Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, kaltinamajai J. M., jos gynėjui advokatui Vytautui Gustui, nukentėjusiajai V. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Pagėgiuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyvenamosios vietos nedeklaravusi, teista 2001-03-26 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR LR BK) 274 str. 2 d., 16 str. 2 d., 274 str. 2 d. (LR BK 1961 m. kodeksas) – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., atliekanti bausmę,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., aprašytos 2014-10-07 kaltinamajame akte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2000 m. gegužės 30 d., apie 14 val. kioske, esančiame Urmo bazėje, Pramonės pr. 16, Kaune, veikdama bendrininkų grupėje su A. Ž., E. S., R. P. (tuo metu J.), J. Ž., kurie už šio nusikaltimo padarymą 2005-03-21 įsiteisėjusiu Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais, ir V. Č., kuris už šio nusikaltimo padarymą 2013-09-24 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu bei kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo svetimą nukentėjusiosios V. V. turtą - 2500 litų, tai yra ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1d.

Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2000 m. gegužės 30 d., apie 14 val. kioske esančiame Urmo bazėje, Pramonės pr. 16, Kaune, veikdama kartu su A. Ž., E. S., R. P. (tuo metu J.), J. Ž. ir V. Č., apgaule įgijo nukentėjusiosios V. V. 2500 litų. Pasiskirstę vaidmenimis, organizavo tariamą loteriją, kurios metu iš nukentėjusiosios išviliojo 2500 litų gailisi nusikaltusi.

