- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- eI2-753-1063/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02518-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis (pirm.), Mefodija Povilaitienės, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- E. A., L. A.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. A. ir L. A. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi su skundu į teismą prašydami panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. S-2391-(2.5) ir 2019 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. S-2523-(2.5).
2. Pareiškėjai skunde teismui nurodo, kad 2016 m. birželio 14 d. raštu informavo Komisiją, jog Klaipėdos miesto savivaldybės meras V. G. (toliau – ir Meras) nenusišalino, asmeniškai priimdamas sprendimą dėl savo paties pažeidimų viešinimo ir savo paties padarytos žalos atlyginimo Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetui. Komisija skundžiamais sprendimais informavo, kad nuspręsta neatlikti tyrimo, nes nevertina Mero sprendimų pagrįstumo dėl viešinimo ir žalos atlyginimo. Pareiškėjai 2019 m. birželio 26 d. elektroniniu laišku Komisiją informavo, jog neprašė įvertinti Mero sprendimų pagrįstumo, o tik prašė įvertinti aplinkybę, jog meras nenusišalino priimamas sprendimus, dėl kurių kilo interesų konfliktas. Komisija 2019 m. liepos 5 d. sprendimu informavo, kad nebus keičiamas 2019 m. birželio 20 d. sprendimas.
3. Pažymėjo, kad 2017 m. sausio 2 d. ir 2017 m. kovo 6 d. įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo panaikinti neteisėti Mero sprendimai bei buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, t. y. dėl neteisėtų Mero sprendimų buvo padaryta žala Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetui. Pareiškėja su 2018 m. rugsėjo 8 d. raštu kreipėsi į Merą primindama apie imperatyvų teisės akto reikalavimą – savivaldybės tinklalapyje viešinti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuriuose konstatuoti pažeidimai bei priminė dėl Mero sprendimais padarytos žalos atlyginimo Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetui. Meras informavo, kad teismų sprendimai nebus viešinami, o dėl padarytos žalos bus sprendžiama įstatymų nustatyta tvarka. Iki šiol Meras nėra informavęs dėl savo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
4. Pareiškėjų nuomone, Komisija 2019 m. birželio 20 d. sprendime neteisingai motyvuoja, jog nebuvo pateikta objektyvių duomenų apie kilusį interesų konfliktą. Žalos atlyginimo išvengimas yra tiesioginis ir asmeninis Mero interesas, todėl Mero sprendimas neviešinti teismų sprendimų, sudaro prielaidas išvengti viešumo. Meras aktyviais veiksmais, t. y. 2018 m. spalio 12 d. raštu ir vėliau pasyviais veiksmais siekia tiek žalos atlyginimo išvengimo, tiek ir neigiamos įtakos reitingams-reputacijai, dėl ko ir kyla interesų konfliktas.
5. Pažymėjo, kad Komisijos motyvas, jok tariamai trūksta duomenų dėl atitinkamų institucijų sprendimą išieškoti žalą iš Mero yra taip pat nepagrįstas, nes kaip institucijos gali pradėti išieškojimo procedūras, jei Meras sąmoningai nevykdo įpareigojimų. Pabrėžė, kad Komisijos nebuvo prašoma įvertinti Mero motyvų pagrįstumo dėl teismų sprendimų viešinimo ir žalos atlyginimo. Buvo prašoma tik įvertinti aplinkybę, jog Meras nenusišalino ir asmeniškai nagrinėjo pareiškėjos 2019 m. birželio 14 d. raštą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti.
7. Nurodo, kad pareiškėja su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra turėjusi darbo ginčą, kuris buvo sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau vien tik ši aplinkybė nėra pakankama pareiškėją laikyti materialine prasme suinteresuotu asmeniu šio administracinio ginčo santykiuose.
8. Pažymėjo, kad Komisijoje nagrinėjimo dalykas buvo pareiškėjų kreipimesi nurodytas Mero elgesys. Taigi skundžiamas Komisijos sprendimas yra susijęs tik su Mero teisėmis ir niekaip neįtakoja pareiškėjų teisių ir pareigų. Pareiškėjams nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą. Pareiškėjams tik buvo pranešta apie jų pranešimo išnagrinėjimo rezultatą ir tuo pareiškėjų reikalavimo teisės pasibaigė.
