Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

M. B., gimes (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasiu išsilavinimo, nevedes, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, teistas 5 kartus: 1) Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2000-09-11 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. laisves atemimu 2 metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 istatymo „Del amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p. nuo paskirtos bausmes atleistas; 2) Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2000-12-22 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., 42 str. laisves atemimu 2 metams. Vadovaujantis BK 47¹ str., bausmes vykdymas atidetas 3 metams; 3) Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2001-03-14 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. laisves atemimu 2 metams, pritaikius BK 47¹ str., bausmes vykdymas atidetas 2 metams; Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2001-05-15 nutartimi M. B. 2000-12-22 ir 2000-03-14 nuosprendžiais paskirtos bausmes BK 42 str. tvarka subendrintos ir galutine bausme paskirta laisves atemimas 2 metams, pritaikius BK 47¹ str. bausmes vykdymas atidetas 3 metams; 4) Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2001-10-23 nuosprendžiu pagal BK 225 str. 2 d. laisves atemimu 2 metams. Vadovaujantis BK 43 str. galutine bausme paskirta laisves atemimas 2 metams ir vienam menesiui, bausme atliekant bendrojo režimo PDK; 5) Vilniaus rajono apylinkes teismo 2004-10-15 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 187 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. laisves atemimu 7 menesiams, bausme atliekant pataisos namuose. Marijampoles rajono apylinkes teismo 2005-06-15 nutartimi M. B. iš laisves atemimo vietos paleistas lygtinai prieš 2 menesius 10 dienu. Iš Marijampoles pataisos namu išleistas 2005 m. birželio 21 d. Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustate:

M. B., vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide Keliu eismo taisykliu 2.4, 3.2, 11.1, 30.3 p.p. reikalavimus, del ko ivyko avarija ir žuvo žmogus, o butent: jis, 2005-06-22 nakti, apie 1 val., miško masyvo teritorijoje, esancioje apie 900 metru atstumu nuo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po ivykusio tarpusavio konflikto su A. R., suvokdamas, kad gali sukelti pavoju nukentejusiajam, pastaraji palikes gulinti ant žemes, isedo i nukentejusiojo automobili Toyota Corolla., v/n (duomenys neskelbtini) ir žinodamas, jog transporto priemone netvarkinga – neveike visi išoriniai prietaisai, neijunges automobilio artimuju arba tolimuju žibintu šviesu, tamsoje pavažiavo automobiliu i prieki apie 1 metra. Veliau, jau ijunges žibintus, pastebejo iš priekio i automobilio variklio dangti rankomis atsiremusi A. R., po ko pavažiavo apie 1 metra atgal, po to apie 10 metru i prieki ir taip, pavojingai manevruodamas pervažiavo automobilio Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) ratais ant žemes gulinti A. R., padarydamas pastarajam odos nubrozdinimus dešineje šlaunyje, dešinio šlaunikaulio skeveldrinius lužius su kraujosruva raumenyse bei krutines sumušimus, pasireiškusius kraujosruvomis krutines minkštuose audiniuose, daugybiniais šonkauliu lužiais, kairio plaucio sumušimu, sukelusius A. R. mirti vietoje. Pastebejes padarytos autoavarijos padarinius nesieme jokiu reikiamu priemoniu, kad butu suteikta medicinine pagalba nukentejusiajam, nepraneše apie autoavarija policijai, nepasiliko autoavarijos vietoje, paslepe autoavarijos pedsakus.