Nusikaltimas įrodytas ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 291 str. 2 d. nustatyta tvarka, LR BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji V. V. apklausos metu paaiškino, kad 2000-05-30, apie 14 val. buvo Kauno urmo bazėje apsipirkti. Išeinant išgirdo, kad ją kažkas šaukia. Pribėgusi L. E. pasiūlė loterijos bilietų, sakė kad jį padovanos, reikia tik nutrinti skaičius, tačiau čia vietoje trinti negalima reikia nueiti iki kiosko, esančio šalimais. V. V. pasakė, kad tokių žaidimų niekada nežaidžia, tačiau L. E. įkalbėjusi paėmė ją už rankos ir nusivedė į kioską. Įėjus į kioską ten buvusiam E. S. pasakė, kad čia dar vieną atvedė. E. S. pradėjo aiškinti, kad čia legalus žaidimas, kad visi bilietai laimingi, kalbėjo greitai ir įtikinamai. V. V. bandė jį pertraukti, sakydama, kad nieko nesupranta. Tuomet E. S. pykdavo ir vėl toliau kalbėdavo. Jis padavė V. V. 2 centų monetą ir liepė nutrinti bilietą. Nutrynus bilietą E. S. pasakė, kad jis laimingas ir tuoj pat į kioską pradėjo rinktis žmonės, jų buvo vis daugiau. Pirmas atėjo J. Ž., jam taip pat buvo kalbama apie žaidimą. E. S. pasakė, kad žaidimą gali žaisti keli žmonės, todėl ji su J. Ž. žais kartu. Liepė paspausti kompiuterio klaviatūrą. Vedėjas rankose laikė 200 Lt ir aiškino V. V., kad ji turi dėti, tai yra duoti jam, 1 litą ir tai padaryti per 2 minutes ir jei ji nespės paduoti, tuomet dings ir tie 200 litų, kuriuos jai dovanoja. E. S. aiškino, kad kitas žaidėjas deda 2 litus, po to ji vėl 3 litus ir taip toliau. Pradėjus žaisti į kioską atėjo R. J. (P.) su J. M., viena liko už nugaros, kita šone. R. J. (P.) visą laiką ją skubino žaisti greičiau. Po to atėjo jos žaidimo partnerio J. Ž. draugė ar žmona, kuri buvo šalia jo ir duodavo jam pinigų. V. V. ne kartą bandė žaidimą nutraukti, tačiau jos niekas nesiklausė, o vis ragino žaisti. V. V. su savimi turėjo 300 litų, kuriems pasibaigus pasakė, kad nutraukia žaidimą, nes nebeturi pinigų. Tačiau aplinkui visi buvo įsitraukę į žaidimą, visi šaukė, rėkė, ragino greičiau dėti pinigus, kol nepraėjo 2 min. ir nenutrūko žaidimas. Pasibaigus jos pinigams R. J. (P.) liepė J. M. paskolinti V. V. pinigų. J. M. sutiko ir jau už V. V. duodavo pinigų, tik klausė ar ši jai atiduos. V. V. pasakė, kad atiduos. V. V. vis prašė sustoti, daugiau nebežaisti, tačiau į ją niekas nekreipė dėmesio. Kai J. M. sudėjo didesnę pinigų sumą, paprašė parodyti pasą ir jį paėmė iki bus grąžinta skola. Toliau tęsėsi žaidimas, J. M. už nukentėjusiąją vis dėjo pinigus ir rašėsi ant lapelio kiek duoda. Kai suma padidėjo iki maždaug 10000 litų baigėsi pinigai ir nebebuvo ką dėti, tuomet praėjo 2 minutės ir V. V. pralaimėjo. J. Ž. apsidžiaugė, o E. S. pasakė, kad vienas laimi, kitas ne. Atidavus J. Ž. laimėtus pinigus ir su drauge skubiai pasišalino. Kioske liko tik ji, J. M. ir E. S.. J. M. paėmusi lapelį liepė jai rašyti paskolos raštelį, kad ji skolinga J. M. lyg tai 4713 litų, tokią sumą prisimena. Kol neparašė raštelio jos neišleido iš kiosko. Pasakė, kad skolą reikia grąžinti šiandien. Išėjus iš kiosko lauke buvo V. Č., kurį jai parodė ir paaiškino, kad pinigus J. M. skolinosi iš jo ir turi jam grąžinti. Sakė, kad jis yra klaipėdietis, rusas, lietuviškai nesupranta, jis turi skubiai išvykti ir negali laukti. V. V. pasakė, kad pinigų namuose neturi, tuomet jai buvo liepta surasti iš kur pasiskolinti. V. V. taksi automobilyje pasakė važiuoti pas jos geriausią draugę A. L. į (duomenys neskelbtini), Kaune. Atvažiavus J. M. ir V. Č. išlipo kartu, tačiau draugės namuose nebuvo tik jos dukra D. B., kuri sutiko leisti A. L. palaukti kambaryje, pavaišino juos kava. Kai draugė grįžo, ji paskolino V. V. 200 litų. Ji net negalėjo draugei papasakoti į kokią bėdą papuolė, nes J. M. nuolat ją skubino duoti pinigus, sekiojo paskui. Pinigus J. M. padavė, kai visi įsėdo į taksi automobilį. Juo visi važiavo pas kitą V. V. draugę T.N. G., kuri sutiko paskolinti 2000 litų, tačiau nesutiko į butą įsileisti svetimų žmonių, todėl iš nukentėjusios buvo atimtas rankinukas su dokumentais ir asmeniniais daiktasi. T.N. G. išklausiusi iškart pasakė, kad ją apgavo, tačiau V. V. bijojo J. M. ir V. Č., nes jai buvo užsiminta, kad jis susijęs su nusikalstamu pasauliu, ji jų bijojo ir žinojo, kad nepadavus pinigų, rankinės ir ramybės neatgaus, be to, nežinojo ko jie ateityje gali imtis. Todėl pinigus, J. M. nurodymu, padavė V. Č.. Nuvykus į nukentėjusios namus V. V. pasakė, kad suma dėl duotų 2000 litų pamažėjo, todėl reikia perrašyti raštelį mažesnei sumai. Kai V. V. rašė paskolos raštelį V. Č. su J. M. diktavo jai ką rašyti, V. Č. sakė, kad J. M. pati žino, kokie asmens duomenys reikalingi tokiam rašteliui. Papildomos apklausos 2013-08-14 metu V. V. nurodė, kad ji yra tikra, jog visi jos atžvilgiu sukčiavę asmenys buvo susitarę iš anksto ir veikė išvien, nors V. Č. jai negrąsino, tačiau V. V. jo bijojo. Kai J. M. sakė, kad paskolinti pinigai yra V. Č. ir, kad juos reikia tuoj pat grąžinti, jis pritariamai linksėjo galvą, visur su jomis ėjo, kaip apsauginis. Atpažinusi V. Č. pagal jo fotonuotrauką yra tvirtai įsitikinusi, kad tai tikrai tas asmuo, jį atpažino lengvai, nes gerai įsidėmėjo. Šiuo metu žala jai yra visiškai atlyginta ir civilinio ieškinio ji nereiškia (1 t. b.l. 105-112, 129, 130-131, 151, 152-154).

