Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-28-594/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-04
Bylos Nr.
AN2-28-594/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Pažeidėjas
V. B.
Advokatai
Valdemaras Stančikas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-28-594/2018Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-01913-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.13. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. (toliau – V. B.) atstovo advokato Valdemaro Stančiko skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V. B. atstovo advokato V. Stančiko prašymą priimti papildomą nutarimą administracinio nusižengimo byloje dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų bauda. Tuo pačiu nutarimu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) prašymas dėl 10586,94 eurų nuostolių atlyginimo, buvo paliktas nenagrinėtu. 2017 m. gruodžio 1 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas V. B. atstovo advokato V. Stančiko prašymas priimti papildomą nutarimą administracinio nusižengimo byloje dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi V. B. atstovo advokato V. Stančiko prašymą buvo atsisakyta priimti, motyvuojant tuo, kad nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B., nei jo atstovai neprašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, todėl teismas, priimdamas nutarimą byloje, neturėjo pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.Skundu apygardos teismui V. B. atstovas advokatas V. Stančikas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 gruodžio 7 d. nutartį ir 2017 m. gruodžio 1 d. V. B. atstovo advokato V. Stančiko prašymo priimti papildomą nutarimą priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti Kauno apylinkės teismui.Advokato teigimu, prašymas Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas nepraleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto 20 dienų termino, buvo tinkamai pasirašytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo, (byloje yra atstovo įgaliojimus patvirtinantys dokumentai), todėl prašymas nebuvo priimtas nepagrįstai. Juo labiau, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta nei konkreti teisės norma, nei faktinės aplinkybės, kuriomis remdamasis, pirmosios instancijos teismas priėmė būtent tokį procesinį sprendimą. Vietoje to, pasisakyta tik dėl prašymo nepagrįstumo, t. y. prašymo esmės, todėl tokiu atveju, manydamas, kad prašymas yra nepagrįstas, teismas turėjo jį priimti ir atmesti (netenkinti), bet ne atsisakyti jį priimti. Skundu pabrėžiama, kad teismo motyvai, kuriais pasisakoma dėl prašymo esmės, taip pat yra nepagrįsti. V. B. atstovo teigimu, V. B. teismui pateikė įrodymus apie bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų apmokėjimą, o teismas šiuos įrodymus priėmė. Visiškai akivaizdu, jog įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikimas teismui nėra ir negali būti vertinamas kaip savitikslis procesinis veiksmas, tačiau suponuoja įrodymus teikiančios bylos šalies valią dėl jų priteisimo. Vien tai, kad V. B. atstovas šių dokumentų pateikimo teismui metu nesuformulavo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nereiškia, kad šalies valia nėra aiški ir nebuvo išreikšta. Įvertintina ir tai, kad teismui pateikus dokumentus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir paprašius juos prijungti prie bylos, Valstybinė mokesčių inspekcija pasisakė dėl galimybės šiame procese priteisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to ir Kauno apylinkės teismas, nutaręs prijungti dokumentus prie bylos, nurodė, jog dėl prašymo pagrįstumo spręs išnagrinėjęs bylą iš esmės, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, pateikdamas teismui bylinėjimosi išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, nesuformulavo prašymo jas priteisti iš kitos bylos šalies, tačiau tiek abi bylos šalys, tiek ir pats teismas suprato ir laikė, kad toks reikalavimas yra pareikštas. Be to, V. B. išlaidų dydį ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai Kauno apylinkės teismui buvo pateikti pačioje proceso pradžioje – spalio 19 d. Iš jų matyti, kad bylinėjimosi išlaidos buvo apmokėtos dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Taigi bylinėjimosi išlaidos buvo faktiškai patirtos ir įrodymus apie jas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė operatyviai. Taip pat akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nei įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, nei prašymo pateikimo metu nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis (bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutu) ir to nesiekė daryti. Skundas netenkinamas. Išnagrinėjus administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. atstovo advokato skundo argumentus, susipažinus su teismui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, V. B. atstovo advokato prašymą priimti papildomą nutarimą administracinio nusižengimo byloje dėl V. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, atsisakė priimti pagrįstai. Nors motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas toks procesinis sprendimas, nėra visiškai tinkami, tačiau tai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant V. B. administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teisme, 2017 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, jog V. B. už teisines paslaugas byloje sumokėjo 1000 (vieną tūkstantį) eurų (b. l. 106, 108, 109, 110). Nors skundžiama nutartimi apylinkės teismas sprendė, jog šių duomenų pateikimas nelaikytinas V. B. ar jo atstovo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, sudarančiu pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti šį klausimą priimant nutarimą nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tokiais apylinkės teismo motyvais sutikti vis tik negali. Kaip teisingai pažymima V. B. atstovo skundu, duomenų, patvirtinančių proceso dalyvių bylos nagrinėjimo metu patirtas proceso išlaidas, pateikimas teismo posėdžio metu bei šių duomenų prijungimas prie nagrinėjamos bylos leidžia daryti pagrįstą išvadą apie aiškiai išreikštą juos pateikusio proceso dalyvio valią bei teismo poziciją spręsti patirtų proceso išlaidų atlyginimo klausimą baigiamuoju procesiniu sprendimu (nutarimu/nutartimi) nagrinėjamoje byloje. Ir vis tik, galimybė administracinio nusižengimo byloje priimti papildomą nutarimą dėl bylos nagrinėjimo teisme turėtų išlaidų priteisimo atsakomybėn patrauktam asmeniui ANK nenumatyta, todėl CPK 277 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikytinos. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų klausimas, ANK 666 straipsnio nustatyta tvarka, gali būti sprendžiamas kartu su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, dėl to pasisakant baigiamajame teismo procesiniame sprendime. Esant pagrindui, neišsprendus šio klausimo baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu, toks teismo procesinis sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka aukštesnės instancijos teismui bendrais pagrindais, bet ne sprendžiamas to paties teismo priimant administracinio nusižengimo byloje papildomą nutarimą dėl išlaidų priteisimo.Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs tik su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, t. y. BPK 103-106 straipsniais. V. B. atstovas, pateikdamas prašymą dėl papildomo nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo, iš esmės rėmėsi BPK 113 straipsniu, reglamentuojančiu civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamajame procese klausimus, ir numatančiu, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms, tokiu būdu visiškai nepagrįstai prašė taikyti CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Toks V. B. atstovo pateiktas ANK 666 straipsnio interpretavimas nėra pagrįstas, todėl vertinamu atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti gautą prašymą ir vadovaujantis CPK 277 straipsnio 1 dalies nuostatomis priimti papildomą nutarimą dėl išlaidų priteisimo. Remiantis išdėstytu daroma išvada, kad pagrindo tenkinti skundą nėra. Apylinkės teismas (nors ir netinkamais motyvais) pagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl papildomo nutarimo priėmimo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. B. atstovo advokato Valdemaro Stančiko skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis