Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1186-240/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-06-13Kauno apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2020-05-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
1-1186-240/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29167-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Kaltinamasis
Ž. G.
Civilinis ieškovas
R. G.
Advokatai
Edvinas Sergaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1-1186-240/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29167-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.2.2; 2.1.14; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,kaltinamajam Ž. G., jo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. G., jos įgaliotam atstovui advokato padėjėjui A. L.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, besiverčiantis individualia veikla, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Ž. G. 2018 m. gegužės 24 d., apie 23.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo savo šeimos nario – sutuoktinės R. G. atžvilgiu, t. y. tyčia ne mažiau kaip tris kartus sudavė jai kumščiu į sėdmenis bei vieną kartą ranka sudavė į dešinę akį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną ryte nukentėjusiosios nematė, nes miegojo. Apie 18.00 val. atėjo jo motina, apie 20.30 val. namo grįžo R. Ji parsinešė tris butelius šampano, kuriuos tuščius vėliau jis matė balkone. Sutuoktinė svirduliavo, buvo palenkusi žemyn galvą. Kaltinamasis priėjęs pažiūrėjo ir pamatė kraujosruvą po kažkuria sutuoktinės akimi. Iš vakaro tos kraujosruvos pas ją dar nebuvo. Paklausus, kas atsitiko, sutuoktinė atsakė, kad tai ne jo reikalas ir nuėjo į balkoną. Jo motina taip pat pasižiūrėjo, kaip atrodo R. Sutuoktinė parvažiavo namo automobiliu, nors buvo neblaivi. Motina netrukus išėjo, o kaltinamasis nuėjo į savo kambarį. R po kelių valandų įsiveržė į jo kambarį ir ėmė reikšti pretenzijas. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis liepė jai išeiti. Nukentėjusioji puolė kaltinamąjį, o jis ją sugriebė. Nukentėjusioji garsiai rėkė, plūdosi, vėl puolė kaltinamąjį, šis ją nustūmė, o ji krito ant lovos. Po to jis nuėjo į savo kambarį ir užsirakino. Maždaug po valandos kaltinamasis ėjo į tualetą, o nukentėjusioji puolė jį su peiliu, vėliau suriko ir griebė sau už veido. Nukentėjusioji norėjo jam durti tuo peiliu, nes jau ne vieną kartą juo grasino. Susiėmusi už veido nukentėjusioji ėmė rėkti, o kaltinamasis ėmė ją raminti. Kadangi nukentėjusioji rėkė, kad nusižudys, kaltinamasis paskambino jos motinai ir pasakė ją pasiimti. Nukentėjusioji išėjo su savo motina. Kitą dieną ji grįžo ir jie susitaikė. Galėjo netyčia ją užgauti, tačiau ji pati jį puolė, draskė su nagais, peiliu, o jis gynėsi. R imitavo, kad jis jai sudavė į akį, šaldė ją koldūnais. Išeidama ji tuos koldūnus sviedė į kaltinamąjį. Pripažįsta rašęs SMS žinutes. Nukentėjusioji sudraskė kaltinamajam krūtinę nagais arba peiliu. Apie 24.00 val. kaltinamasis nuėjo pas savo motiną. R su savo motina taip pat buvo ten nuėjusios pakalbėti. Jis sakė motinai, kad R puolė jį su peiliu, o jis nuo jos gynėsi, tada jai sudavė, tačiau nėra įsitikinęs, kad pataikė. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.