9. Pabrėžė, kad pareiškėjų 2019 m. birželio 14 d. ir 2019 m. birželio 26 d. pranešimuose nurodytų aplinkybių negalima laikyti nei akivaizdžiomis, nei pakankamomis tyrimui dėl Mero elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatoms. Pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės, dalyko prasme, susijusios ne su galimo interesų konflikto situacija, bet su darbo ginču, kuris tarp šalių praeityje buvo sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
10. Iš Komisijai pateiktų teismų sprendimų buvo nustatyta, kad Meras nebuvo teisminių ginčų dalyvis, dėl jo teisių ir pareigų teismas nepasisakė. Tuo pagrindu darė išvadą, kad iš teismo procesų jokių asmeninio pobūdžio prievolių Merui neatsirado, o tai reiškia, kad neatsirado ir privataus Mero suinteresuotumo dėl šio ginčo. Tarnybinių pareigų vykdymo nėra pagrįsta laikyti kaip tiesioginį ir akivaizdų interesų konfliktą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Byloje ginčas keliamas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. S-2391-(2.5) ir 2019 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. S-2523-(2.5) teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai su 2019 m. birželio 14 d. raštu „Dėl interesų konflikto“ kreipėsi į Komisiją, nurodydami, jog teismų sprendimais buvo panaikinti neteisėti Mero sprendimai bei priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 8 d. raštu priminė Merui apie įsiteisėjusius sprendimus, kuriuos būtina viešinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480. Meras raštu atsisakė vykdyti minėto nutarimo nuostatas. Pareiškėjai Komisijos prašė įvertinti nurodytas aplinkybes bei ištirti, ar Meras nesupainiojo viešų ir privačių interesų, asmeniškai priimdamas sprendimą dėl savo paties padarytų pažeidimų viešinimo ir žalos atlyginimo.
14. Pareiškėjai į Komisiją papildomai kreipėsi su 2019 m. birželio 26 d. el. laišku, kuriame papildomai nurodė, jog Komisijos prašo įvertinti tik faktinę situaciją, jog Meras nenusišalino ir asmeniškai priėmė sprendimą dėl savo paties pažeidimų neviešinimo ir žalos neatlyginimo.
15. Komisija 2019 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. S-2523-(2.5) pakartotinai atsisakė pradėti tyrimą pagal pareiškėjų prašymą.
16. Pareiškėjai nesutikdami su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.
17. Komisijos kompetencija įtvirtinta VTEKĮ 17 straipsnyje pagal kurį Komisija tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų (2 punktas); teisės aktų nustatyta tvarka gali atlikti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties kitų teisės aktų nuostatoms tyrimą (5 punktas). VTEKĮ 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas sprendimų, kuriuos Komisija, atlikusi tyrimą, gali priimti. Taigi, pagal VTEKĮ 20 straipsnį, Komisija tiria pranešimus ir skundus dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose, išskyrus pranešimus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. VTEKĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pranešimas netiriamas, jeigu pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti pranešimo tyrimo, taip pat jeigu pranešimo tekstas yra neįskaitomas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pastaroji nuostata nustato Komisijos diskreciją spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės (2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-137/2011). Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1601/2013). Taigi Komisijai turi būti pateikti pakankami ir akivaizdūs duomenys, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys galbūt pateko į interesų konflikto situaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1299-520/2016).
18. Pareiškėjai Mero elgesį, kaip Įstatymo nuostatų pažeidimą, siejo su tuo, kad Meras nenusišalino ir vienasmeniškai priėmė sprendimą dėl teismų sprendimų neviešinimo ir jo veiksmais padarytos žalos neatlyginimo. Pareiškėjų nuomone, tokie Mero veiksmai akivaizdžiai sukėlė interesų konfliktą.
19. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis). Interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.
20. Atsižvelgiant į pareiškėjų 2019 m. birželio 14 d. ir 2019 m. birželio 26 d. pranešimų turinį bei į Komisijos kompetenciją, VTEKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 5 dalyje nustatytą pranešimo nenagrinėjimo pagrindą, darytina išvada, kad vien aplinkybės, jog Meras, atlikdamas tarnybines pareigas pats priėmė sprendimą dėl atsisakymo viešinti teismų sprendimus ir sprendimą susijusį su žalos atlyginimu, savaime nelemia situacijos, kuri Įstatyme apibrėžiama kaip interesų konfliktas.
