- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- 2YT-5232-844/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00841-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Viktoras Ošurkovas, Viktor Ošurkovbė
- Kategorijos
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. M., atstovaujamos advokato Viktor Ošurkov, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (toliau - Pareiškimas), kurioje suinteresuoti asmenys yra Valstybės įmonės (toliau - VĮ) „Turto bankas“, J. M., E. M., A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose 2020 m. spalio 8 d. gautas ieškovės T. M. ieškinys atsakovei Utenos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys J. M., E. M., A. M..
2020 m. spalio 14 d. teismo nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumų šalinimui.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. spalio 21 d. teisme gautas pareiškėjos T. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamas turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos T. M. asmeninė nuosavybė.
Šalies argumentai
Pareiškime T. M. nurodo, kad ji gyvena ir jos gyvenamoji vieta deklaruota bute adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Kaliningrado srities Čemiachovskij CMS skyriuje, akto įrašo Nr. 116, buvo įregistruota pareiškėjos T. M. ir I. M. (I. M.), gim. (duomenys neskelbtini), santuoka. Santuokoje gimė trys vaikai: J. M., E. M. ir A. M., kurie šiuo metu yra pilnamečiai, veiksnūs asmenys. Nuo 1990 metų pareiškėjos T. M. ir jos sutuoktinio I. M. sutuoktiniai ir šeimos santykiai faktiškai iširo dėl I. M. kaltės. 1992-10-16 Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-511/92 pagal T. M. ieškinį atsakovui I. M. dėl santuokos nutraukimo, jų santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Kaliningrado srities Čemiachovskij CMS skyriuje, akto įrašo Nr. 116, buvo nutraukta. (duomenys neskelbtini) T. M. ir I. M. santuokos metu pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymo Nr. 1-1374 tvarka pareiškėjos T. M. nuosavybės teisė buvo nupirktas ir įregistruotas viešame registre 4-jų kambarių butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Ignalinos raj. CM skyriuje, akto įrašo Nr. 28, buvo įregistruota T. M. ir I. M. ištuoka. Nei santuokos metų, nei po santuokos nutraukimo pareiškėja T. M. ir I. M. dėl buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalinimo niekur nesikreipė. I. M. jokių pretenzijų dėl šio buto padalinimo nepareiškė. 1992 m. pabaigoje pareiškėjos T. M. buvęs sutuoktinis I. M. išvyko iš Lietuvos į Rusiją, kur iki savo mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) nuolatinai gyveno. (duomenys neskelbtini) Rodnikų gyv., Gurjevsko rajono, Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities Rusijoje pareiškėjos T. M. buvęs vyras I. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė.
Po mirties I. M. testamento nepaliko. Dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė, jokių pretenzijų pareiškėjai dėl turto nepareiškė. Pažymi, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos T. M. asmeninė nuosavybė. Pažymėjo, jog prie pareiškimo pridėti įrodymai, kurie įrodo, jog pareiškėja T. M., butą adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo kaip asmeninė nuosavybė savo vardu ir savo asmeninėmis lėšomis be I. M. dalyvavimo bei pareiškėjos T. M. nuosavybės teise dėl nurodyto buto įregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registre, taip pat, jog pareiškėja T. M. po buto įsigijimo viena mokėjo ir moka nustatytus mokesčius už teikiamas jos butui adresu (duomenys neskelbtini), komunalines ir kitas paslaugas. Pažymėjo, jog T. M. ir I. M. pilnamečiai vaikai: J. M., E. M. ir A. M. su jos motinos T. M. pareiškimu visiškai sutinka. Pareiškėja mano, jog pateikti šioje byloje rašytiniai įrodymai įrodo, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas už asmenines pareiškėjos T. M. lėšas, pareiškėja turėjo tikslą įgyti šį turtą asmeninė nuosavybėn, šį turtą nuo pat jo įsigijimo dienos pareiškėja viena prižiūri ir išlaiko, nuo pat buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo save laikė vienintele šio turto savininke, o buvęs sutuoktinis I. M. iki savo mirties jokių pretenzijų ir teisių dėl šio turto pareiškėjai nereiškė. Pareiškėja T. M. nuo pat turto įsigijimo buvo įsitikinusi, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, kaip ir nurodyta Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Nuo turto įsigijimo dienos pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-7707 iki šiol (virš 28 metų) pareiškėja T. M. valdo ir naudojasi minėtu butu kaip asmenine nuosavybe, visas komunalinių ir kitų paslaugų sutartis sudarė savo vardu, mokėjo ir moka komunalinius ir einamuosius mokesčius už butą adresu (duomenys neskelbtini). Niekada nebuvo kilę net menkiausių abejonių, kad pareiškėja nėra vienintelė šio buto savininkė. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos T. M. buvęs sutuoktinis - mirusysis I. M. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie minėto buto įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo, iki savo mirties jokių pretenzijų dėl buto priklausymo pareiškėjai ar jo naudojimo būtų pareiškęs. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centre Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos T. M. asmeninę nuosavybės teisę dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Nesant asmeninės nuosavybės teisės nustatymo dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėja neturi teisės disponuoti šio turto, perleisti nurodytą turtą tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. M., E. M., A. M. pateikė atsiliepimą į Pareiškimą, kuriame nurodė, jog su Pareiškimo reikalavimais sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti. Pažymėjo, jog į butą, adresu (duomenys neskelbtini), jie nepretenduoja, savarankiškų reikalavimų dėl nurodyto buto neturi ir patvirtina, kad šį butą jų motina - pareiškėja T. M. (duomenys neskelbtini) įsigijo savo lėšomis kaip asmenine nuosavybe be jų tėvo I. M. dalyvavimo ir materialinės pagalbos. Jų motina T. M. viena išlaiko šį butą, mokėjo ir moka nustatytus mokesčius už teikiamas šiam butui komunalines paslaugas. 1992-10-16 pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-511/92 jų tėvų T. M. ir I. M. santuoka buvo nutraukta. Apytiksliai 1992 m. pabaigoje jų tėvas I. M. išvyko iš Lietuvos į Rusiją, kur iki savo mirties gyveno. Jų tėvai po santuokos nutraukimo nebendravo. Dėl nurodyto buto, jų tėvas I. M. jokių reikalavimų dėl padalinimo T. M. nepareiškė. Nuo buto įsigijimo dienos pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-7707 iki šiol (virš 28 metų) jų motina pareiškėja T. M. valdė ir naudojosi minėtu butu kaip asmenine nuosavybe, visas komunalinių ir kitų paslaugų sutartis sudarė savo vardu. Niekada nebuvo kilę net menkiausių abejonių, kad jų motina T. M. nėra vienintelė šio buto savininkė.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į Pareiškimą. Atsiliepime nurodė, kad 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau -Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau -Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą, taip pat apskaitą pagal Taisyklių nuostatas nuo 2015-03-20 valstybei paveldėjimo procedūras vykdo VĮ Turto bankas ir atstovauja valstybę jos paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Be to, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, tik tuo atveju, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. VĮ Turto bankas neatlieka valstybei paveldėjimo procedūrų dėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini) mirusio ir buvusio sutuoktinio I. M., su kuriuo T. M. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo procedūrų. Pagal byloje esančius duomenis teigia, kad ieškinyje nurodyto turtas buvo įgytas T. M. būnant santuokoje su I. M.. Dėl to, VĮ Turto banko nuomone, nagrinėjant šią civilinę bylą, turėtų būti atsižvelgta ir į galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau - SŠK) nustatytą sutuoktinių bendrosios nuosavybės teisinį reguliavimą. Galiojusiame SŠK ir 2000 m. Civiliniame kodekse (toliau - CK) buvo įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis), nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia jį įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn. Taip pat turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, gali būti pripažintas kiekvieno iš jų nuosavybė. Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodomas toks faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Taigi, tik įrodžius minėtas sąlygas, gali būti paneigta, kad tam tikras turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka asmeniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Vadovaujantis išdėstytu, prašo pareiškėjos T. M. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Pareiškėja ir jos atstovas advokatas Viktor Ošurkov bei suinteresuoti asmenys byloje yra tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Iš šių proceso dalyvių negauta prašymų atidėti teismo posėdį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas
Iš bylos medžiagoje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Kaliningrado srities Čemiachovskij CMS skyriuje, akto įrašo Nr. 116, buvo įregistruota T. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka, nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto teismo sprendimo matyti, kad teismas nutraukdamas santuoką turto nepadalino (1992 m. spalio 16 d., Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-511/1992). Vaikai J. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro 2019-09-30 pažymos Nr. GR.3A-3303 ir GR.3A-3303). I. M. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas ištuokoje (2020-02-20 mirties liudijimas I-PE Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-10-01 duomenimis, santuokos metu pareiškėja T. M. įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas įregistruotas T. M. vardu, (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-7707 pagrindu. Įrašas galioja nuo 1992-10-09. 1985-08-08 T. M. deklaravo savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro 2019-09-30 pažyma Nr. GR.3A-3303).
2020-09-02 Testamentų registro išraše nurodyta, jog testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus (I. M.) sudarytų testamentų; nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų; nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų; nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų; nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (2020-09-02, VĮ „Registrų centras“, pranešimas advokatui Nr. SR10-7170 (20)).