Nukentėjusioji R. G. parodė, kad ir iki įvykio tarp jos ir sutuoktinio kildavo įvairūs konfliktai. Tą vakarą grįžusi namo iš darbo paklausė kaltinamojo, kuriame kambaryje jis vienas miegos. Kaltinamasis neatsakė į klausimą ir ėmė ją viskuo kaltinti, reiškė pretenzijas dėl kažkokių daiktų. Jis buvo neblaivus. Nekreipdama į jį dėmesio nuėjo į savo miegamąjį. Kaltinamasis ją pasivijo, parvertė ant lovos, pradėjo smūgiuoti į sėdmenis, stipriai sudavė ne mažiau kaip tris kartus, užgulė. Jai labai skaudėjo. Kai jis ją paleido, ji norėjo išeiti, bet jis neišleido. Todėl ji paėmė peilį ir reikalavo išleisti. Taip norėjo jį tik pagąsdinti. Kaltinamajam nuėjus ji numetė peilį ant grindų ir ketino išbėgti iš buto. Kaltinamasis ją sugavo ir sudavė į akį. Jai pradėjo tinti veidas, todėl ji prie akies pridėjo šaldytų koldūnų. Atėjo jos motina ir pamatė nukentėjusiosios veidą. Motina griebė tuos koldūnus ir metė juos į kaltinamąjį, ant jo rėkdama. Po to nukentėjusioji išėjo pas motiną, kur ir nakvojo. Kaimynai girdėjo triukšmą. Kitą dieną turėjo su sutuoktiniu vykti pas tyrėją, bet ji negalėjo važiuoti tokia sumušta. Šeštadienį turėjo dirbti, tačiau darbdavys ją tokią pamatęs iškvietė kitą darbuotoją. Darbdaviui ji sakė, kad užsigavo į šaką. Nuo to, kad verkė, užtino abi akys. Ž jai grasino, kad pasikars, nusižudys ir dėl to kalta bus ji, todėl ji grįžo pas jį. Matė ant jo kaklo korimosi žymę. Šiuo metu jie gyvena atskirai. Anksčiau dėl konfliktų į policiją nesikreipdavo, nesikreipė ir dėl šio įvykio. Policija pati sužinojo, nes buvo klausomasi pokalbių. Skambino kaltinamojo motinai, minėjo, kad jam blogai, jis grasina nusižudyti, yra agresyvus. Tą vakarą kaltinamojo motinos namuose tikrai nebuvo. Vėliau jo motina jai paskambino ir prašė ateiti pasikalbėti, minėjo, kad nukentėjusioji yra neblaivi. Nukentėjusioji teigia tą vakarą buvusi blaivi. Ji dirba nuo 08.00 val. iki 20.00 val., taigi net nebūtų galėjusi nusipirkti alkoholio. Iš darbo išėjo viena, ramiai grįžo namo. Tikrai negrįžo iš darbo jau sumušta. Po įvykio ją sumuštą matė jos motina, sesuo, kolegė, darbdavys, kaltinamojo tėvas. Jos tėvai ir sesuo žinojo viską iš karto. Kitiems apie tai, kad kaltinamasis ją sumušė, pasakė vėliau, kai išsikraustė iš jo namų. Po įvykio kaltinamasis jai gerinosi, pirko pudrą užmaskuoti kraujosruvą. Dėl sumušimo į medikus nesikreipė. Prašo iš kaltinamojo priteisti 1000 Eur neturtinę žalą, nes kaltinamasis ją labai pažemino prieš kaimynus, kolegas, ji jautė nepatogumus, didelį skausmą, sirgo akių uždegimu.

Liudytoja A. I. parodė, kad dirbo kartu su nukentėjusiąja R. G.. Nukentėjusioji atėjo į darbą su kraujosruva po akimi, todėl gėlių salono, kuriame jos dirbo, savininkas paskambino liudytojai ir paprašė ateiti su ja pakalbėti. Dieną prieš tai R nebuvo sužalota. Kai paklausė, kas nutiko, ši atsakė, kad akį užsigavo su medžio šaka. Nelabai tikėjo tokia nukentėjusiosios sužalojimo versija, nes žinojo, kad ji konfliktuodavo su sutuoktiniu. Tik vėliau nukentėjusioji prisipažino, kad konflikto namuose metu sutuoktinis jai trenkė į akį. Nei karto nematė Rimos apsvaigusios ar neblaivios. Kaltinamasis „facebook“ tinkle šmeižė R, kad ji paliko vaikus, taip pat rašė visokias melagingas žinutes ir jai, ir direktoriui, ir direktoriaus sutuoktinei. Tarp direktoriaus ir R nėra jokių romantiškų santykių. Būdama pas juos svečiuose, ji matė, kaip kaltinamasis plūdosi ir žemino Rimą.

Liudytoja L. M. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios sesuo. Kitą dieną po to įvykio jai paskambino motina, pasakė, kas nutiko ir prašė pasakyti Rimai, kad ji eitų gyventi pas tėvus. Motina matė sumuštą R tą patį vakarą, kai buvo pas juos nuėjusi. Prieš porą dienų ji matė seserį, ji tada nebuvo sumušta. Po įvykio nuvažiavo pas seserį. Ji atrodė baisiai, buvo sumušta, su kraujosruva po akimi, ištinusiu skruostu. Nežino, kaip ji ėjo į darbą ir ar išvis buvo darbe. Sesuo nieko nepasakojo, nes namuose buvo ir kaltinamasis. Sesuo nemėgo pasakoti apie konfliktus namuose. Ž nesiskundė R neištikimybe. Sesuo neturi jokių problemų dėl alkoholio, narkotikų nevartoja.