Iš 2000-10-12 rodymo asmens atpažinti protokolo, matyti, kad iš trijų V. V. parodytų moterų, ji atpažino moterį, sėdėjusią viduryje, kaip tą pačią, kuri kioske jai skolino pinigus, o po to kartu su V. V. važiavo pinigų pas jos draugę į namus. Atpažintoji prisistatė J. M. (1 t., b.l. 146-149).

Iš 2000-06-01 rodymo asmens atpažinti protokolo, matyti, kad iš trijų V. V. parodytų moterų, ji atpažino moterį, sėdėjusią dešinėje, kaip tą pačią, kuri jai davė loterijos bilietėlį ir nuvedė į kioską, kad tą bilietą nutrintų kiosko viduje. Atpažintoji prisistatė L. E. (1 t., b.l. 127-129).

Iš 2000-06-01 rodomo asmens atpažinti protokolo, matyti, kad iš trijų V. V. parodytų vyrų, ji atpažino vyriškį, sėdėjusį dešinėje, kaip tą patį, kuris vedė žaidimą kiosko viduje. Atpažintasis prisistatė E. S. (1 t., b.l. 130-132).

Iš 2000-06-01 rodymo asmens atpažinti protokolo, matyti, kad iš trijų V. V. parodytų vyrų, ji atpažino vyriškį, sėdėjusį viduryje, kaip tą patį, kuris žaidė kioske kartu su ja ir, laimėjus žaidimą, iš kiosko su pinigais pasišalino. Atpažintasis prisistatė J. Ž. (1 t., b.l. 133-135).

Iš 2001-06-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, kur fotonuotraukoje Nr. 2 yra R. J. nuotrauka matyti, kad V. V. iš jai parodytų asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 2 ir paaiškino, kad tai ta pati mergina, kuri kioske buvo su J. M. ir ragino ją paskolinti V. V. pinigų (1 t., b.l. 150-152).

Iš 2004-01-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, kur fotonuotraukoje Nr. 4 yra V. Č. matyti, kad V. V. iš jai parodytų asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 4 ir paaiškino, kad tai vyriškis, kuris su ja ir J. M. važiavo iki jos draugės namų pasiimti pinigų. Jis kalbėjo tik rusiškai. J. M. sakė, kad pinigų ji skolinosi iš jo ir pinigus jam reikia skubiai grąžinti (1 t., b.l. 153-155).

Iš 2000-06-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Pramonės pr. 16, Kaune (1 t., b.l. 72-74).

Iš 2000-06-01 daiktų paėmimo protokolo matyti, kad Kauno m. Dainavos PK KNTS j. inspektorius S. K. iš E. S. paėmė daiktus: monitorių ir klaviatūrą „Elektronika“, automobilinį akumuliatorių „Banner“, 97 loterijos bilietus „Pokeris“ ir 137 loterijos bilietus „Aitvaras“ bei kitus daiktus (1 t., b.l. 75).

Iš 2000-06-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad iš E. S. paimti daiktai buvo apžiūrėti (1 t., b.l. 76-79).

