- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-19
- Bylos Nr.
- ATP-462-114/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algimantas Smolskas
- Advokatai
- Arūnas Bertulis, Arūnas Bertulioap
- Kategorijos
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Smolskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. K. (toliau – ir pareiškėjas) už tai, kad šis 2011 m. rugpjūčio 3 d. apie 14.20 val. Kauno rajone, kelyje (duomenys neskelbtini) 12 km., sustabdytas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, užgauliojo policijos pareigūnus, vykdančius tarnybines pareigas, juos pavadindamas debilais ir nesveiko proto, tuo įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, t.y., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011-08-31 nutarimu D. K. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nubaudė 400 Lt bauda.
Šalies argumentai
D. K. atstovas advokatas Arūnas Bertulis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nutarimas nemotyvuotas. Anot apelianto, teismas nenustatė neteisėtos veikos, kaltės ir kitų ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymių, kas laikytina esminiu ATPK 248 straipsnio, 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimu. Teismas, nepaisydamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad D. K. galėjo įžeisti tik vieną pareigūną A. J. ir tik žodžiu, nepaisydamas G. B. pripažinimo, kad D. K. jo neįžeidė, neteisėtai konstatavo, kad D. K. žodžiu ir veiksmu įžeidė dviejų policijos pareigūnų garbę ir orumą. Taigi akivaizdu, jog teismas nubaudė D. K. už veiką, kurios jis nepadarė, t. y. dviejų pareigūnų įžeidimą žodžiu ir veiksmu. Nutarime nebuvo aiškiai nurodyta, kokiais gi veiksmais ar žodžiais buvo įžeista pareigūno G. B. garbė ir orumas, taip pat kokiais veiksmais - A. J..
Anot skundo autoriaus, teismas vadovavosi prieštaringais liudytojų (tariamai nukentėjusių pareigūnų) parodymais ir neleistinais įrodymais. A. J. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad neva D. K. vartojo įžeidžiančius žodžius „debilas" ir „nesveiko proto", tačiau jau savo 2011-08-03 tarnybiniame pranešime nurodė, kad neva D. K. pasakęs frazę „nu jūs debilai, jums reikia gydytis". Tai akivaizdus ir esminis pareigūno A. J. prieštaravimas apie svarbias įvykio aplinkybes, t. y. apie patį įvykį, kadangi tą pačią dieną rašytuose dokumentuose, nurodomos skirtingos aplinkybės, susijusios su tariamai D. K. padarytu pažeidimu. Į tai teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas nutarimą, neatsižvelgė ir šių prieštaravimų nepašalino.
G. B. tarnybinis pranešimas yra analogiškas A. J.. Policijos pareigūnai, apelianto nuomone, sąmoningai savo pranešimuose nurodė tas pačias aplinkybes, nors vienas jų (G. B.) kai kurių aplinkybių, išsakytų žodžių negalėjo girdėti. Neįtikėtina, kad G. B. sėdėdamas policijos automobilio keleivio pusėje, kelio Kaunas - Marijampolė kelkraštyje, esant intensyviam eismui ir atitinkamai triukšmui, „išgirdo", kad priekyje keliolikos metrų atstumu nuo policijos automobilio sėdintis savo automobilyje D. K. mašinos salone ištarė žodžius „jums reikia gydytis" A. J., kuris stovėjo prie pat D. K. automobilio vairuotojo durelių ir laikė rankomis ATP protokolą, su kuriuo per atstumą turėjo susipažinti D. K., tokiu būdu užstodamas bet kokio garso nuo D. K. sklidimą. Liudytojų tarnybiniai pranešimai buvo surašyti siekiant suformuoti tokias aplinkybes, kurių iš tikrųjų nebuvo, t. y. šie įrodymai buvo gauti neleistinais būdais, taigi neįrodyta kad D. K. vietoj frazės „ar jums nėra per karšta" pasakė ką nors panašaus į nurodytąją kaip įžeidžiančią pareigūno garbę ir orumą.
Skunde teigiama, kad byloje liko nepaneigtos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. K. nurodytos aplinkybės, susijusios su provokuojančiais, arogantiškais policijos pareigūnų veiksmais. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paprašius pareigūną supažindinti jį su jam pareikštais kaltinimais, pareigūnas atsisakė tai padaryti, atkirto, kad „jis nemoka skaityti". Todėl pagrįstai manytina, kad D. K. išsakyta frazė „ar jums nėra per karšta" negalėjo būti įžeidžianti, nes buvo išprovokuota arogantišku pareigūno elgesiu. Kad policijos pareigūnai provokavo D. K. ir elgėsi ne pagal įstatymą, liudija ir tas faktas, kad policijos pareigūnas A. J. savo mobiliuoju telefonu NOKIA darė garso įrašą policijos automobilio salone, nors apie daromą garso įrašą D. K. pranešė tik šiam lipant iš automobilio. Abu pareigūnai teisme pareiškė, kad panašūs įžeidimai yra įprasti ir į juos jie net nereaguoja. Todėl tik dėl to, kad D. K. buvo reiklus pareigūnams dėl jų nevykdomų ir netinkamai vykdomų pareigų, vienas iš jų neva „įsižeidė" dėl pasakytos frazės apie temperatūrą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.