Kaltinamasis M. B. del jam pareikšto kaltinimo padarius nusikaltima, numatyta BK 129 str. 1 d., prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad nužudyti A. R. jis nenorejo. 2005-06-21 ji paleido iš laisves atemimo vietos Marijampoles pataisos namu. I Marijampole atvažiavo jo sugyventine O. A. su J. A., juos atveže savo automobiliu Toyota Corolla, baltos spalvos, A. R., kuris ir vairavo automobili. Atvažiave i Vilniu jie visa diena gere degtine ir alu, jis degtines negere. Gere prie parduotuves (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nuvažiave i miškeli, vadinama „Sosniaku“, veliau buvo nuvažiave prie Salotes ežero, Vilniuje. Prie ju kompanijos prisijungdavo ir kiti iš matymo pažistami žmones. Jie važinejosi ne tik su A. R. automobiliu, juos vežiodavo ir kiti A. R. pažistami draugai, kuriu jis nepažista. J. A. kvietimu i miškeli atvažiavo jo drauge O. B., kuri prisijunge prie ju kompanijos. Begeriant O. A. užmigo ant suoliuko, jis ja nuneše i A. R. automobili ir pasodino ant galines sedynes. O. B. su girtais nesutiko važiuoti ir išejo pescia. Jis sedo už vairo, nes A. R. buvo visiškai girtas, ir nuvažiavo prie O. B. namo, kur J. A. išlipo ir nuejo pas O. B., o jie, nesulauke J. A., nuvažiavo atgal i miškeli. Ten sulauke J. A. skambucio, kuris praše atvažiuoti ji pasiimti, nuvažiavus jo nerado ir grižo atgal i (duomenys neskelbtini) miška. O. A. dar tebemiegojo automobilyje ant galines sedynes. Miškelyje jis nuejo nuošaliau ir kalbejosi mobiliuoju telefonu su Marijampoles pataisos namuose likusiais draugais. Užtrukes apie 10 minuciu grižo i automobili ir pamate, kad A. R. yra ant galines sedynes ir iki keliu nusimoves kelnes. O. A. gulejo ant galines sedynes ant šono su iki keliu numautomis kelnemis ir kelnaitemis. Jis supyko, išlipo iš automobilio ir pro galines automobilio duris iš keleivio puses ištrauke i lauka A. R., kumšciu 3 kartus sudave A. R. i galva, nuo smugiu A. R. nukrito ant smelio apie 3 metrus nuo automobilio dureliu, arciau automobilio galo. Tada jis isedo i automobili ir pradejo važiuoti i kaire puse, bet prie kapoto pamate A. R.. Tada jis pavažiavo atbuline eiga, išsuko vaira i kita puse ir pakilo i kalniuka. Pamates, kad taip neišvažiuos, atbuline eiga grižo, po to pamate proskyna, bande per ja išvažiuoti, bet neišvažiavo, griždamas atbulas ant kažko užvažiavo. Kaip tik tuo metu atsibudo O. A., kuri paklause, kas yra, pasake, kad tikriausiai užvažiavo ant kelmo, taciau ji pasake, kad šioje vietoje kelmu nera. Išlipes iš automobilio su „domkratu“ pakele automobili ir pamate A. R. lavona. Automobilis jam pervažiavo per krutine ir sustojo. Tada jis isedo i automobili, išgere, papasakojo O. A. kas ivyko, ir abudu pesciomis pasišalino iš ivykio vietos. Viskas tai ivyko apie pirma valanda nakties. Kita diena kartu su O. A. nuejo i ta vieta, jis ištrauke lavona ir nutempe i krumus, užklojo antklode iš automobilio bagažines, uždejo šakomis, apmete folija iš laužo. Po to nuvare automobili i kita vieta tame paciame miškelyje, išmete dokumentus, kuriuos iš viršaus užbere žememis. Kur išmete dokumentus policijos darbuotojams jis parode, jie ten juos ir rado. Tycia ant A. R. neužvažiavo. A. R. buvo labai girtas, o jis negere. Noredamas galejo A. R. sumušti, taciau jis norejo tik iš ten išvažiuoti, o ryte su A. R. butu išsiaiškine ir jam butu atidaves automobili. Automobilio žibintai nedege, todel jis A. R. nepastebejo ir pervažiavo.