Iš 2000-11-21 ekspertizės akto Nr. 11-2281 matyti, kad tyrimui pateiktas kompiuteris yra programiniame lygmenyje su Sinclair ZX Spectrum kompiuteriu suderinama, piratinė kopija, namudiniu būdu pagaminta 1993-1994 m. bei sukomplektuota kartu su sovietinės gamybos senu monitoriumi ir automobiliniu akumuliatoriumi, užtikrinančiu kompiuterio mobilumą. Tyrimui pateiktu kompiuteriu bei jame esančia, sąlyginai į tris funkcines dalis suskirstyta vartotojo programine įranga galima organizuoti lošimą dviem skirtingais būdais, priklausomai nuo klavišų nuspaudimo būdo pirmoje programos dalyje, esant tamsiam monitoriaus ekranui ką tik įjungus kompiuterį. Jeigu nuspaustieji klavišai atleidžiami iš karto vienu metu, tai įjungiamas sąlyginai „sąžiningas“ lošimo būdas, su sąlyga, kad lošimo žetonai išrenkami atsitiktiniu būdu, pvz. imant iš urnos ir nematant jos turinio. Jeigu žetonai dalinami pasirinktinai, tai lošimo eiga gali būti nukreipiama į norimą pusę. Pvz. duodant lošimo dalyviui žetonus su didesne išlošimo tikimybe, jam leidžiama išlošti neįtikėtinai dažnai, tuo skatinant tęsti žaidimą. Jeigu žetonai su didesne išlošimo tikimybe nuolat duodami asmeniui iš anksto susitarus, tai tokiu būdu galima sukčiauti likusių žaidėjų atžvilgiu. Jeigu pirmos programos dalies vykdymo metu nuspausti klavišai atleidžiami ne iš karto, tai paskutinysis atleistas klavišas tampa raktu, kurio pagalba trečiojoje programos dalyje galima lošimą laimėti norimu momentu, arba priversti priešininką pasitraukti iš žaidimo pasibaigus jo pinigams ar kitokiems lošimo objektams. Pirmoje programos dalyje nustatytasis režimas pastoviai sindikuojamas monitoriuje likusių dviejų programos dalių vykdymo metu. Todėl abu programos režimai akivaizdžiai yra skirti sukčiavimui organizuojant bet kokį lošimą tyrimui pateiktu kompiuteriu. Pateikta kompiuterinė technika negali būti panaudota reglamentuojamų loterijos organizavimui, o yra skirta sukčiavimui azartinių lošimų metu (1 t. b.l. 83-97).

Iš 2000-10-12 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. V. pateikė popieriaus lapelį ir knygelę, ant kurių yra užrašyta J. M. ir telefono numeris bei kiti įrašai (1 t., b.l. 98-102).

Liudytoja D. S. (tuo metu buvusi B.) apklausos metu paaiškino, kad 2000-05-30, apie 15-16 val. paskambinusi mamos A. L. draugė V. V. pasakė, kad nori atvažiuoti į svečius ir palaukti bute tuo metu namuose nebuvusios liudytojos motinos. V. V. atvažiavo su moterimi ir vyriškiu. V. V. buvo susijaudinusi. Paskambinusi liudytojos motinai A. L. sakė, kad jai atsitiko didelė bėda ir klausė kada ši grįš į namus. D. S. du kartus vaišino atvykėlius kava. Vyriškis, kaip suprato, buvo iš Klaipėdos, jis nemokėjo lietuvių kalbos, nes kartu buvusi moteris jam viską išversdavo į rusų kalbą. Vyriškiui dažnai skambėjo mobiliojo ryšio telefonas, kalbėti jis išeidavo į laiptinę. Apie 18 val. grįžo liudytojos mama, jie kalbėjosi (1 t., b.l. 178-179).

Iš 2000-10-12 rodymo asmens atpažinti protokolo, matyti, kad iš trijų D. S. parodytų moterų, ji atpažino moterį, sėdėjusią viduryje, kaip tą pačią, kuri su V. V. buvo atvykusi pas ją į namus su vyriškiu. Tai tikrai ta pati moteris. Atpažintoji prisistatė J. M. (1 t. b.l. 180-182).

Iš 2004-01-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, kur fotonuotraukoje Nr. 4 yra V. Č. matyti, kad D. S. iš jai parodytų asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 4 ir paaiškino, kad tai vyriškis, kuris su ja ir J. M. važiavo iki jos draugės namų pasiimti pinigų. Jis kalbėjo tik rusiškai. J. M. sakė, kad pinigų ji skolinosi iš jo ir pinigus jam reikia skubiai grąžinti (1 t., b.l. 184-185).

