Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius) 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą byloje Nr. VPE_SP6E-420 „Dėl atsisakymo J. D. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“ (toliau – ir Utenos skyriaus Sprendimas); panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5824 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. VPE-SP6E-450“ (toliau – ir VSDFV Sprendimas). Pareiškėjas taip pat siūlė stabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 13 straipsnio 3 dalis, kiek joje numatyta, kad teistiems už tyčinį nusikaltimą asmenims, jeigu teistumas iki priėmimo į vidaus tarnybą išnykęs, pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalims, 23 straipsniui, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principams.

2. Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu atsisakė skirti jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nes nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija negali būti skiriama. Nesutikdamas su šiuo VSDFV Utenos skyriaus Sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą VSDFV. 2018 m. spalio 1 d. VSDFV Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, iš esmės konstatuodama tai, kas jau buvo konstatuota VSDFV Utenos skyriaus Sprendime ir nurodydama, kad pareiškėjo teikti argumentai dėl teistumo iki tarnybos pradžios laikytini teisiškai reikšmingais. Su VSDFV Utenos skyriaus Sprendimu ir VSDFV Sprendimu pareiškėjas nesutiko ir manė, kad jie yra nepagrįsti, dėl to naikintini. VSDFV Utenos skyriaus Sprendime nurodyta, kad pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nedetalizuojant, nei kada, kokiu sprendimu pareiškėjas buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą. Situacija detalizuota VSDFV Sprendimu, tačiau argumentai, susiję su VSDFV Utenos skyriaus Sprendime išdėstytu neigiamu sprendimu skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nagrinėti tik paviršutiniškai.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad 1996 m. birželio 3 d. Telšių priešgaisrinės miesto sukarintos dalies viršininko R. P. įsakymu Nr. 10t/e „Dėl tarnybos eigos“ (toliau – ir Įsakymas), jis, kaip atitinkantis teisės aktų reikalavimus buvo paskirtas į Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Telšių priešgaisrinės miesto sukarintos dalies (šiuo metu – Telšių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba) (toliau – ir Telšių APGV) vairuotojo pareigas, jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. Iš Telšių APGV Parengties užtikrinimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigų (laipsnis – vidaus tarnybos kapitonas) savo noru išėjo 2018 m. liepos 1 d. Per visą tarnybos laikotarpį baudžiamojon ar tarnybinėn atsakomybėn patrauktas nebuvo, tarnybinių nuobaudų neturėjo. Kaip patvirtinta VSDFV Sprendime, baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas gerokai iki pradedant tarnybą Priešgaisrinės apsaugos departamente, t. y. dėl 1991 m. rugsėjo 4 d. padaryto autoįvykio, už kurį pareiškėjas Telšių rajono teismo 1992 m. gegužės 6 d. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį. Kaltės forma nuosprendyje– nenustatyta. Pareiškėjas akcentavo, kad jo priėmimą į vidaus tarnybą bei vidaus tarnybos pareigūno pareigas reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto“ patvirtintas Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutas (toliau – ir Statutas). Kadangi nebuvo Statute numatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą nepriimti į vidaus tarnybą, pareiškėją į tarnybą Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Telšių priešgaisrinės miesto sukarintoje dalyje priėmė, kaip atitinkantį Statute numatytus reikalavimus. Galiojantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintas Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir VTS), kaip ir Statutas, iš esmės draudė priimti į vidaus tarnybą asmenis, teistus už tyčinio nusikaltimo padarymą. Vis dėlto, priešingai nei Statute, VTS sudarė sąlygas praėjus tam tikram laikui vidaus tarnybos pareigūnu tapti asmenims, teistiems už tyčinį nusikaltimą. Tokiu būdu teisės aktų leidėjas reabilitavo tokius asmenis ir laikė juos nepriekaištingos reputacijos bei sudarė sąlygas ir prielaidas į visas su vidaus tarnybos pareigūno statusu susijusias teises ir garantijas, įskaitant ir pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.