Prokurorui teisme pateikus nauja kaltinima pagal BK 281 str. 4 d., M. B. kaltu prisipažino, nes pervažiavo A. R. automobiliu jis, bet to padaryti nenorejo.

analogiškus parodymus M. B. dave apklausiamas itariamuoju 2005-06-28 (1 t. 181-184 b.l.), 2005-07-02 (1 t. 188-191 b.l.), 2005-07-07 apklausiamas itariamuoju ikiteisminio tyrimo teisejos (1 t. 198-200 b.l.), 2005-09-27 apklausiant itariamuoju (1 t. 203-204 b.l.). Savo 2005-07-02 nuoširdžiame prisipažinime M. B. nurode, kad A. R. apie 24 val. nusimoves kelnes užlipinejo ant jo merginos O., kuri tuo metu miegojo. Nesusivaldes ištrauke A. iš mašinos ir sudave jam ranka du smugius. Išoko i mašina ir norejo važiuoti, bet negalejo pajudeti su mašina iš vietos. Išlipes pamate, kad po mašina A. R.. Po to jis iš mašinos paeme pakeleja, pakele automobili ir ištrauke A. iš po mašinos, nutempe A. i miška ir uždenge antklode, kuria rado automobilio bagažineje (1 t. 185 b.l.).

Savo parodymus M. B. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (1 t. 193-195 b.l.).

Nukentejusioji M. J. parode, kad ji sunui nupirko automobili Toyota Corolla., kuriuo naudojosi A. R., taciau registruotas automobilis liko buvusio savininko vardu. Sunus A. vakare pasake, kad rytoj, t.y. 2005-06-21 važiuos i Marijampole parvežti iš ikalinimo vietos paleidžiamo vyriškio. Ta diena ji kokius 3 kartus telefonu kalbejosi su sunumi, kuris sake, kad yra (duomenys neskelbtini) ir netrukus griš namo, bet jo ta vakara taip ir nesulauke. Vakare sunus skambino jai i stacionarini telefona ir klause savo mobilaus ryšio telefono PIN kodo, nes jo telefonas buvo išsijunges, daugiau su sunumi pasikalbeti nepavyko. Po keliu dienu jai paskambino buves automobilio savininkas ir pasake, kad automobilis stovi miške. Veliau (duomenys neskelbtini) gyventoju vaikai begiodami po miška pamate stovinti automobili, ji nuejusi i miška rado sunaus A. R. automobili. Kita diena išejo i miška ieškoti A. R., rado jo lavona netoli tos vietos, kur buvo rastas automobilis. Lavonas buvo pasleptas po šiukšliu kruva. Ant lavono buvo uždeta antklode, kuria A. R. vežiodavo automobilio bagažineje. Kad tai sunaus A. lavonas, ji atpažino pagal drabužius. Apie sunaus mirties aplinkybes nieko nežino. Prašo priteisti sunaus laidojimo išlaidas ir už paminkla, kuris yra pastatytas, ji už paminkla sumokejo 2869 Lt. Prašo iš kalto asmens priteisti 10000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Iš 2005-06-27 ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad miško masyve, esanciame (duomenys neskelbtini) gatveje, Vilniuje, krumuose guli vyriškos lyties lavonas, kuris uždengtas antklode ir apkrautas šiukšlemis. Lavonas guli kniubscias veidu i žeme, o galva link kalno, kojos i kalno papede. Lavonas apdengtas juoda striuke, nešvariais pilkšvos spalvos marškineliais, juodom kelnem. Lavono galva bei dešine ranka padengta gausybe judanciu musiu lervu nuo 0,3x0,1 cm iki 1,2x0,4 cm dydžio. Veido oda nesilupanti, stebimas žandikaulio plikas kaulas. Apciuopiant kuna, itariami šonkauliu lužimai kaireje krutines lastos puseje žemiau spenelio. Kaireje pilvo puseje melsvai raudonos kraujosruvos, šalia kuriu aplinkine oda pažaliavusi (1 t. 27-32, 67-70 b.l.).