Liudytoja A. L. apklausos metu paaiškino, kad 2000-05-30, apie 15-16 val. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino draugė V. V., ji buvo susijaudinusi, sutrikusi, pasakė kuo greičiau grįžti į namus. Apie 18 val. liudytoja grįžo į namus, ją pasitikusi V. V. nerišliai aiškino, kad Urmo bazėje ji lošė ir pralošė virš 4000 Lt. Ji buvo atėjusi su moterimi ir vyru. Draugė prašė paskolinti pinigų, nes juos reikėjo atiduoti. A. L. paskolino V. V. 200 Lt ir jie visi trys išėjo (1 t., b.l. 173-174).

Liudytoja T. G. apklausos metu paaiškino, kad 2000-05-30, apie 18 val. jai paskambino draugė V. V.. Ji buvo susijaudinusi ir pasakė, kad papuolė į didelę bėdą, kad sprendžiamas jos gyvenimo ar mirties klausimas, kalbėjo nerišliai, jautėsi, kad ji yra šoko būsenoje. Prašė paskolinti pinigų, jei jų negaus jai bus blogai. Jai reikėjo apie 4700 Lt. Liudytoja pasakė, kad tiek neturi, bet sutiko paskolinti 2000 Lt. Po 20 min. V. V. į liudytojos butą atėjo viena, nes liudytoja nesutiko, kad ją bauginantys asmenys ateitų su ja kartu. T. G. padavė V. V. 2000 Lt, dar pasakė, kad jos daiktai liko taksi automobilyje pas tuos žmones. Kiek jų buvo liudytoja nematė. Vakare paskambinusi V. V. liudytojai paaiškino, kad buvo įtraukta į žaidimą ir pralošė pinigų. Ji sakė, kad jai gaila tų žmonių, kurių pinigus pralošė ir turėjo atiduoti, tačiau T. G. iškart supratusi situaciją pasakė V. V., kad jie visi yra vienoje kompanijoje ir ją apgavo, patakė kreiptis į policiją (1 t., b.l. 186-187).

Iš 2005-03-21 Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusio nuosprendžio matyti, kad A. Ž., E. S., J. Ž., R. J. (P.) bei L. E. pripažinti kaltais pagal LR BK 182 str. 1 d. padarę nusikaltimą V. V. atžvilgiu ir jiems paskirtos bausmės. Kaltinamieji savo kaltės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nepripažino (3 t., b.l. 77-85; 98-101; 2 t., b.l. 105-108, 109-111, 122-123, 125-127, 134-135, 138, 144-147, 151-154, 155-158, 160-161, 164-165, 166, 169-172, 177-179, 184-186, 188-190; 3 t., b.l. 7-8, 14-15, 19-23, 27-32, 34-36, 55-57, 60-63, 66-68, 71). Nuosprendis įsiteisėjęs.

Iš 2013-09-24 Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusio nuosprendžio matyti, kad V. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą V. V. atžvilgiu pagal LR BK 182 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė. Kaltinamasis prisipažino kaltu ir paaiškino, kad tikslaus laiko neprisimena, bet tai galėjo būti 2000 m. pavasaris, nes jau buvo šilta, atvažiavo iš Kaliningrado pas J. M.. Ji supažindino V. Č. su keliais žmonėmis, kurių vardų nei pavardžių šiuo metu neprisimena, nes praėjo daug metų. Tai gali būti įtarime nurodyti A. Ž., E. S., R. J., J. Ž.. J. M. V. Č. paaiškino, kad jie užsiima loterijos bilietų platinimu, organizuoja lošimą, tam tikslui išsinuomoja patalpą, po to bando apgauti žmones, kurie dalyvauja loterijoje. Visų vaidmenys buvo paskirstomi, tačiau V. Č. neprisimena, kas ką turėjo daryti. V. Č. prisimena, kad jis turėjo laukti lauke prie kiosko ir po to palydėti J. M. su žmonėmis, kurie būdavo apgaunami, kad susimokėtų tariamą skolą. Kas konkrečiai vykdavo viduje V. Č. nežinodavo, tik žinodavo, kad žmonės būdavo apgaunami. Tiksliai laiko V. Č. neprisimena, bet gali būti 2000 m. gegužės mėn. jie važinėjo į Kauno miestą rengti loterijos, tačiau nurodyti vietos ar adreso negali, nes neprisimena. Dėl sukčiavimo V. V. atžvilgiu gali paaiškinti, kad lydėjo moterį, vardu V., nuo kiosko, kuriame vyko loterija, kartu su J. M. iki moters namų, kur ji padavė J. M. 200 Lt ir pas jos draugę į namus, kur V. padavė V. Č. 2000 Lt. V. Č. nematė, kaip V. rašė paskolos lapelį. Jis po to tuos pinigus atidavė J. M.. V. Č. suprato, kad daro nusikaltimą. Dėl padaryto nusikaltimo V. Č. nuoširdžiai gailisi (3 t. b.l. 187-189, 45, 50-51).

