Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2018-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-381-718/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
1-381-718/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44297-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
V. Z., R. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-381-718/2018Proceso Nr. 1-01-1-44297-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3.1.; 1.2.26.2.; 2.12.1.1.; 2.12.1.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės V. Ž. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) dažytoju, teistas:

1. 2012 m. birželio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

2. 2012 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 metams;

3. 2013 m. liepos 3 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2012 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams 10 dienų. 2017 m. vasario 13 d. bausmę atliko, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

Žemesnės instancijos teismas

R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1. 2009 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 22 MGL (2860 Lt arba 828,31 Eur) bauda;

2. 2009 m. gruodžio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

3. 2011 m. sausio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 1 metus pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

4. 2016 m. liepos 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams, 2017 m. rugpjūčio 18 d. bausmę atliko, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji V. Z. ir R. Z. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį:

2017 m. rugpjūčio 26 d., apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, bare „P.“, V. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,68 promilės), kilus konfliktui tarp jo brolio R. Z. ir G. U. dėl to, kad G. U. atsisėdo į R. Z. vietą, tyčia, esant menkaverčiai priežasčiai, jis sudavė G. U. 1 kartą kumščiu į galvą. Po to tęsdami nusikalstamą, apie 3.40 val., prie baro „P.“, V. Z. ir R. Z., veikdami bendrininkų grupėje, V. Z. be priežasties pakišus koją A. E. bei sudavus 1 kartą kumščiu į galvą, A. E. pargriuvus ant žemės, jam gulinčiam abu spyrė ne mažiau kaip 3 kartus į galvą, bei nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip 2 kartus į krūtinę, po to, G. U. bandant juos nuraminti, sudavė ne mažiau kaip 1 kartą į galvą G. U., tokiais bendrais veiksmais G. U. padarė galvos sumušimą, bei A. E. padarė veido ir dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimą , taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų G. U. ir A. E. sveikatą. Taip įžūliais veiksmais V. Z. ir R. Z. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis V. Z. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. kartu su broliu R. Z. atėjo į barą „P.“. Bare vartojo alkoholį. Taip pat bare bendravo su merginomis, sėdėjo prie vieno staliuko. Viena iš merginų vardu M., o kitos vardo nežino. Jų kontaktinių duomenų nežino. M. pažįstama iš matymo. Merginos nuėjo parūkyti. Jis ir brolis taip pat buvo nuėję parūkyti. Grįžo prie savo staliuko, o ten sėdėjo nepažįstamas vaikinas. Jis sėdėjo brolio R. Z. vietoje. Brolis paprašė vaikiną jam leisti atsisėsti į savo vietą, jei susiginčijo. Tada jis supykęs ant vaikino, sudavė jam 1 kartą kumščiu į galvą. Vaikinas lyg pargriuvo. Apsaugos darbuotojai juos vedė iš baro - jį, kaltinamąjį, jo brolį ir du vaikinus. Jis, brolis ir vaikinas (to vaikino, kuris buvo prisėdęs į brolio vietą, draugas) kažko prie rūbinės susiginčijo, dėl ko, neprisimena. Jį ir brolį apsaugos darbuotojai išvedė į lauką, jie lauke įsėdo į taksi automobilį. Vienas iš vaikinų (to, kuris buvo užėmęs vietą prie stalelio, draugas) išėjo į lauką, tas, su kuriuo ginčijosi dėl kažko prie rūbinės. Jį pamatę, jis ir brolis išlipo iš taksi automobilio. Ėjo link jo, vaikinas bėgo, jie jį vijosi. Jis, kaltinamasis, vaikinui pakišo koją, jis nugriuvo ant žemės, jam sudavė 1 kartą kumščiu į galvą, dėl ko šis pargriuvo ant žemės, jam gulinčiam kartu su broliu R. Z. spyrė, kiek kartų nepamena, galimai 3 kartus į galvą, bei į krūtinę, kiek kartų nežino, gali būti, kad ne mažiau kaip 2 kartus. Atėjo vaikino draugas. Jis kažką pradėjo kalbėti, kad jie nusiramintų. Tai jį, kaltinamąjį, suerzino, ir jis sudavė jam 1 kartą į galvą. Brolis nešioja akinius regėjimui, jis akinių nenešioja. Jis yra aukštesnio ūgio už brolį. Po to jis ir brolis įsėdo į taksi automobilį ir norėjo važiuoti į namus, bet taksi automobilį sustabdė policijos pareigūnai, jis ir brolis buvo pristatyti į policijos komisariatą. Dėl netinkamo savo elgesio gailisi, įtakos jo netinkamam elgesiui turėjo išgertas alkoholis. Savo kaltę pripažįsta pilnai (1 t., b.l. 131-132).