Liudytoja O. A. parode, kad M. B. yra jos sugyventinis, paskutinius 4 metus bendravo, gyveno jo bute. 2005-06-21 M. B. buvo paleidžiamas iš Marijampoles pataisos namu i laisve. Ji susitare su A. R., kad jis ja ir ju bendra pažistama J. A. savo automobiliu nuveš i Marijampole pasiimti M. B.. Jie ten nuvažiavo trise, pasieme M. B. ir visa diena Vilniuje gere alkoholinius gerimus ivairiose vietose, buvo nuvažiave ir prie Salotes ežero. Prisimena, kad nakti ji, A. R., M. B., J. A. ir O. B. gere degtine, sededami ant suoliuku miškelyje netoli (duomenys neskelbtini) parduotuves. Ji išgere kelias taureles degtines ir užmigo ant suoliuko, atsibudo A. R. automobilyje, taciau automobilis buvo kitoje vietoje, Riovonyje miške ant kalniuko. Miegojo apie 3 valandas. Jai M. B. pasake, kad jis ja nuo suoliuko ikele i automobili, taciau ji nieko negirdejo ir nejaute, ar automobilis kur nors važinejo. Nubudo A. R. automobilyje ant galines sedynes, M. B. sedejo automobilyje vairuotojo vietoje ir jai pasake: „Pagaliau atsibudai“. Po to M. B. buvo išlipes iš automobilio ir jaute, kad jis bando pakelti automobili. Jam grižus i automobili paklause, kas atsitiko, jis atsake, kad užvažiavo ant kelmo. Ji gerai žinojo ta vieta ir pasake M. B., kad cia kelmu nera. Norejo išlipti iš automobilio, bet M. B. neleido. Pasake, kad atejes i automobili pamate, jog A. R. kimba prie jos, ja nurenginejo, numove striuke, lyg tai bande numauti kelnaites. Ji pati nieko nejaute, bet kai atsibudo, buvo su striuke užklota, o kelniu diržas buvo atsegtas. M. pasake, kad jis ištempe iš automobilio A. R., sudave jam 2-3 smugius i veida, po ko pastarasis nukrito ant žemes. Paklausus, kur dabar jis yra, M. atsake, kad guli negyvas po automobiliu, aiškino, kad norejo apsukti A. R. automobili, o A. R. papuole po automobiliu, kad jis ji partrenke automobiliu. Po to ji kartu su M. B., sededami automobilyje, išgere degtines ir išejo pas ja namo. Ji išlipo pro vairuotojo dureles, nes M. B. taip liepe, sake kad lipant iš keleivio puses yra „domkratas“. Pareje namo baige gerti degtine, atsikele apie 12 val. M. B. pasake, kad reikia eiti i miška, ištraukti iš po mašinos A. R. lavona. Išeidami iš buto pasieme „domkrata“, kuri jos bute M. buvo palikes kai dar turejo savo automobili. Ka dare miškelyje M. ji nemate, stovejo apacioje, o jis ateidavo pas ja parukyti. Veliau ranka parode, kur nuneše lavona ir paslepe, sunešes iš laužavietes šiukšles. Lavono ji nemate, nes bijojo eiti žiureti. Po to jie abu su M. atsisedo i automobili ir iš tos vietos pavažiavo toliau i miška, kur ir paliko automobili. M. iš automobilio pasieme automobilio dokumentus, juos užkase prie medžio netoli automobilio. Apie ši ivyki niekam nepasakojo ir nepraneše, nes bijojo, kad bus pati už tai, kad buvo kartu, nubausta.

Analogiškus parodymus O. A. dave apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, savo parodymus patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (2 t. 3-4, 8-23, 24-41, 152-154 b.l.).

Liudytojas J. A. parode, kad 2005-06-21 jis kartu su O. A. ir A. R., pastarojo automobiliu, nuvažiavo i Marijampole, kur iš pataisos namu pasieme i laisve išleista M. B.. M. B. sugrižimo i laisve proga visa diena gere alkoholinius gerimus ivairiose vietose. Jis ne viska prisimena, nes buvo stipriai apsvaiges nuo alkoholio. Velai vakare ji pas O. B. A. R. automobiliu nuveže M. B., nes A. R. buvo labai girtas ir negalejo vairuoti. Prisimena, kad skambino nakti M. B., kad atvažiuotu ji pasiimti, buvo išejes laukan, taciau niekur A. R. automobilio, vairuojamo M. B., nesimate ir jis grižo atgal pas O. B., kur pernakvojo visa nakti. Apie A. R. mirties aplinkybes nieko nežino. Veliau buvo susitikes su M. B., taciau nei jis, nei jo sugyventine O. A. apie konflikta su A. R. nieko nepasakojo. Kiek prisimena, jam bunant kompanijoje jokiu konfliktu kile nebuvo.