21. Komisija iš esmės pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai nebuvo pateikę jokių įrodymų, kad Komisija, įgyvendinanti įstatymų leidėjo jai suteiktą diskrecijos teisę ir priimdama sprendimus, kuriais atsisakė pradėti tyrimą, nustačiusi, kad pareiškėjų pranešimuose nebuvo nurodyta tokių duomenų, kurie keltų abejonių dėl galimo interesų konflikto tarp Mero ir pareiškėjų, pažeidžia pareiškėjų teises ar teisėtus interesus. Pažymėtina, kad pareiškėjai ir skunde teismui nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip Komisijos sprendimai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, t. y. kokią įtaką skundžiami atsakymai daro pareiškėjų teisinei padėčiai ir, kad yra būtina ginti pareiškėjų pažeistas teises ar teisėtus interesus pareiškėjų nurodomu būdu.
22. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai taip pat nėra asmenys, kuriems įstatymų leidėjas yra pavedęs ginti viešąjį interesą, kontroliuoti asmenis, dirbančius valstybinėje tarnyboje, kaip jie vykdo Įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjų skundo argumentacija nepagrindžia pareiškėjų suinteresuotumo ir jų teisių bei teisėtų interesų pažeidimo.
23. Minėta, kad interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie išskirtinai susiję ir su jo privačiais (t. y. asmeniniais) interesais. Kaip atsiliepime teisingai nurodė Komisija, teismų sprendimais buvo išnagrinėtas tarnybinis ginčas, kilęs tarp pareiškėjos ir Klaipėdos miesto savivaldybės bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. Tuo tarpu pareiškėjai, Mero veiksmų neteisėtumą, Įstatymo nuostatų prasme, būtent ir sieja su Mero atsisakymu viešai skelbti teismų sprendimus, priimtus išnagrinėjus šį tarnybinį ginčą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2018 m. spalio 12 d. raštą dėl atsisakymo viešai skelbti teismų sprendimus, o klausimą dėl žalos atlyginimo nagrinėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, Meras priėmė vykdydamas jam, kaip Merui, įstatymu pavestas funkcijas, o ne siekdamas privataus (asmeninio) intereso. Iš teismų sprendimų matyti, kad teismai Mero (kaip ne viešojo administravimo subjekto, nei kaip viešojo administravimo subjekto) atžvilgiu nėra priėmę jokių įpareigojimu, todėl atitinkamai nėra pagrindo išvadoms, kad Meras, priimdamas 2018 m. spalio 12 d. raštą, veikė savo privačiais (asmeniniais) interesais. Sprendimą dėl teismų sprendimo neskelbimo ir žalos atlyginimo Meras priėmė veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas ir Komisija atsiliepime, be kita ko, teisingai nurodė, kad negalima tokia situacija, kad valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui interesų konfliktą sukelia vien tik jo tarnybinė veikla ir tarnyboje priimti sprendimai. Papildomai pažymėtina, kad Mero 2018 m. spalio 12 d. rašte buvo nurodytas teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis Meras priėmė sprendimą dėl atsisakymo viešinti teismų sprendimus bei atsakė į klausimą dėl žalos atlyginimo. Mero 2018 m. spalio 12 d. raštas pagrįstas teisiniais argumentais, o ne subjektyvia Mero nuomone.
24. Darytina išvada, kad byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad Komisija, įgyvendinanti įstatymų leidėjo jai suteiktą diskrecijos teisę ir priimdama ginčijamus sprendimus, kuriais nepradėjo tyrimo, nustačiusi, kad pareiškėjų pranešimuose nebuvo nurodyta tokių duomenų, kurie keltų abejonių dėl galimo Mero interesų konflikto, pažeidė pareiškėjų teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjai skundo argumentais Mero privataus (asmeninio) suinteresuotumo priimant 2018 m. spalio 12 d. raštą, jokiais įrodymais neįrodė, todėl nėra pagrindo Komisijos sprendimų pripažinti neteisėtais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
25. Skundžiamus Komisijos 2019 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. S-2391-(2.5) ir 2019 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. S-2523-(2.5) pripažinus teisėtais, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus.
Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų E. A. ir L. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.