Liudytojas M. M. parodė, kad nukentėjusioji dirba jo gėlių firmoje. Ją pažinojo iš anksčiau, kai jie turguje pardavinėdavo gėles. Jau tada turguje dirbantys kolegos kalbėdavo, kad ji pykstasi su sutuoktiniu. Kai apie 9.00 val. buvo atvykęs paimti prekių, pamatė darbe R., kuri buvo susinervinusi, apsiverkusi, jos dešinė akis buvo užpudruota, užtinusi, skruostas taip pat buvo ištinęs. Paklausus, kas jai nutiko, ji atsakė, kad užsigavo su medžio šaka, nors buvo aišku, kad ji meluoja. Pasiūlė jai nueiti pas medikus, o ji atsisakė. Paskambino jos draugei A. I. ir paprašė pakalbėti su R., nes ji yra sumušta ir nesikreipia į medikus. Po to jam pasakė, kad kalbėjosi su R., tačiau ji pas medikus nenuvyko. Buvo girdėjęs, kad R šeimoje yra problemų. Kolektyvas taip pat kalbėjo, kad ją sumušė sutuoktinis. Kai R. dar nebuvo sumušta, o šeštadienį ji buvo jau sumušta, penktadienį jai buvo laisvadienis. Ji nevartoja alkoholio. Jo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiai yra tik darbiniai. Iš jos emocijų ir psichinės būsenos matėsi, kad jai nėra gerai, tačiau ji niekam neatviravo. Vėliau R pasakė, kad iš jos atėmė vaikus.

Liudytoja D. M. parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra. Buvo jau labai vėlus vakaras, kai jai paskambino kaltinamasis ir pasakė ateiti pasiimti savo dukrą. Nuėjus pas juos duris atidarė R. ir jos išėjo. Lipant laiptais žemyn pastebėjo, kad ji prie veido laiko šaldytus koldūnus. Nuėmusi koldūnus pamatė, kad jos veidas sutinęs. Tada liudytoja grįžo pas kaltinamąjį ir metė tuos koldūnus. Grįžus su R. namo R. paskambino kaltinamojo motina V. G. ir kvietė ateiti pakalbėti. Jos abi nuėjo pas kaltinamojo motiną, kuri sakė, jog jis yra susinervinęs dėl to, kas įvyko, gali net pasikarti. Jos pažadėjo nekviesti policijos. Nežino, iš kur V. G. sužinojo apie įvykį ir ar tą vakarą ji buvo pas kaltinamąjį namuose. R. nebuvo neblaivi. Kadangi iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo paimti jų vaikai, gali būti, jog jie susiginčijo dėl vaikų. R. nesakė, kokiu būdu jos atžvilgiu smurtavo kaltinamasis, tačiau minėjo, kad jis ją stumdė. Kaltinamasis jau ne pirmą kartą varė nukentėjusiąją iš namų, net ir su vaikais. Nežino, kodėl jis neleido jai išeiti, o paskambino liudytojai. Po kelių dienų Rima vėl grįžo pas jį. Anūkai sakė, kad R. dėl kaltinamojo veiksmų dažnai verkdavo. Tą dieną dar iki konflikto liudytoja buvo atėjusi pas juos į namus, išgėrė arbatos, pakalbėjo. R.tada nebuvo sužalota. Kaltinamasis buvo kiek neblaivus, todėl liudytoja greitai išėjo namo. Kaltinamojo motinos tuo metu pas juos tikrai nebuvo. Kai išėjo iš jų namų, netrukus sulaukė kaltinamojo skambučio. Dukra apie peilį nieko nepasakojo.

Liudytojas A. M. parodė, kad nukentėjusioji yra jo dukra. Kaltinamasis sumušė jo dukrą ir paskambino. Po to sutuoktinė parsivedė ją namo. Matė pas R. kraujosruvą po akimi. Kaltinamasis ir nukentėjusioji nesutardavo ir anksčiau. Nukentėjusioji alkoholiu nepiktnaudžiauja, narkotikų nevartoja. Liudytojas vengdavo bendrauti su kaltinamuoju.