Liudytoja O. B. parode, kad dar 2005-06-20 vakare jai paskambino O. A. ir pasake, kad rytoj ryte ji su J. A. važiuos i Marijampole pasiimti iš ikalinimo istaigos paleidžiamo M. B.. Maždaug apie 20.30 val. jai paskambino O. A. ir papraše atvažiuoti i (duomenys neskelbtini) atšvesti M. B. sugrižima laisve. Ji visuomeniniu transportu nuvažiavo i (duomenys neskelbtini), kur buvo apie 21.15 val., visa kompanija rado prie (duomenys neskelbtini) parduotuves, visi susedo i A. R. automobili ir nuvažiavo i miškeli netoli A. R. namu, vairavo M. B., nes A. R. buvo labai girtas. O. A. taip pat buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, todel miegojo ant galines sedynes. Nakti ja norejo parvežti namo, bet ji su girtu vairuotoju A. R. važiuoti atsisake ir visuomeniniu transportu išvažiavo namo. Atejusi nuo stoteles iki namu pamate, kad A. R., M. B., J. A. ir O. A. A. R. automobiliu yra atvažiave prie jos namu. O. A. miegojo ant galines sedynes. J. A. buvo girtas ir pasake, kad pas ja pernakvos. Ji su J. A. nuejo i jos buta, buvo apie 22.30 val. Maždaug po pusvalandžio girdejo, kad J. A. kalbasi telefonu ir prašo atvažiuoti ji pasiimti. Ji jo niekur nenorejo išleisti, taciau J. A. iš jos buto išejo, taciau neužilgo grižo ir pasake, kad niekur nerado A. R. su M. B., todel grižo pas ja ir pernakvojo. Ta nakti J. A. niekur daugiau išejes nebuvo. Ji pati apie A. R. mirties aplinkybes nieko nežino.

Liudytojas V. P. parode, kad A. R. buvo jo dede. Jis nuo 2005-06-19 sveciavosi pas gimines (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Birželio 21 d. po pietu, apie 15-16 val. jam paskambino A. R. ir kviete ji ateiti išgerti i miškeli netoli namu, vadinama „Sosniaku“. Nuejes ten rado A., O., M. ir dar viena nepažistama vaikina vardu J.. Po to buvo nuvažiave prie Salotes ežero, kur gere. Veliau vel grižo i (duomenys neskelbtini) ir ten gere. Veliau jis išejo pas savo pusbroli ir daugiau dedes A. nemate. Po keliu dienu iš giminaiciu sužinojo, kad miškelyje buvo rastas dedes automobilis, o kita diena rastas ir jo lavonas.

Liudytojas A. L. parode, kad 2005-06-21 apie 15 val. jam paskambino A. R., pasake, kad iš Marijampoles pataisos namu pasieme drauga M. ir dabar sedi netoli namu miškelyje ir geria, kviete ateiti, bet jis atsisake, vietoj saves pasiule savo pusbroli V. P., kuris veliau jam sake, kad buvo nuejes i miškeli ir ten gere. 2005-06-22 jis skambino i A. R. telefona, bet niekas neatsiliepe. Iš giminaiciu veliau sužinojo, kad miškelyje buvo rastas A. R. automobilis, o po to rastas ir jo lavonas.

Liudytojas A. N. parode, kad 2005-06-21 apie 18-19 val. jis savo automobiliu paveže A. R. su nepažistamu vaikinu i Vaidotus, kur jie pasieme degtines, juos parveže atgal i (duomenys neskelbtini) ir ten paliko. Apie 22-23 val. (duomenys neskelbtini) gatveje mate važinejanti A. R. automobili, kuri vairavo M. B., o A. R. sedejo keleivio sedyneje, O. miegojo automobilyje ant galines sedynes. Nuvažiavo i miškeli ir gere alu. A. R. buvo labai girtas ir nelabai suprato apie ka eina kaba. M. B. kažkas paskambino ir jis susiruoše važiuoti parsivežti jam skambinancio draugo, mašinoje buvo O. ir A. R., kur jie išvažiavo, nežino. Jis pats išvažiavo namo. A. R. norejo sesti už vairo, bet M. B. jam neleido ir už vairo sedejo pats.