Kaltinamasis R. Z. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d. kartu su broliu V. Z. atėjo į barą „P.“. Bare vartojo alkoholį. Taip pat bare bendravo su merginomis, sėdėjo prie vieno staliuko. Viena iš merginų vardu M., o kitos vardo nežino. M. pažįstama iš matymo. Merginos nuėjo parūkyti. Jis ir brolis taip pat buvo nuėję parūkyti. Grįžo prie savo staliuko, o ten jau sėdėjo nepažįstamas vaikinas. Jis sėdėjo prie staliuko jo, kaltinamojo, vietoje. Jis paprašė vaikiną jam leisti atsisėsti į savo vietą, jis nesutiko ir jie susiginčijo. Tada brolis, supykęs ant vaikino, sudavė jam kumščiu į galvą. Vaikinas pargriuvo. Apsaugos darbuotojai juos vedė iš baro - jį, brolį, bei du vaikinus. Jis, brolis ir vaikinas (to vaikino, kuris buvo prisėdęs į jo vietą, draugas) kažko prie rūbinės susiginčijo, dėl ko, neprisimena. Jį ir brolį apsaugos darbuotojai išvedė į lauką, jie įsėdo į taksi automobilį. Vienas iš vaikinų - tas, su kuriuo ginčijosi prie rūbinės, išėjo į lauką. Jį pamatę, jis ir brolis išlipo iš taksi automobilio. Vaikinas bėgo, jie jį vijosi. Vaikinas nugriuvo ant žemės, nepastebėjo, ar brolis jam pakišo koją, jis, R. Z., jam kojos nepakišo. Brolis jam sudavė kumščiu į galvą, jis pargriuvo ant žemės, jam gulinčiam kartu su broliu V. Z. spyrė, kiek kartų nepamena, gal ir 3 kartus į galvą bei į krūtinę, kiek kartų nežino, gali būti, kad ne mažiau kaip 2 kartus. Atėjo vaikino draugas - tas, kuris buvo užėmęs jo vietą prie stalelio. Jis kažką pradėjo kalbėti, kad jie nusiramintų. Brolis supyko ir vaikinui sudavė į galvą, lyg 1 kartą. Jis nešioja akinius regėjimui (tą vakarą buvo su akiniais), brolis akinių nenešioja, brolis už jį yra aukštesnio ūgio. Po to jis ir brolis įsėdo į taksi automobilį ir norėjo važiuoti namo, bet taksi automobilį sustabdė policijos pareigūnai, jis ir brolis buvo pristatyti į policijos komisariatą. Dėl netinkamo savo elgesio nuoširdžiai gailisi, įtakos jo veiksmams turėjo išgertas alkoholis. Savo kaltę pripažįsta pilnai (1 t., b.l. 161-162).