Liudytoja V. G. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, nukentėjusioji – buvusi marti. Nukentėjusioji po mėnesio sugalvojo, kad jis ją sumušė. Liudytoja tą vakarą buvo pas sūnų namuose. Nukentėjusiosios motinos namuose nebuvo. Kai buvo atimti iš jų vaikai, ji dažnai pas juos ateidavo. Sūnus sakė, kad R. vėl pradėjo vartoti narkotikus. Atsidarius lauko durims išgirdo, kaip kaltinamasis sakė nukentėjusiajai, kad ji grįžo su kraujosruva. Nukentėjusioji grįžo apie 19.00-20.00 val., gal net 21.00 val. Liudytoja nuėjo pasižiūrėti. R. buvo pasilenkusi, lingavo, rankose laikė maišelį su 2-3 buteliais šampano. Jos akis buvo pamušta, po dešine akimi matėsi kraujosruva, veidas buvo patinęs. Po to nukentėjusioji nuėjo į balkoną gerti šampano. Liudytoja liepė sūnui užsirakinti, nes per visus konfliktus R. rankose atsidurdavo virtuvinis peilis. Kaltinamojo galva ir pilvas buvo įpjauti. Kai kaltinamasis atėjo pas ją 03.00 val., jo pilvas buvo perpjautas. Tą vakarą su R. liudytoja nekalbėjo, nežino, ar nukentėjusioji ją matė. Liudytoja išėjo namo, o apie 24.00 val. sulaukė skambučio iš R., kuri liepė nueiti pas Ž. Suprato, kad jie susipyko. Paskambino Ž. Sūnus pasakė, kad tuoj ateis. R. nesakė, kur ji yra. Tada liudytoja paskambino R. ir pakvietė ateiti. Ji pasakė, kad ateis su savo motina. Tą naktį sūnus atėjo su perrėžtu pilvu, minėjo, kad gindamasis sudavė nukentėjusiajai. Pas R. ant veido buvo ta pati kraujosruva. R. dar sakė, kad kaltinamasis jai tris kartus sudavė per užpakalį, prisipažino, kad buvo paėmusi peilį. Dėl sužaloto pilvo sūnui ji liepė kreiptis į policiją.

2018 m. birželio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo užfiksuota, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17132-18 metu 2018 m. birželio 19 d. specialioji liudytoja R. G. parodė, kad 2018 m. gegužės 24 d., apie 23.30 val., namuose, žodinio konflikto metu jos sutuoktinis Ž. G. jai sudavė kumščiu ne mažiau tris kartus į sėdmenis bei vieną kartą ranka trenkė į dešinę akį. Dėl šių jo veiksmų R. G. patyrė fizinį skausmą, buvo sužalota, ilgą laiką jautė diskomfortą. Dėl tokių aplinkybių pradėdamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (t., 1, b. l. 12).

Nukentėjusioji R. G. pateikė susirašinėjimus tarp jos ir Ž. G. (t. 1 , b. l. 32-83), iš kurių matyti, kad kaltinamasis 2018 m. gegužės 29 d. ir 2018 m. liepos 19 d. pranešimuose plūdo nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, grasino, jog jai „prasidės pragaras“, ji „kentės dešimteriopai“.

Iš 2018 m. gegužės 31 d. informacijos dėl telefoninių pokalbių suvestinės Nr. 20-IL-23891 (R. G. naudojamo mobiliojo ryšio kontrolės duomenų) matyti, kada kaltinamasis skambina nukentėjusiosios motinai D. M., tuo pačiu plūsdamas nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais, teigdamas, jog jį pasodins. D. M. jis liepia pasiimti dukrą, nes ji nori išeiti. 2018 m. gegužės 25 d. 00:09:35, atsiųsta žinutė iš tel. Nr, (duomenys neskelbtini) (Ž. G.), kurioje rašoma „Kodėl puolei su peiliu???? Ar būčiau į veidą smogęs???? Pasiekei savo“. 2018 m. gegužės 25 d. 00:12:09, išsiųsta žinutė į (duomenys neskelbtini) (Ž. G.) „Nebijok, pas tyrėją tokia nesirodysiu“ (t. 1, b. l. 164-168).

Iš 2018 m. gegužės 31 d. informacijos dėl telefoninių pokalbių suvestinės Nr. 20-IL-23893 (Ž. G. naudojamo mobiliojo ryšio kontrolės duomenų) matyti, kad 2018 m. gegužės 24 d. 23:59:02 įeinantis skambutis iš (duomenys neskelbtini) (V. G.). V. G. kviečia ateiti Ž. G., nes paskambino R. Ž. G. jai atsako, jog nukentėjusioji jį puolė su peiliu, todėl už tai jis jai sudavė į veidą, po ko nukentėjusioji išsikvietė savo motiną (t. 1, b. l. 169-170).

