Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. M. patvirtinimo klausimą, susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepimu, nuteistojo asmens byla

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-01-05 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisijos) priimtu nutarimu Nr.81/04-30 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam R. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu teismui siūloma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 75 straipsnio 2 dalies 5,7 punktais nustatyti įpareigojimus.

Nutarime nurodyta, jog nuteistasis R. M., teistas 2007-11-02 Norvegijos Karalystės Aust-Agder teismo pagal Norvegijos BK 162 str. 1, 3 d. 1 p. 12 metų laisvės atėmimo. Pagal 2008-02-14 d. Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo nuosprendį 13 metų laisvės atėmimo. 2009-07-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį suderinta su LR BK 260 straipsnio 3 dalimi, paskiriant 13 metų terminuoto laisvės atėmimo. Įskaityta 512 dienų. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 8 mėnesiai ir 15 dienų.

Nutarimas netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. LR BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis Lietuvos Respublikoje teistas 4 kartus, 1 kartą Norvegijos Karalystėje, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Dominuoja nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Šiuo metu atlieka bausmę už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įvežimą iš Lietuvos į Norvegiją, taigi nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis 2 kartus grubiai pažeidė vidaus tvarkos reikalavimus, kas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus ir leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 13 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Pripažintina, kad R. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, palaiko ryšius su artimaisiais, 11 kartų skatintas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema- 34 balai (2013-12-04 buvo 56 balai), tačiau per paskutiniuosius mėnesius nesikeičia. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl vien tai, kad nebeturi galiojančių nuobaudų (nuobaudos negalioja nuo 2016-06-02 panaikinus 2015-12-02 skirtą nuobaudą už vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimą), mokosi ir palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant egzistuoja besąlygiškas pagrindas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, nustatyta nuteistajam nusikalstamo elgesio rizika, nagrinėjamu atveju, negalima teigti.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su prokuroro nuomone ir konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir baudžiamojo proceso kodekso 360 str., teismas,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2017 m. sausio 5 d., Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr.81/04-30 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. M..

Nutartis per 7 dienas nuo jis gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės PN.