Liudytojas S. Š. parode, kad 2005-06-21 apie 19 val. jis prie parduotuves (duomenys neskelbtini) pamate A. R. su savo automobiliu Toyota Corolla. A. R. buvo girtas. Su A. R. buvo M. B., O. A. ir dar vienas jam nepažistamas vaikinas, kurie gere alu. Po to visi buvo nuvažiave prie Salotes ežero, iš ten grižo prie parduotuves. Visi ruošesi važiuoti i miškeli, bet jis nesutiko ir išvažiavo namo. Jokiu konfliktu kile nebuvo. Po keliu dienu iš giminaiciu sužinojo, kad miškelyje buvo rastas A. R. automobilis, o veliau ir A. R. lavonas.

Liudytojas M. C. parode, kad jo žmona O. C. yra nukentejusiojo A. R. sesuo, jie visi kartu gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2005-06-21 A. R. savo automobiliu buvo nuvažiaves parvežti grižtancio iš kalejimo Marijampoleje M. B.. Ta diena A. R. savo automobiliu važinejo po (duomenys neskelbtini) su M. ir O. A., gere alkoholinius gerimus. A. R. namo nesugrižo. Jis skambino jam i mobilu telefona, taciau šis buvo išjungtas. Birželio 25 d. miškelyje buvo rastas automobilis, kuris priklause A. R.. Jis kartu su policijos pareigunais važiavo apžiureti automobilio, paskui ji parveže namo i kiema. 2005-06-27 apie 18.30 val. jis sužinojo, kad uošviene M. J. vaikšciodama miške rado A. R. lavona. Ivykio vietoje pamate krumuose gulinti lavona. Ant lavono buvo uždeta kažkas panašaus i folijos lapus. Pakelus šiukšles, pamate antklode iš A. R. automobilio. Po antklode jis pamate lavona ir pagal drabužius atpažino, kad tai A. R.. Po to iš karto iškviete policija. Kas, del ko, kokiomis aplinkybemis nužude A. R. nežino.

M. C. savo parodymus patvirtino parodymu patikrinimo vietoje (1 t. 133-136 b.l.).

2005-08-30 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.M1399/05(01) ir 2005-09-12 papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.M69-1399/05(01) teigiama, kad A. R. mire nuo krutines sumušimo-suspaudimo, kuris galimai buvo padarytas spaudžiant krutine iš priekio užpakalin. A. R. lavone nustatyta kraujosruvos krutines minkštuosiuose audiniuose, daugybiniai abipusiai šonkauliu lužiai, kairio plaucio sumušimas bei odos nubrozdinimai dešineje šlaunyje, dešinio šlaunikaulio daugiaskeveldrinis lužis su kraujosruva raumenyse, kurie galejo buti padaryti kontakto su transporto priemone, t.y. autoivykio metu. Nesant lužiu blauzdose bei skersines formos paviršiniu sužalojimu blauzdu viršutiniuose trecdaliuose, labiausiai tiketina, kad A. R. buvo gulimoje padetyje transporto priemones atžvilgiu. A. R. nustatyti sužalojimai galejo buti padaryti automobilio ratais. A. R. lavono kraujyje rasta 3,96 promiles etilo alkoholio (1 t. 39.45, 47-48 b.1.)

Specialisto išvadoje Nr.S349/05(01) nurodoma, kad 2005-07-04 automobilio Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) apžiuros metu pavyzdžiuose nuo šio automobilio metalines detales (ant kurios tvirtinasi variklis) ir ant šio automobilio priekinio bamperio dešines puses yra A. R. kraujas su 99,9999999% tikimybe (1 t. 81-88 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr.11-2165(05) nurodoma, kad ant tyrimui pateiktu A. R. kelniu (dešines klešnes užpakalyje šlaunies srityje ir kaires klešnes užpakalyje pakinklio šlaunies srityje) ir ant batu yra rudai juodos spalvos antikorozines medžiagos, kuria paprastai dengiami automobiliu dugnai, kartais kebulo apatine dalis. Ant batu yra juodos gumos pedsaku (1 t. 92-96 b.l.).