Už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas įsiskolinimų nėra. Buto savininkė yra T. M. (2019-09-27, UAB „Visagino būstas“ pranešimas Nr. 4-353; 2019-09-24, SĮ „Visagino energija“ pranešimas, Kauno tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1992-10-09 kvitas dėl T. M. 49,0 rublių apmokėjimo už atliktus technines inventorizacijos darbus, UAB „Visagino energija“ sąskaita GR Nr. 2103160 už 2020 m. rugpjūčio mėnesį, išrašyta 2020-08-31 T. M. vardu už butą, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Ignitis“ 2019-09-27 raštas Nr. 3021-2991, 1992-09-25 Taupomojo banko pranešimas apie 6847 rublių nurašymą iš pareiškėjos T. M. nebalansinės sąskaitos Nr. J-5332, 1991-12-19 Būsto ir komunalinių paslaugų ūkio IAES Nr. l kvitas Nr. 3920 dėl priimtų iš pareiškėjos T. M. 150 rublių 00 kap. mokesčio už buto privatizaciją, IVAES kvitas dėl pareiškėjos T. M. 951,- apmokėjimo už buto privatizaciją, 1992-08-12 Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, 1992-08-12 Buto gyvenamojo namo įvertinimo aktas, buto techninės apskaitos byla, 2003-01-08 Elektros, šilumos, karšto ir šalto vandens tiekimo-vartojimo ir nuotekų šalinimo sutartis, 2011-07-19 Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1805347, Karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1805347, Geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1805347, (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-7707 pagrindu).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje V. R. v. R. R., Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje L. M. v. A. M., Nr. 3K-3-705; 2005 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje I. D. v. A. D., Nr. 3K-3-44, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje G. B. v. V. B., Nr. 3K-3-57, kt.).
Nagrinėjamoje byloje nurodytas turtas įgytas 1992 m., t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), tačiau byla nagrinėtina pagal galiojančio CK normas. Kartu pažymėtina, kad SŠK iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.
Nagrinėjamoje byloje T. M. turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas santuokoje su I. M., įregistruotas viešajame registre 1992 m., t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl šiam turtui taikytina prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Taigi pareiškėja turi teisę įrodinėti, kad butas, nors įgytas santuokos su I. M. metu, yra jos asmeninė, bet ne bendroji su I. M. nuosavybė. Pagal pateiktus nurodyto turto įsigijimo dokumentus spręstina, jog butas, nors įgytas ir įregistruotas T. M. vardu, bet jis įgytas gyvenant santuokoje su I. M., taigi laikytinas bendrąja nuosavybe. Pažymėtina, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje A. K. v. R. K.; Nr. 3K-3-476/2002). Ši lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis, pareiškus vienam iš buvusių sutuoktinių reikalavimus teisme. Be to, minėta, kad gali būti nuginčyta ir turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, įrodžius vienam iš buvusių sutuoktinių, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.
Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. M., nuosavybės teisių įsigijimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-7707. Žymos, kad minėtas butas priklauso bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise nėra. Taip pat vertintina tai, kad butas buvo skirtas ir (duomenys neskelbtini) sutartis buvo sudaryta su T. M.. T. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo turtas nepadalintas. Byloje nėra duomenų, kad po santuokos nutraukimo I. M. būtų kreipęsis į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Pareiškėjų vaikai, suinteresuoti asmenys pareiškėjos pareiškimo reikalavimui neprieštarauja.
Surinkti bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad T. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-7707 įgijo jau nebegyvendama šeiminio gyvenimo su I. M. nuo 1990 metų. Nors formaliai jų santuoka tuo metu ir nebuvo nutraukta, tačiau faktiškai sutuoktiniai gyveno jau kelis metus atskirai iš savarankiškai gaunamų pajamų ir artimo ryšio nebepalaikė bei bendro ūkio nevedė. T. M. deklaravusi savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini) nuo 1985-08-08. Byloje nėra duomenų, jog I. M. būtų deklaravęs savo gyvenamąją vietą šiame bute. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad T. M. buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu 1992 metais gyveno viena, bendro ūkio su sutuoktiniu I. M. nebevedė jau keli metai, nebesidalino pajamomis bei išlaidomis, sprendžia, kad T. M. aptariamą butą nupirko už asmenines lėšas bei siekdama šį turtą įgyti tik savo privačion nuosavybėn.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra, pareiškėjos T. M. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centre Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos T. M. asmeninę nuosavybės teisę dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.
Juridinis faktas nustatytas tikslu įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centre Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos T. M. asmeninę nuosavybės teisę.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.