Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Reginos Pocienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam Š. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 9 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Š. S. kaltinamas tuo, kad jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais ir organizavo jų kontrabandą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje, BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje (2 nusikalstamos veikos), BK 199 straipsnio 4 dalyje.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

6.4. Kaltinamojo Š. S. teisės, atsižvelgiant į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų, kurių padarymų jis yra kaltinamas, sunkumą, jų padarymo aplinkybes bei už jų padarymą gresiančios bausmės griežtumą, suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnio įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra kaltinamajam pratęsta, esant BPK 131¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindams bei yra būtina tam, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Pagrindo panaikinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, o ją panaikinus, paskirti kitą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nėra. Kaltinamajam paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones šioje proceso stadijoje nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Pasak prokurorės, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato K. Jonaičio skundas atmetamas.

7. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

8. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų taikymo terminas pratęsiamas tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis Š. S. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kaltinamųjų L. B., A. D., G. P. (atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu), liudytojos E. J. ir kt. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Vertinant kardomosios priemonės skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas, baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Taigi, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu.

9. Skiriant intensyvią priežiūrą, ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą, atsižvelgiama į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes – nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

10. Kaltinamasis Š. S. yra vidutinio amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, yra susituokęs, su sutuoktine augina nepilnametį vaiką, be to, mirus pirmajai žmonai, liko vieninteliu įstatyminiu atstovu bei globėju savo sūnui, Lietuvoje gyvena ir kaltinamojo motina, kuri serga onkologine liga ir jai reikalinga priežiūra, t. y. kaltinamojo šeimyniniai, socialiniai ryšiai Lietuvos Respublikoje yra pakankamai stiprūs.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad Š. S. yra kaltinamas padaręs tyčines nusikalstamas veikas, t. y. vieną sunkią ir tris labai sunkias nusikalstamas veikas, už kurių padarymą numatytos tik itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Iš bylos duomenų matyti, kad Š. S. galimai padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, susiję su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų kontrabanda, nusikalstamos veikos galimai padarytos veikiant pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamame susivienijime. Nusikalstami veiksmai buvo sistemingi, truko itin ilgą laiko tarpą. Pagal pareikštus kaltinimus Š. S. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme nebuvo antraeilis, priešingai, buvo svarbus. Nors kaltinamasis iki sulaikymo turėjo verslą Ispanijos Karalystėje, tačiau įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei šių medžiagų kontrabanda, pobūdį, darytina išvada, kad Š. S. lėšų pragyvenimui galėjo gauti ir iš nusikalstamų veikų. Kaltinamasis Š. S. anksčiau buvo teistas užsienyje, tame tarpe už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), daug kartų baustas administracine tvarka. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo Š. S. asmenybę bei rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Įvertinus ankstesnį teistumą, šiuo metu jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, jų kiekį, mastą, nusikalstamų veikų darymo laikotarpį, manytina, kad lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių Š. S. pragyvenimo šaltinių.

12. Skunde nurodoma, kad pratęsdamas intensyvios priežiūros terminą apygardos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė Š. S. „aktyviam vaidmeniui“ nusikalstamų veikų padaryme. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo klausimą, vertino ir Š. S. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, tačiau priešingai nei nurodo gynėjas, ši aplinkybė nenulėmė teismo išvados pratęsti šios kardomosios priemonės terminą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai patikrino kardomosios priemonės taikymo būtinumą, efektyvumą ir pagrįstumą bei įvertino kitas reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes.

13. Skunde kaltinamojo gynėjas taip pat nurodo, kad per pastaruosius aštuonerius metus Š. S. nebuvo nusikaltęs, nubaustas už administracinius ar baudžiamuosius nusižengimus, o tai, pasak gynėjo, leidžia teigti, kad jis nėra linkęs daryti naujus nusižengimus ar nusikaltimus. Tačiau priešingai nei nurodyta skunde, iš bylos medžiagos matyti, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinamasis Š. S. galimai padarė būdamas teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymą. Islandijos Respublikos Reikjaviko apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu Š. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikaltimo, susijusio su disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių / narkotinių medžiagų (t. 45, b. l. 27-36) (atlikęs 7 metų laisvės atėmimo bausmę, iš pataisos įstaigos paleistas 2014 m. lapkričio 11 d.). Taip pat iš įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų asmens registro duomenų matyti, kad 2003 m. rugpjūčio 3 d. Š. S. buvo teistas Didžiojoje Britanijoje, 2015 m. liepos 17 d. buvo teistas Lenkijoje už dokumentų klastojimą, 2019 m. birželio 20 d. Nyderlanduose už suklastotų valstybės dokumentų arba administracinių dokumentų naudojimą (t. 45, b. l. 30-36). Kaip jau minėta, pagal šioje byloje Š. S. pareikštą kaltinimą nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, galimai padaryti dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstami veiksmai truko ilgą laiko tarpą (2017‑2019 metais). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad Š. S. buvo daug kartų baustas administracine tvarka, paskutinius du kartus 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. kovo 8 d. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (t. 45, b. l. 40-46). Tokios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Š. S., netaikant kontrolės elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, gali nesilaikyti įstatymų ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu pažymėtina, kad aplinkybė, susijusi su kaltinamojo teistumu, nenulėmė apygardos teismo išvados pratęsti intensyvios priežiūros terminą, ji buvo vertinama kartu su kitomis BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytomis aplinkybėmis.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad intensyvi priežiūra Š. S. buvo paskirta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi, t. y. ji šiuo metu taikoma mažiau nei 10 mėnesių. BPK 131¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad intensyvios priežiūros terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartyje skirti intensyvią priežiūrą, tačiau iš karto intensyvi priežiūra negali viršyti šešių mėnesių. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas iki trijų mėnesių. Pratęsimų skaičius neribojamas.

15. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat nusikaltimų, kuriuos galimai Š. S. padarė, sunkumą (tarp jų sunkų ir labai sunkius nusikaltimus), pavojingumą (nusikaltimai padaryti veikiant nusikalstamame susivienijime), mastą ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas pagrįstai nematė pagrindo panaikinti Š. S. intensyvią priežiūrą. Pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų šioje proceso stadijoje galima tik Š. S. toliau kontroliuojant elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Nors kaltinamasis saistomas gana tvirtais socialiniais ryšiais, ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Kaltinamajam Š. S. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, yra pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Š. S. taikomi suvaržymai yra laikino pobūdžio ir galioja iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės.

16. Kaltinamajam Š. S. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra adekvati ir proporcinga jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui. Priešingai nei nurodyta skunde, pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas intensyvios priežiūros terminą, atsižvelgė ir į gynėjo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad nors kaltinamasis Š. S. ir jo gynėjas prašo pakeisti kaltinamajam kardomąją priemonę intensyvią priežiūrą į švelnesnes karomąsias priemones teigdami, jog Š. S. intensyvi priežiūra trukdo vykdyti pareigą išlaikyti vaiką, prižiūrėti sergančią mamą, vykdyti darbines funkcijas išvykstant iš Kauno, dėl ko jis ir buvo atleistas iš darbo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tiek Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. ir 2022 m. vasario 15 d. nutartimis, atsižvelgus į kaltinamojo ir jo gynėjo prašymus (dėl Š. S. darbinių funkcijų vykdymo, nepilnamečio sūnaus bei sergančios motinos priežiūros) kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos buvo keičiamos sudarant galimybę kaltinamajam nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvai judėti Kauno miesto ribose, taip pat leidžiant jam nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijos ribose, jei tai susiję su jo darbinėmis funkcijomis ar vykimu į gydymo bei sveikatos priežiūros įstaigas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo Š. S. motina M. B. gyvena Kauno mieste (t. 67, b. l. 41). Teismo nustatytos šios kardomosios priemonės sąlygos suteikia kaltinamajam Š. S. galimybes tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais, pilnai įgyvendinti teisę į darbą, vykdant darbines funkcijas Lietuvos Respublikos ribose, lankytis gydymo bei asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei palaikyti socialinius ryšius, t. y. nėra laikytinos neproporcingomis. Kardomųjų priemonių skyrimas ir jų sąlygų nustatymas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Esant objektyvioms priežastims bei kaltinamojo ar jo gynėjo prašymu bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas galėtų svarstyti klausimą dėl intensyvios priežiūros sąlygų pakeitimo, dienotvarkės nustatymo. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę ‑ intensyvią priežiūrą.

17. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – kaip jau buvo nurodyta, šiuo atveju siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Nors kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma, kad per visą kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo laikotarpį, jis nei karto nepažeidė nustatytų kardomosios priemonės sąlygų, taip pat nustatytu laiku grąžindavo teismo jam laikinai išduotą asmens dokumentą, šios aplinkybės taip pat nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti šią kardomąją priemonę. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno kaltinamojo (įtariamojo), kuriam paskirta kardomoji priemonė, pareiga. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (vien užstatu, dokumentų paėmimu ir įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje), atsižvelgiant į pirmiau aptartų kaltinamąjį ir jo galimai padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių duomenų visumą, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti. Būtinybė ir toliau taikyti šią kardomąją priemonę kaltinamajam neišnyko.

18. Šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai nebus pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad kaltinamojo Š. S. teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo Š. S. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.