Nukentėjusysis A. E. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d., apie 2.00 val., atvyko į naktinį barą „P.“, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko su pažįstamais G. U. ir L. G.. Bare išgėrė. Prie naktinio klubo „Piteris“, būnant pastato viduje, du jam nepažįstami vyriškiai stovėdami lauke, prie klubo durų, rodė įvairius rankų gestus, kuriuos jis suprato, kaip smurto panaudojimą prieš jį. Tai pamatęs jis išsigando ir kurį laiką iš pastato nėjo, nors norėjo vykti namo. Palaukęs šiek tiek prie rūbinės, per langą pamatė, kad jam gestus rodžiusių vyriškių nebėra, todėl apsirengė ir išėjo į lauką. Tik išėjus iš klubo, nuo pastato durų maždaug 5-10 metrų atstumu stovėjo taksi automobilis. Jam einant pro šį automobilį, iš šio automobilio galo išlipo tie patys du vyriškiai, kurie jam rodė per langą įvairius gestus, susijusius su smurtu. Vienas iš vyriškių buvo apie 35 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, labai trumpai kirptais plaukais, kiek pamena, storomis lūpomis, tamsių veido bruožų. Tuo metu jis buvo be akinių, o vėliau, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, jis buvo su akiniais, skirtais regėjimui. Antrasis buvo panašaus amžiaus, tai yra apie 35 metų, jis buvo aukštesnis už pirmąjį, t.y. apie 185-190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių veido bruožų, labai trumpai kirptais plaukais. Jiems išlipus tik iš taksi automobilio, aukštesnis vyriškis jam ėmė grasinti sakydamas, kažką panašaus, kad jam bus „p...“- tai suprato, kaip susidorojimą su juo. Juos pamatęs, jis ėmė bėgti link „Vėtrungės“ pusės, o jie abu jį vijosi. Bėgdamas matė, kad arčiausiai jo bėgo aukštesnis vyriškis. Antrasis vyriškis nuo pirmojo bėgo maždaug apie 3 metrus atsilikęs. Nuo klubo įėjimo durų, maždaug 20 m atstumu, jam kažkas iš galo pakišo koją ir jis pargriuvo. Kas konkrečiai pakišo koją, jis nematė, tačiau mano, kad aukštesnis vyriškis, kadangi jis arčiausiai jo bėgo. Jis krito ant krūtinės, rankomis šiek tiek prisilaikydamas. Krisdamas nesusižalojo. Pargriuvęs instinktyviai rankomis užsidengė veidą bei pajuto smūgius į įvairias kūno vietas, t.y. ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį, į juosmens sritį smūgių buvo daug, kiek net apytiksliai negali pasakyti. Iš smūgių stiprumo bei intensyvumo mano, kad buvau spardomas kojomis dviejų asmenų, nes smūgiai buvo iš skirtingų pusių. Kas jį spardė, jis nematė, tačiau mano, kad tie patys vyriškiai, kurie jį vijosi, nes greta tuo metu žmonių daugiau nebuvo. Po smūgių į galvą jam dešinėje veido pusėje, akies srityje buvo didžiulė mėlynė, pakaušio srityje buvo nedidelė kirstinė žaizda. Dešinėje pusėje krūtinės ląstos srityje labai skaudėjo. Po suduotų smūgių jis prarado sąmonę. Atgavo sąmonę, kai pažįstamas G. jį bandė pakelti. Kai atgavo sąmonę, jau buvo atvykę policijos pareigūnai bei medikai. Netrukus atvažiavo dar vienas policijos tarnybinis automobilis, kuriame buvo sulaikyti jo ankščiau paminėti du vyriškiai, kuriuos jis atpažino pagal veido bruožus. Jiems sėdint policijos automobilyje, žemesnis vyriškis buvo užsidėjęs akinius, skirtus regėjimui. Kai atgavo sąmonę, matė, kaip G. vėmė, sakydamas, kad jam skauda sumuštą galvą bei jį pykina. Kas jį mušė neišsiaiškino, nes pats blogai jautėsi. Vizualiai ant G. jis jokių sužalojimų nepastebėjo bei nematė, kas jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. Po šio įvykio jis G. nebuvo sutikęs bei nebendravo, todėl neišsiaiškino, kas jį mušė minimo įvykio metu. Gintarą minėtą vakarą matė pirmą kartą, jis buvo L. G. draugas. Kiek girdėjo, policiją iškvietė L. G., jam taip sakė G. Kur L. G. buvo tuo metu, kai jis buvo mušamas, nežino, jo nematė. Jam išeinant iš klubo, jo klube jau nebuvo. Ar minėto įvykio metu L. G. kaip nors nukentėjo, nežino. Šio įvykio metu patyrė fizinę bei moralinę žalą. Minimo įvykio metu jokie daiktai nedingo bei nebuvo sugadinti. Byloje civilinio ieškinio nereiškia. Dėl ko buvo sumuštas nežino, nes klube jokių konfliktų nebuvo (1 t., b.l. 48-49, 57-58, 67).