Nagrinėjamu atveju D. K. administracinis kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis pavadino policijos pareigūnus „debilais, nesveiko proto“. Apeliantas ginčija D. K. kaltę iš esmės neigdamas nutarime nurodytų žodžių vartojimą pareigūnų atžvilgiu, taip pat jų garbės ir orumo įžeidimą, teigia, kad nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, taip pat kitokiais dokumentais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas nors ir nepateikė išsamių sprendimo motyvų, tačiau visgi argumentavo, kuo remiantis pripažįsta D. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje
Teismas, spręsdamas dėl D. K. kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė pažeidėjo paaiškinimus bei apklausė liudytojus. Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje – policijos pareigūnų A. J. ir G. B. parodymai. Minėti pareigūnai nuosekliai tvirtino, kad sustabdžius D. K. vairuojamą automobilį, šis nuo pat pradžių elgėsi arogantiškai, nesutiko su pažeidimu, trenkė tarnybinio automobilio durelėmis. Kadangi pažeidėjas buvo susinervinęs, pareigūnai šiam leido, kol bus surašytas protokolas, pabūti savo automobilyje. A. J. paaiškino, kad jis nunešė surašytą protokolą D. K. susipažinti. Pažeidėjas, skaitydamas protokolą, kabinėjosi prie užrašytų žodžių, tačiau jis į replikas nereagavo. O tada D. K. ištarė frazę „jūs debilai, ligoniai“. Tai buvo pakartota kelis kartus. Liudytojas G. B. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Jis parodė, jog girdėjo, kaip pareiškėjas pasakė jo kolegai, kad šis ligonis. Šiuos žodžius girdėjo pro pravertą automobilio langą. Rašant protokolą dėl pareigūnų įžeidimo, D. K. ir toliau elgėsi arogantiškai, įžeidinėjo. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 3, 4) nurodytos aplinkybės apie jų įžeidimą, iš esmės atitinka pareigūnų parodymus, duotus bylą nagrinėjant teisme. Pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog D. K. įžeidė pareigūnus, pavadindamas juos debilais, nesveiko proto, o A. J. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad D. K. sakė „nu jūs debilai, jums reikia gydytis“, nereiškia, kad A. J. parodymai yra prieštaringi ir kad jais negalima remtis sprendžiant D. K. kaltės klausimą. Tiek iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, tiek iš pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos informacijos, tiek iš jų parodymų teisme atsispindi svarbiausia aplinkybė, kad D. K. įžeidinėjo pareigūnus. O tai, kad D. K. išsakyti žodžiai administracinio teisės pažeidimo protokole, tarnybiniame pranešime yra užfiksuoti netapačiai, nereiškia, jog D. K. išvis neįžeidinėjo pareigūnų, nepadarė jam inkriminuojamo pažeidimo. Pareigūnų parodymuose teisme esantys nežymūs skirtumai nedaro jokios įtakos D. K. veiksmų kvalifikavimui, jie gali būti paaiškinami praėjusiu laiko tarpu nuo padaryto pažeidimo iki jų parodymų teisme davimo.
Apelianto teiginys, jog G. B. negalėjo girdėti kai kurių D. K. išsakytų žodžių, yra apelianto subjektyvi nuomonė. Tuo tarpu remiantis pareigūnų parodymais teisme, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, administracinio teisės pažeidimo protokolu, visgi nėra pagrindo manyti, kad G. B. negirdėjo D. K. išsakytų žodžių, ir kad jo tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija yra neteisinga.
Byloje nenustatyta, kad pareigūnai A. J. ir G. B. būtų pažįstami su D. K. ir dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus, apkaltinti D. K. pažeidimo padarymu. Todėl nėra pagrindo vertinti šių liudytojų parodymus kaip neatitinkančius tikrovės.
Apelianto teiginiai, kad pareigūnai elgėsi arogantiškai, kad D. K. nebent galėjo jiems pasakyti „ar jums nėra per karšta“, laikomi tik D. K. pasirinkta gynybine taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Įrodymų, patvirtinančių šiuos apelianto teiginius, byloje nėra. Be to, manydamas, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, asmuo turėjo galimybę juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamas tik D. K. veikos neteisėtumo klausimas, tad pareigūnų veikos tyrimas peržengtų šios bylos nagrinėjimo ribas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad D. K. veika pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta įžeidžiančia pareigūnų garbę ir orumą. Įžeidimas gali pasireikšti ir užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007).
Šiuo atveju D. K. veika pasireiškė užgaulių žodžių pareigūnų atžvilgiu vartojimu, t.y. vadinimu jų „debilais ir nesveiko proto“. Šie žodžiai pareigūnų atžvilgiu negali būti vartojami jokiu kitu tikslu, kaip tik norint tuos pareigūnus įžeisti. Įžeidžiantys žodžiai policijos pareigūnų, einančių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, atžvilgiu neabejotinai laikytini jų garbės ir orumo įžeidimu. Laikoma, kad D. K. veika buvo nukreipta abiejų pareigūnų atžvilgiu, kadangi jo ištarti žodžiai buvo vartojami daugiskaitos forma, juos girdėjo abu policijos pareigūnai.
Nepagrįstas apelianto teiginys, kad nutarime nurodyta, jog D. K. pripažintas pareigūnus įžeidęs veiksmu, ko išties nebuvo, todėl anot apelianto D. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Administracinio teisės pažeidimo protokole D. K. nebuvo inkriminuotas pareigūnų įžeidimas veiksmu. Kaip matyti iš skundžiamu nutarimu nustatytų aplinkybių, D. K. buvo pripažintas pareigūnus įžeidęs tik žodžiu.
Įvertinus paminėtų įrodymų visumą, spręstina, jog D. K. pagrįstai pripažintas įžeidęs pareigūnų garbę ir orumą. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. K. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.