Motyvuojamoji dalis

Ž. G. veiksmų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai sukėlus nukentėjusiajai fizinį skausmą, pareikšti Ž. G., pasitvirtino.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas – suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįsti Ž. G. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę priešiški santykiai, jų šeimos gyvenimas nėra sklandus, vyksta skyrybų procesas, todėl nukentėjusiosios parodymai vertinami neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių. Nukentėjusioji, duodama parodymus dėl paties smurto naudojimo fakto, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu buvo itin nuosekli, jos parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys bei ištirti įrodymai. Liudytoja A. I., kuri dirbo kartu su nukentėjusiąja, parodė, kad nukentėjusioji buvo darbe su kraujosruva po akimi, dieną prieš tai ji dar nebuvo sužalota. Iš pradžių nukentėjusioji neigė, kad jos atžvilgiu buvo smurtaujama, tačiau vėliau prisipažino, kad konflikto namuose metu sutuoktinis jai trenkė į akį. Liudytoja L. M., kuri yra nukentėjusiosios sesuo, parodė, kad po to įvykio jai paskambino motina ir viską papasakojo. Po įvykio nuvažiavo pas seserį, kuri buvo sumušta, su kraujosruva po akimi, ištinusiu skruostu. Liudytojas M. M., pas kurį dirbo nukentėjusioji, parodė, kad nukentėjusioji darbe buvo susinervinusi, apsiverkusi, jos dešinė akis buvo užpudruota, užtinusi, skruostas taip pat buvo ištinęs, jis iš aplinkinių žinojo, kad Rimos šeimoje yra problemų. Kolektyvas taip pat kalbėjo, kad ją sumušė sutuoktinis. Liudytoja D. M., kuri yra nukentėjusiosios motina, parodė, kad jai paskambino kaltinamasis ir pasakė ateiti pasiimti savo dukrą, nuėjusi pamatė, kad dukros veidas sutinęs. Jos abi nuėjo pas kaltinamojo motiną, kuri sakė, jog jis yra susinervinęs dėl to, kas įvyko, gali net pasikarti. Tada pažadėjo nekviesti policijos. Liudytojas A. M., nukentėjusiosios tėvas, taip pat parodė, kad matė pas Rimą kraujosruvą po akimi. Visi šie išvardinti liudytojai patvirtino, kad nukentėjusioji nepiktnaudžiauja alkoholiu ir nevartoja narkotikų. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, jie nurodė analogiškas įvykio aplinkybes. Kaltinamasis kaltu neprisipažino, parodė, kad nukentėjusioji grįžo iš darbo neblaivi ir sužalota, jo parodymus patvirtino liudytoja V. G., kaltinamojo motina. Teismas tokią kaltinamojo poziciją vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, o kaltinamojo motinos – kaip siekį padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų A. I., L. M., M. M., D. M. ir A. M. parodymais, telefoninių pokalbių suvestinių informacija ir kitais byloje surinktais įrodymais. Taigi, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis Ž. G. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamojo Ž. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę Ž. G., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams, veikdamas tyčia, nusikaltimas yra baigtas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Vertinant Ž. G. asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, verčiasi individualia veikla. Siekiant sulaikyti Ž. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji R. G. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Spręsdamas dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 str. 2 d.).

Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai R. G. buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė didelį išgąstį, stresą, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažeminta, kas turėjo įtakos nukentėjusiosios normaliam saugiam gyvenimo ritmui. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių ir pagrįstų duomenų, kad nukentėjusiosios įvykio metu patirti išgyvenimai, tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui, jos sužalojimo mastas nebuvo vertintas, todėl neturtinės žalos dydis nustatytinas 500 Eur (CK 1.5 str, 6.250 str. 2 d.). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai R. G. atmestina.

Šioje byloje nukentėjusioji R. G. prašė iš kaltinamojo Ž. G. priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai pagrindžia, jog R. G. už civilinio ieškinio surašymą, patarimus ir dalyvavimą byloje atstovui sumokėjo 500 Eur, teisinio pagrindo nepripažinti nukentėjusios patirtas minėtas išlaidas proceso išlaidomis, nėra, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 500 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmės vykdymo metu uždraudžiant bendrauti su R. G. bei įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti.

Priteisti nukentėjusiosios R. G. naudai iš kaltinamojo Ž. G. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Bronislovas Liatukas