- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-367-538/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pontem“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kretingalės mėsa“ dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 10 543,77 Eur priskaičiuotų procesinių palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. spalio 18 d.; priteisti 8,05 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme nuo 2016 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1414-265/2016 iš atsakovės priteistos ir nesumokėtos skolos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų nuo nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas atmesdamas reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo motyvavo tuo, kad atsakovei 2016 m. birželio 17 d. iškelta restruktūrizavimo byla ir nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos stabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių atsiradusių iki nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismui priimant sprendimą atsakovei restruktūrizavimo byla nebuvo nutraukta. 2017 m liepos 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi paliko nepakeistą 2017 m. kovo 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria buvo nutraukta atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla, t. y. išnyko aplinkybės trukdančios ieškovei skaičiuoti procesines palūkanas nuo negrąžintos skolos, todėl prašė jas iš atsakovės priteisti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Kretingalės mėsa“ 10 518,97 Eur procesinių palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2017 m. spalio 18 d., ir 8,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 2016 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1414-265/2016 iš atsakovės priteistos ir nesumokėtos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. spalio 19 d. iki visiško teismo – 2016 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1414-265/2016 sprendimo įvykdymo ir 237 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pontem“. Teismo argumentai:
3.1. Teismo vertinimu ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą priteisti nurodytų rūšių palūkanas, šios palūkanos nėra neprotingai didelės.
3.2. Pažymėjo, kad atsakovės nurodytas klaidingai apskaičiuotas laikotarpis (nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 18 d.), nėra pagrįstas. Ieškovės nurodytas 16 dienų terminas už kurį skaičiuojamos palūkanos nuo iš dalies padengtos skolos yra pagrįstas, be to, atsakovė nenurodė, kokiu pagrindu ir tvarka atliko savo pateiktą pradelstų dienų skaičiavimą.
3.3. Kadangi byla iškelta 2017 m. spalio 19 d., pareiga atsakovei mokėti procesines palūkanas atsirado 2017 m. antrąjį pusmetį, teisės į procesines palūkanas atsiradimo metu (2017 m. antrąjį pusmetį) vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu. 2017 m. antrąjį pusmetį galiojusi Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma sudarė 0,00 procentų (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/20170028.en.html). Šiuo nagrinėjamu atveju palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikytina 8,00 procentų palūkanų norma, todėl ieškovės reikalavimas dėl 8,05 procesinių palūkanų priteisimo tinkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 8,00 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. spalio 19 d., nuo 2016 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1414-265/2016 iš atsakovės priteistos ir nesumokėtos skolos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kretingalės mėsa“ (toliau-apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 13 d. sprendimą ir civilinę bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Atsakovės įsitikinimu, Mokėjimų atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo norma yra dispozityvi, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos.
4.2. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl kitokių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį, taigi, šalių susitarimui dėl palūkanų numatyta privaloma rašytinė forma, kurios nebuvimas yra pagrindas taikyti Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytą palūkanų dydį.
4.3. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pagal kurį priteistos iš atsakovės didelės palūkanos, ieškovė įgytų pranašumą prieš kitus kreditorius, kurių reikalavimai tvirtinami restruktūrizavimo byloje.
4.4. Teismas, leisdamas teismo posėdyje dalyvauti tinkamai neįgaliotam ieškovės atstovui, pažeidė Civilinio proceso kodekso 239 straipsnio 2 dalis nuostatas, t. y. nepatikrino ieškovės atstovo įgaliojimo, todėl padarė procesinės teisės normų pažeidimą.
4.5. Atsakovė pasiūlė Ieškovei užbaigti ginčą taikos sutartimi, civilinėje byloje pateikdama rašytinį pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau teismas, turėdamas pareigą imtis priemonių šalims sutaikyti, šios pareigos tinkamai neįvykdė.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai.
5.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytą palūkanų normą, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, todėl teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
5.2. Taikos sutartis nebuvo sudaryta ne todėl kad teismas nepasiūlė, o todėl, kad dėl atsakovės nesąžiningo procesinio elgesio ir nebendradarbiavimo taikos sutartį atsisakė sudaryti ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl palūkanų, priteistų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.
9. Kaip byloje nustatyta, ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 8,05 procento dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme nuo 2016 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1414-265/2016 iš atsakovės priteistos ir nesumokėtos skolos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
10. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
11. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi pagal nurodytas CK nuostatas palūkanas gali nustatyt įstatymai arba šalių susitarimas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Taigi, jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
12. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pavėluoto mokėjimo norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas.
13. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, nagrinėjamu atveju šalims nesusitarus dėl palūkanų dydžio, kreditorius turi teisę į Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas ir priteisė 8,5 ir 8 procentų dydžio palūkanas.
14. Apeliantė argumentuoja, kad teismas, leisdamas teismo posėdyje dalyvauti tinkamai neįgaliotam ieškovės atstovui, pažeidė Civilinio proceso kodekso 239 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. nepatikrino ieškovės atstovo įgaliojimo, todėl padarė procesinės teisės normų pažeidimą. Šie argumentai atmestini.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad ieškovės atstovo įgaliojimus ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti kartu su ieškiniu bei teismo posėdžio metu 2018-02-21. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017-12-28 įgaliojimu Nr. 05-02-044-1 UAB „PONTEM“ generalinis direktorius įgaliojo bendrovės juristą L. G. atstovauti įmonę teismuose, įgaliojimas galioja iki 2018-12-31. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovės atstovas nepateikė įgaliojimo ir leisdamas atstovauti ieškovės atstovui pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 239 straipsnio 2 dalies nuostatas.
16. Apeliantė teigia, kad atsakovė pasiūlė ieškovei užbaigti ginčą taikos sutartimi, civilinėje byloje pateikdama rašytinį pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau teismas, turėdamas pareigą imtis priemonių šalims sutaikyti, šios pareigos tinkamai neįvykdė. Šis argumentas taip pat atmestinas.
17. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad taikos sutartis nebuvo sudaryta ne dėl to, kad teismas nepasiūlė, o todėl, kad sutartį atsisakė sudaryti ieškovė. Be to, atsakovės atstovas į 2018-02-21 paskirtą teismo posėdį neatvyko, todėl apeliantės teiginiai, kad teismas nesuteikė galimybės šalims taikiai išspręsti ginčo, yra nepagrįsti.
18. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos procesiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei materialiosios, nei procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.