Nukentėjusysis G. U. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 26 d., apie 2.00-3.00 val., kartu su draugu L. G. ir L. draugu A., kurio pavardės neprisimena, iki tol su juo pažįstamas nebuvo, nuvyko į Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) esantį barą „P.“. Bare vartojo alkoholį. Apie 3.00 val. išėjo į balkoną parūkyti. Balkone susipažino su dviem merginomis, kurių vardų neprisimena, jos pasiūlė prisijungti prie jų. Prieš tai bare matė, kad prie merginų staliuko sėdėjo du vaikinai, todėl merginoms pasakė, kad prie jų staliuko nesės, nes jos ne vienos. Merginos pasakė, kad ką tik susipažino su vaikinais, ne kartu su jais atėjo į barą. Jis sutiko atsisėsti prie merginų, tuo metu prie jų staliuko niekas nesėdėjo. Prisėdo prie merginų ir po kelių akimirkų prie staliuko priėjo vienas tų vaikinų, kuris anksčiau sėdėjo prie merginų staliuko, kažką pasakė, jis atsisuko, pamatė vaikiną su akiniais, kuris nusiėmė akinius ir daugiau nieko nepamena - prarado sąmonę. Į kurias kūno vietas jam buvo suduota ir kiek smūgių, nežino. Kas sudavė, nematė, mano, kad būtent tas vaikinas, kuris buvo su akiniais, o po to nusiėmė akinius. Jis apie 30 metų amžiaus, apie 1,75 m ūgio, stamboko kūno sudėjimo, jis lyg praplikęs. Atgavo sąmonę kai gulėjo ant žemės. Apsaugos darbuotojai jį pakėlė ir vedė prie rūbinės. Artūrą ir vaikiną su akiniais, bei dar vieną vaikiną taip pat apsaugos darbuotojai vedė prie išėjimo. Antrasis vaikinas apie 1,85-1,90 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, daugiau jokių jo bruožų neįsidėmėjo. Jis apie 30 metų amžiaus. Abu vaikinai atrodė neblaivūs. Nesuprato kas įvyko, kad vedė A. ir tuos du vaikinus. A. vizualiai sužalotas neatrodė, minėti du vaikinai taip pat ne. A. ir tie du vaikinai prie išėjimo iš baro pradėjo kažko ginčytis, dėl ko, nesuprato. Jis į konfliktą nesivėlė, prie rūbinės laukė Luko. Išėjo į lauką parūkyti. A. tuo metu buvo prie rūbinės. Prie jo rūkančio lauke, priėjo minėti du vaikinais, iš kurių vienas buvo su akiniais. Jie kažką jam sakė, bet jis nereagavo ir į konfliktą nesivėlė. Priėjo prie vaikinų minėtos merginos ir jie nusiramino. Jis nuėjo į vidų, prie rūbinės. Vaikinai irgi grįžo prie rūbinės, kur vėl pradėjo ginčytis su A. Atėjo apsaugos darbuotai ir minėtus du vaikinus išprašė į lauką. Jis ir A. liko prie rūbinės. Per langus matė, kad minėti du vaikinai įsėdo į taksi automobilį. Artūras išėjo į lauką, jis liko prie rūbinės. Tuo metu kai A. išėjo į lauką, vaikinai tiesiog iššoko iš važiuojančio taksi automobilio. Pamatė per langą, kad kažkuris iš vaikinų sudavė A. vieną kartą kumščiu į galvą. A. nenugriuvo, bet atsitraukė nuo vaikinų. Kažkuris iš vaikinų A. dar sudavė kumščiu į galvą, kiek kartų nežino, A. pargriuvo. A. pargriuvo ant grindinio ir jį gulintį minėti du vaikinai spardė, kiek kartų nežino, tačiau daugiau negu du kartus. Išbėgo į lauką, norėjo juos išskirti. Jis priėjo prie vaikinų, A. gulėjo ant žemės. Jis pasakė vaikinams, kad jie nusiramintų. Vėl prarado sąmonę ir atsibudo, atgavęs sąmonę pamatė, kaip vaikinai lipo į taksi automobilį, šalia jo gulėjo A. Jis buvo sąmoningas. Nežino kas, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas jam sudavė. Netrukus atvyko pareigūnai, kurie pagal vaikinų apibūdinimus vaikinus sulaikė. Kai pareigūnai vaikinus sulaikė, jie - jis ir A. pasakė pareigūnams, kad būtent tie vaikinai juos sumušė, kuriuos jie sulaikė. Policijos pareigūnai rado L. G., vizualiai kūno sužalojimų nesimatė. L. sakė, kad jį 3 ar 4 asmenys nusivijo, o jis slėpėsi. Buvo iškviestas GMP automobilis. Jį ir Artūrą pristatė į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Jam skaudėjo galvą. Po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Dėl kokios priežasties buvo sumuštas jis ir A., nežino. Mano, kad jį sumušė, nes jis prisėdo prie merginų (1 t., b.l. 85-86).

