17 val. ir grąžinant sekmadienį 20 val. Atsakovė nurodė, kad po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės: atsakovė grįžo gyventi į Lietuvą, čia dirba, mokosi, turi geras gyvenimo sąlygas, kur ji galės gyventi su dukterimi. Duktė jau kurį laiką gyveno su tėvu, o dabar gali gyventi su mama. Priešingu atveju duktė pripras gyventi su tėvu, ir mamos namus nebelaikys savo namais. Duktė esminio neigiamo psichologinio poveikio dėl gyvenamosios vietos pasikeitimo nepatirtų, nes ji būtų vežama į tą pačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, daug laiko galėtų praleisti su tėvu ir seneliais.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 9 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Teismas konstatavo, kad 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas iki civilinės bylos išnagrinėjimo, ji yra įsitesėjusi ir privaloma vykdyti. Todėl, teismo nuomone, atsakovė iš esmės neprašo pakeisti laikinosios apsaugos priemonės kita, bet prašo revizuoti jau įsiteisėjusios nutarties turinį, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų. Tai, teismo nuomone, prieštarauja CPK 146 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Kadangi laikinoji apsaugos priemonė buvo taikyta ne sutuoktinių, bet vaiko interesais, todėl vaikui bus geriau, jei iki bylos išnagrinėjimo jo gyvenamoji nebus kaitaliojama. Teismas atsižvelgė į atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji šiuo metu gyvena, mokosi ir dirba Lietuvoje, ir nutarė pakeisti jos bendravimo su vaiku tvarką, leidžiant atsakovei be apribojimų bendrauti su dukterimi neporinėmis darbo dienomis nuo 16 val. iki 20 val. bei netrukdomai bendrauti su dukterimi kas antrą savaitgalį, pasiimant dukterį iš tėvo penktadienį 16 val. ir grąžinant jam sekmadienį 20 val.

Šalies argumentai

Atsakovė G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti pilnai. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

1) Byla yra sustabdyta dėl ekspertizės, todėl sprendimas byloje dar negreit bus priimtas, o dukrai nuolat gyvenant su tėvu susiformuos suvokimas, kad pas jį yra jos namai. Todėl priėmus sprendimą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo pas atsakovę gali būti apsunkintas sprendimo vykdymas.

2) Turi būti atsižvelgta ir į šias aplinkybes: vaikas pas tėvą buvo apgyvendintas prievarta paėmus iš mamos, tėvas reikalauja griežtai laikytis nustatyto bendravimo su vaiku režimo, be to, pasikeitė ieškovės gyvenimo aplinkybės, nes ji paisydama dukros interesų grįžo iš Prancūzijos į Lietuvą, turi gyvenamąją vietą tame pačiame mieste, kaip ir tėvas, ji tęsia mokslus, turi darbą. Kadangi dukra su ja nuolat bendrauja, persikeldama pas mamą, ji nepatirtų jokio streso, be to, tai sąlygotų objektyvesnį dukros sprendimą, pasirenkant gyvenamąją vietą, kadangi jos namai būtų buvę ir pas tėvą ir pas motiną. Taip, pat mano, kad motinos ir dukros ryšys stipresnis, jai mieliau būtų atlikti higienos procedūras su mama, sergant būti slaugomai mamos, patirti moterišką ir motinišką švelnumą ir pan.

3) Teismas, teigdamas, kad negalima revizuoti įsiteisėjusios teismo nutarties dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, nutarties priėmimui priskiria tokias pačias teisines pasekmes, kaip ir sprendimui. Tai prieštarauja civilinio proceso kodekse bei civiliniame kodekse nustatytiems principams. CK 3.169 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimo. Todėl ir nutarčiai dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo gali būti taikomi tie patys standartai. Be to, teismas turėjo įvertinti pasikeitusias faktines aplinkybes.