Iš 2001-03-26 Klaipėdos m. apylinkės teismo įsiteisėjusio nuosprendžio matyti, kad J. M., L. E. ir V. Č. pripažinti kaltais dėl analogiškų sukčiavimų, padarytų 2000-07-30, 2000-08-11, 2000-08-13, 2000-08-18, 2000-08-24 (dvi veikos) pagal nusikalstamą mechanizmą (3 t., b.l. 160-163).

Surinktų ir aptartų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamoji kalta šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytos nusikalstamos veikos padarymu ir baustina.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas.

Veika kvalifikuojama pagal LR BK 182 str. 1 d. nustačius svetimo turto apgaule (sukčiavimas) įgijimo faktą ir nenustačius jokių veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų LR BK 182 str. kitose dalyse. Veika kvalifikuojama pagal dabar galiojantį LR BK, konstatuojant aplinkybę, kad dabar galiojantis baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą numato švelnesnes bausmes, nei 1961 m. baudžiamasis kodeksas ( LR BK 3 str. 2 d.).

Baudžiamoji atsakomybė, skirtina bausmė, kardomosios priemonės.

Kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, po kurio padarymo buvo pripažinta kalta už kitas nusikalstamas veikas. Teismas daro išvadą, kad jai skirtina laisvės atėmimo bausmė ir neskirtinos kitos bausmių rūšys, numatytos LR BK 182 str. 1 d. sankcijoje, tačiau į šią aplinkybę atsižvelgia, parinkdamas laisvės atėmimo bausmės trukmę. Kaltinamosios atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažįsta kalta ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką ji padarė, veikdama bendrininkų grupėje.

Kaltinamosios atžvilgiu taikytinas LR BK 64 ¹ str. konstatuojant faktą, kad yra visos sąlygos jį taikyti šioje byloje: kaltinamoji kalta prisipažino, įrodymų tyrimas teisiamajame posėdyje buvo sutrumpintas. Kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė 2000-05-30. Įvertinus šią aplinkybę, kaltinamosios atžvilgiu taikytinas 2002-11-07 Lietuvos Respublikos įstatymas Nr.IX-1182 “Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį ” 1 str.1 d. 2 p.

Kaltinamoji šio Įstatymo pagrindu atleistina nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Dėl šios aplinkybės šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su 2001-03-26 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 274 str. 2 d., 16 str. 2 d., 274 str. 2 d. (LR BK 1961 m. kodeksas) paskirta bausme. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo klausimas taip pat turėtų būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Įstatyminio pagrindo šį klausimą išspręsti šioje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-2875-246/2014) priimamu nuosprendžiu nėra.

Kaltinamajai šioje byloje paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b.l. 98-99) ir suėmimas (2005-05-06 teisėjo D.Ročio nutartis, 3 t., b.l. 115), panaikintinos nuosprendžio paskelbimo dieną.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str., 309 str. 3 d.,

nusprendžia:

J. M., taikant LR BK 3 str. 2 d., pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d., ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad kaltinamajai J. M. šiuo nuosprendžiu yra paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis 2002-11-07 įstatymu Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį ” 1 str.1 d. 2 p., kaltinamąją J. M. atleisti nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo (LR BK 78 str.).

Nustatyti, kad kaltinamoji nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo yra atleista nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Konstatuoti, kad kaltinamosios atžvilgiu priimtas Klaipėdos m. apylinkės teismo 2001-03-26 nuosprendis, pagal kurį ji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra panaikintas ar pakeistas ir šiuo metu yra vykdomas (LR BPK 307 str. 3 d.).

Kaltinamajai J. M. šioje byloje (Nr.1-2875-246/2014) ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir suėmimą - panaikinti paskelbus nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.