Liudytojas L. G. parodė, kad 2017 rugpjūčio 26 d. kartu su draugais A. E. ir G. U. lankėsi klube „P.“, Klaipėdoje, ten linksminosi bei vartojo alkoholinius gėrimus. Nakties metu klubo salėje pamatė, kad prie stalo sėdi G. U.. Prie jo stovėjo nemažiau kaip du vyriškiai. Kur tuo metu buvo A. nežino, jo nematė. Jam pasirodė, kad tarp G. ir paminėtų vyriškių vyksta konfliktas, todėl nenorėdamas įsivelti, išėjo į lauką ir atsisėdęs į taksi laukė ateinančio G. U. bei A. E.. Jam įsėdus į taksi automobilį, maždaug už 10 minučių iš klubo į lauką išėjo A. E. ir pamatė, kaip iš vieno taksi automobilio išlipę du vyriškiai ėmė vytis A. E.. Tai pamatęs, jis iš savo telefono paskambino į policiją bei pranešė apie įvykį. Pranešęs apie įvykį, jis išlipo iš automobilio ir bėgo link jų, t.y. link A., tačiau bėgdamas pamatė, kad iš kito automobilio išlipo dar trys vyriškiai, kurie ėmė bėgti link jo, todėl jis pakeitė kryptį bei nubėgo link Paryžiaus Komunos gatvės tarp namų. Kas toliau vyko, jis nematė. Po to prie jo privažiavo policijos automobilis, jis su pareigūnais grįžo prie klubo „P.“, tačiau ir tuomet nieko nematė, nes, kaip suprato, ten kažkas filmavo, todėl jis rankomis dengėsi veidą, o iš policijos tarnybinio automobilio išlipęs nebuvo. Sekančią dieną po minėto įvykio, susirašinėjant su A., iš jo sužinojo, kad jis bei G. prie šio klubo buvo sumušti nepažįstamų vyriškių. Kas G. su A. sumušė bei dėl ko, nežino, nematė. Asmenų, su kuriais konfliktavo klube G. sėdėdamas prie staliuko, neįsidėmėjo, jų jokių požymių nurodyti negali. Vyriškių, kurie vijosi A., taip pat negali apibūdinti, todėl nežino ar su tais pačiais asmenimis, kurie vijosi A., konfliktavo ir G. Vyriškių, kurie jį vijosi, taip pat negali apibūdinti (1 t., b.l. 108-109).

Iš 2017-08-29 asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2017-08-29 atlikta A. E. apžiūra. Apžiūros metu nustatyti sužalojimai ant ir po dešinės akies obuoliu (1 t., b.l. 52-55).

Iš 2018-01-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusiajam A. E. buvo pateiktos atpažinti asmenų nuotraukos, iš kurių jis atpažino R. Z. kaip asmenį, kuris per langą rodė gestus, taip pat mano, kad šis asmuo jį vijosi, o vėliau spardė. Šis asmuo buvo tas, kuris buvo su akiniais (1 t., b.l. 61-63).

Iš 2018-01-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. E. iš jam pateiktų atpažinti asmenų nuotraukų atpažino V. Z. kaip asmenį, kuris rodė grasinančius gestus. Tas asmuo - aukštesnis, kuris jį vijosi ir buvo arčiau jo, todėl jis mano, kad šis asmuo jam pakišo koją, ko pasekoje jis pargriuvo, bei po to jį spardė kojomis (1 t., b.l. 64-66).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 2229/2017 (3) matyti, kad A. E. nustatytas veido ir dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas, kuris gavosi sumušus bukais daiktais, galimai, suduodant kumščiais bei spardant. Kūno sužalojimai padaryti mažiausiai dviem smūgiais. Veido ir krūtinės ląstos sumušimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 79).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G191/2018 (03) matyti, kad G. U. nustatytas galvos sumušimas. Daugiau kitų sužalojimų nenustatyta. Keliais smūgiais ir kokiu būdu padarytas galvos sumušimas spręsti negalima, nes neužfiksuota išorinių sužalojimų. G. U. padarytas galvos sumušimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l.102).