Atsiliepimas

Ieškovas T. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo G. K. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į nepilnametės dukters interesus, 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi dukters gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, šią nutartį Kauno apygardos teismas 2007 m. sausio 31d. nutartimi paliko galioti. Dukteriai pas tėvą yra sudarytos normalios gyvenimo sąlygos, ji turi atskirą kambarį, visas būtinas lavinimuisi ir gyvenimui priemones, lanko vaikų darželį, netrukdomai bendrauja su motina. Duktė gyvena ramioje ir saugioje aplinkoje, kuri jai pažįstama nuo mažens, bendrauja su abiem tėvais, seneliais, kitais artimaisiais, iš jos elgesio matyti, kad keisti gyvenamos aplinkos nenori. Atsakovė, siekdama pakeisti laikinąją apsaugos priemonę, susijusią su dukros laikinu gyvenamosios vietos nustatymu, rūpinasi ne dukters interesais, o tik savo ambicijomis. Vaiko teisų apsaugos tarnybos atstovė, gindama vaiko interesus, taip pat pareiškė nuomonę, kad vaiko gyvenamosios vietos kaitaliojimas gali neigiamai paveikti patį vaiką. Prašydama pakeisti gyvenamąją vietą, atsakovė siekia savo interesų, o būtent, kad dukrą neapsispręstų gyventi su tėvu.

Atskirasis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, nutartimi atmesdamas atsakovės prašymą pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir laikiną dukros gyvenamąją vietą iki bus išnagrinėta byla nustatyti su mama, tokį nutarimą grindė iš esmės dviem motyvais: 1) kad nutartimi jau yra išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki bus išnagrinėta byla ir 2) kad atsižvelgiant į vaiko interesus, nereikia keisti nustatytos vaiko gyvenamosios vietos. Kolegija iš esmės pritaria atskirojo skundo motyvams, kad iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios buvo pagrindu taikyti laikinąją apsaugos priemonę (šiuo atveju nustačius laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu), ši priemonė gali būti pakeista CPK 146 straipsnio tvarka. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas pas vieną iš tėvų, kaip laikinoji apsaugos priemonė, kurią numato CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas, gali būti pakeista, nustatant ją pas kitą iš tėvų. Tai savo pobūdžiu iš esmės skirtingos laikinosios apsaugos priemonės, ypač vykstant ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tačiau kolegija sutinka su kitu teismo nutarties motyvu, kad atsižvelgiant į vaiko interesus jo gyvenamoji vieta nekeistina iki civilinės bylos išnagrinėjimo. Nors iš esmės pasikeitė atsakovės faktinės gyvenimo aplinkybės – ji grįžo gyventi į Lietuvą, turi gyvenamąją vietą tame pačiame mieste, įsidarbino, mokosi – tačiau nėra duomenų, kad pasikeitė ir vaiko interesas dėl gyvenamosios vietos. Dukra pastaruoju metu nuolat gyvena su tėvu, duomenų, kad būtų pasikeitęs tėvo elgesys ar pablogėję dukros gyvenimo sąlygos jai gyvenant su tėvu, nėra pateikta. Vykstant ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaikas neturėtų tapti priemone šiam ginčui išspręsti t.y. imtis priemonių siekiant įtakoti jo apsisprendimą, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovė būtent bijo tokių pasekmių, kad dukra gali apsispręsti likti su tėvu. Tačiau atsakovė, pakeitusi savo gyvenimo sąlygas (persikėlusi gyventi į Lietuvą), pati sudarė sau didesnes galimybes bendrauti su dukra ir su ja neprarasti emocinio ryšio. Nuolat keičiant vaiko gyvenamąją vietą, jis gali pasijusti nereikalingas, nesaugus, neturintis pastovios vietos. Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovas, dalyvavęs nagrinėjant atsakovės prašymą, taip pat išreiškė nuomonę, kad vaiko gyvenamoji vieta nebūtų keičiama (b.l. 20). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą pakeisti dukros gyvenamąją vietą, nustatant ją su motina, ir pagrįstai pakeitė jos bendravimo su vaiku tvarką, sudarydamas didesnes galimybes motinai bendrauti su dukra.

Dėl nurodytų priežasčių nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 punktas), o skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai : Gražina DavidonienėLeonas Jachimavičius