Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovui E. B., jo atstovei advokatei I. M., nedalyvaujant atsakovei L. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų AB DNB bankui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei L. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB DNB bankas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB DNB bankas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santuoka sudaryta 1999-09-11, registruota Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.159 (11 b.l.). Byloje pateiktais ieškovo duomenimis nepilnamečių vaikų santuokoje nėra (50 b.l.). Santuokos metu įgytas ir įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), transporto priemonė R. L., valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 100 vienetų UAB „Erlinas“ akcijų (12-20 b.l.). Iš pateiktų duomenų matyti, kad šalys turi kreditorių AB DNB bankas, kuriam negrąžinta 70 514,36 EUR kredito suma, neskaičiuojant palūkanų, delspinigių ir kitų išlaidų (21 b.l.). Duomenų, kad šalys turi daugiau bendrų ar asmeninių kreditorių byloje nėra pateikta.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.110 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliu ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu.

Ieškovo teigimu šalys taikytis nepageidauja, iš jo paaiškinimų matyti, kad realūs santuokiniai ryšiai nutrūkę, jie kartu nebegyvena, artimų ryšių nebepalaiko, bendro ūkio neveda, todėl nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Esant tokioms aplinkybėms tikėtina ieškovo nurodytomis aplinkybėmis bei konstatuotina, kad santuoka iširo ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovui E. B. paliktina pavardė – B, atsakovei L. B. – B, nes aiškiai išreikštos jos valios dėl pavardės po santuokos nutraukimo byloje nėra pareikšta, o ieškovas prašo palikti būtent tokią pavardę.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Bylos duomenimis santuokos metu šalys įgijo bendro turto – žemės sklypą su statiniais, kurių vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – 61 595 Lt (kitokios turto vertės šalys neįrodinėjo), automobilį, kurio vertė ieškovo teigimu 700 Lt, 100 vnt. UAB „Erlinas“ akcijų, kurių vertė 10 000 Lt. Bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, taigi viso šalių įgyto turto vertė 72 295 Lt. Iš trečiojo asmens į bylą pateiktos informacijos matyti, kad šalys turi prievolę kreditoriui dėl 70 514,36 EUR kredito (neskaičiuojant palūkanų ir delspinigių) grąžinimo, kurios įvykdymo terminas suėjęs ir vykdomas priverstinis skolos išieškojimas (21 b.l.). Duomenų apie kitokį šalių turimą dalintiną turtą byloje nėra pateikta.

Iš ieškovo teiktų paaiškinimų, trečiojo asmens pateiktų duomenų (21, 50 b.l.) konstatuotina, kad pagal prievolę kreditoriui AB DNB bankui ieškovas ir atsakovė solidariai atsakingi, nes pinigai buvo panaudoti šeimos bendram ūkiui ir gerovei kurti (žemės sklypui su statiniais) bei šeimos poreikiams tenkinti, tai paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta (CK 3.109 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad įmonė įkurta 2007 m. (16-18 b.l.), t.y. santuokos metu, vienintelis akcininkas yra vienas iš sutuoktinių. Ieškovo teiktu paaiškinimu įmonėje dirbo abu sutuoktiniai, taigi darytina išvada, kad įmonė praktiškai buvo įkurta taip pat šeimos poreikiams tenkinti. Automobilis įgytas 2007 m. (20 b.l.), taip pat santuokos metu. Esant tokiems duomenims visas nurodytas šalių turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes priešingų duomenų byloje nėra.

Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis); iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). Nustačius, kad šalių prievolė kreditoriui solidari, tai yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – abu sutuoktiniai, tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į bendrą sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-607/2007).

Bylos šalių prievolės kreditoriui AB DNb bankui dydis litais pagal dabartinį lito ir euro kursą 243 274,54 Lt (neskaičiuojant palūkanų ir delspinigių). Šalių turimo turto vertė 72 295 Lt. Taigi įvertinus šalių turimo turto vertę ir mokėtiną trečiajam asmeniui skolos sumą, matyti, kad turto nepakanka visai skolai padengti, todėl santuokoje įgytas turtas tarp šalių negali būti dalijamas, kol neįvykdyta prievolė (nepadengta skola kreditoriui). Nors prievolės įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka (21, 14, 15 b.l.), tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010-11-23 nutartyje civilinėje byloje 3K-7-364/2010 yra konstatavusi, kad jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t.y. neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimui patenkinti. Pagrindo manyti, kad įkeisto turto pakaks prievolei įvykdyti, nėra, nes įkeisto turto vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – 61 595 Lt. Kitokios turto vertės šalys neįrodinėjo. Remiantis išdėstytais motyvais ieškinys dalyje dėl turto padalinimo atmestinas.

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis.

Šalys privalo pateikti į bylą duomenis apie dalijamą (CPK 382 str. 4 p.). Ieškovas, rinkdamas duomenis apie šalių turtą, patyrė 66 Lt išlaidų (8-10 b.l.). Nors ieškinys dalyje dėl turto padalijimo negali būti tenkinamas, tačiau įvertinant, kad ieškovas elgėsi procesiškai tinkamai ir sąžiningai, jo naudai iš atsakovės priteisina 50 proc., t.y. 33 Lt jo patirtų išlaidų dėl duomenų apie turtą rinkimo.

Reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės patenkintas, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas jo sumokėtas 142 Lt žyminis mokestis (7 b.l.).

Kiekvienai šaliai tenkančios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (16,50 Lt / 2) nesudaro minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteistinos (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 1999 m. rugsėjo 11 d., registruotą Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 159, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. B. palikti pavardę – B, o E. B. palikti pavardę – B.

Priteisti ieškovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 175 Lt jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.