Iš Policijos Registruojamų įvykių duomenų bazės išrašo matyti, kad L. G. pranešė apie tai, jog jo draugo neišleidžia iš klubo „P.“. Lauke laukia kompanija, kuri nori muštis. Pranešėjas laukia pareigūnų taksi automobilyje. Į policiją pristatyti asmenys: R. Z. (nustatytas 1,89 prom. girtumas) ir V. Z. (nustatytas 0,68 prom. girtumas). Pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b.l. 17-21).

Iš 2017-12-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas, kuriame yra užfiksuota teritorija prie klubo „P.“, adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo pradžia 2017-08-26, 3.30 val., kur užfiksuotas prie klubo pastato žmonių judėjimas. 3.45 val. matyti bėgiojantys 5-7 žmonės. Dėl tamsos negalima tiksliai apskaičiuoti žmonių skaičiaus bei jų veiksmų. 3.47 val, privažiuoja pirmas policijos automobilis, po to privažiuoja daugiau (1 t., b.l. 26-28).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2018-08-26, 4.21 val., V. Z. nustatytas 0,68 prom. girtumas (1 t., b.l. 115).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2018-08-26, 4.051 val., R. Z. nustatytas 1,89 prom. girtumas (1 t., b.l. 147).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą apima BK 284 straipsnio sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. Z. viešoje vietoje, bare „P.“, stebint kitiems asmenims, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, vieną kartą sudavė nukentėjusiajam G. U. kumščiu į galvą, po to tęsdami nusikalstamą, prie baro „P.“, V. Z. ir R. Z., veikdami bendrai, V. Z. be priežasties pakišus koją A. E. bei sudavus 1 kartą kumščiu į galvą ir A. E. pargriuvus ant žemės, jam gulinčiam spyrė ne mažiau kaip 3 kartus į galvą bei ne mažiau kaip 2 kartus į krūtinę, po to, G. U. bandant juos nuraminti, sudavė ne mažiau kaip 1 kartą į galvą G. U.. Dėl minėtų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusieji G. U. ir A. E. patyrė sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius jų sveikatą.

Toks kaltinamųjų V. Z. ir R. Z. elgesys buvo betikslis, nemotyvuotas, pažeidžiantis geros moralės normas, darantis akivaizdžią žalą, todėl neabejotinai sutrikdė viešąją tvarką. Kaltinamųjų V. Z. ir R. Z. veiksmai atitinka įžūlų elgesį (agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas), kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Pažymėtina, kad veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieš fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Įvykio metu nukentėjusiesiems G. U. ir A. E. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nagrinėjamu atveju, smurtas prieš nukentėjusiuosius buvo naudojamas be jokios dingsties, ir darytina išvada, kad kaltinamųjų veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kaltinamųjų V. Z. ir R. Z. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.

Kaltinamųjų V. Z. ir R. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybe, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į kaltinamųjų asmenybes, į kaltės formą ir rūšį.

Kaltinamasis V. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Jis anksčiau tris kartus teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis V. Z. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama BK 284 straipsnio sankcijose numatyta bausmė – bauda, mažesnė nei baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 4 mėnesiai (Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

V. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamasis R. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Jis anksčiau keturis kartus teistas, baustas administracine tvarka. Kaltinamasis R. Z. niekur nedirba, registruojasi darbo biržoje, nusikalstama veika padarytą turtinę žalą atlygino. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama BK 284 straipsnio sankcijose numatyta bausmė – bauda, mažesnė nei baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 4 mėnesiai (Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

R. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jiems paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jų nusikalstamų veiksmų patirtą 150,67 Eur turtinę žalą (1 t., b.l. 32-34). Kaltinamajam R. Z. civilinį ieškinį atlyginus pilnai (1 t., b.l. 44), procesas dėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, saugoma baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina bylos medžiagoje.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL dydžio (2259,60 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Z. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio (1506,40 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad baudą V. Z. savanoriškai turi sumokėti per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateikti tai patvirtinantį banko kvitą.

V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

R. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 54 MGL dydžio (2033,64 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Z. paskirti galutinę bausmę – 36 MGL dydžio (1355,76 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad baudą R. Z. savanoriškai turi sumokėti per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateikti tai patvirtinantį banko kvitą.

R. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 150,67 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Išaiškinti, kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu, V. Z. ir R. Z. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistiesiems šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laimutė Venckuvienė