Del veikos kvalifikavimo.

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. veika buvo kvalifikuota ir jis atiduotas teismui kaltinant pagal BK 129 str. 1 d. del tycinio A. R. nužudymo. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija 2006-01-31 nuosprendžiu M. B. pripažino kaltu pagal BK 129 str. 1 d. ir nuteise laisves atemimu dešimciai metu. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006-12-08 nutartimi nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrineti Vilniaus apygardos teismui.

Teisiamajame posedyje prokuroras pateike M. B. nauja kaltinima, kaltinant ji padarius nusikaltima, numatyta BK 281 str. 4 d. Toks kaltinimas teisme buvo priimtas.

Nukentejusioji M. J., liudytoja M. C. apie A. R. mirties aplinkybes nieko nežino, parode, kad dinges A. R. ir jo automobilis buvo ieškomi ir už keliu dienu rasti. Liudytojai O. A., J. A., A. L., V. P., A. N., S. Š. ir O. B. savo parodymais neabejotinai patvirtino, kad 2005 m. birželio 21 d. M. B. buvo lygtinai paleistas iš ikalinimo istaigos Marijampoleje ir parvežtas i Vilniu A. R. vairuojamu automobiliu Toyota Corolla. Po to M. B. visa diena su minetais liudytojais ir kitais asmenimis važinejo po Vilniu ir jo apylinkes, kur draugai vartojo alkoholinius gerimus, o jau velai vakare tik su O. A. ir automobilio savininku A. R. nuvažiavo i miško masyvo netoli (duomenys neskelbtini) aikštele. Iš ivykio vietu apžiuros protokolu matosi, kad tik po keliu dienu A. R. lavonas ir jo automobilis buvo rasti tame paciame miškelyje, taciau kitose vietose. Teismo medicinos specialistu išvados patvirtino, kad A. R. mire nuo krutines sumušimo-suspaudimo, kad jam nustatyti sužalojimai galejo buti padaryti automobilio ratais, nes jie budingi pervažiavimui, ir kad labiausiai tiketina, jog tu sužalojimu padarymo metu A. R. buvo gulimoje padetyje transporto priemones atžvilgiu.

Visi byloje surinkti ir teisiamajame posedyje ištirti irodymai, t.y. nukentejusiosios ir liudytoju parodymai, specialistu išvados, ivykio vietos apžiuros protokolai ir kiti bylos dokumentai faktiškai tik patvirtina paties kaltinamojo M. B. parodymus ir tas aplinkybes, kuriu M. B. niekada neneige. Jis visa laika pripažino, kad tikrai užvažiavo automobiliu ant gulincio A. R. ir del to šis žuvo. Taciau viso ankstesnio bylos tyrimo ir nagrinejimo teismuose metu kaltinamasis M. B. tvirtino ir tebetvirtina, kad nužudyti A. R. nesieke ir to nenorejo, jis sutiko tik del savo kaltes del neatsargumo.

Apeliacines instancijos teismas M. B. apklausu ir jo parodymu patikrinimo vietoje metu duotu parodymu patikrinimui ikiteisminio tyrimo teisejui pavede atlikti eksperimenta ir bandymu metu nustatyti, ar A. R. galejo buti mirtinai sužalotas tokiomis aplinkybemis, kurias nurodo M. B., taip pat nustatyti atstumus, iš kuriu, vairuojant automobili tamsiu paros metu, galejo buti matomas ant žemes gulintis žmogaus kunas esant ijungtiems artimu ir tolimu šviesu žibintams. Eksperimentas buvo atliktas toje pacioje ivykio vietoje, tokiu paciu metu ir paros laiku, panaudojant ta pati automobili Toyota Corolla. Eksperimento metu buvo atlikta keletas bandymu, kuriu metu buvo tikrinami ivairus automobilio manevravimo miško aikšteleje variantai. Eksperimento metu nustatyta, kad sedint automobilio priekineje sedyneje, ijungus automobilio šviesas, priešais automobili gulintis manekenas matomas apie 1,10 metro atstumu nuo automobilio sedint pasilenkus prie priekinio stiklo, ir maždaug 1,80 metro atstumu nuo automobilio sedint atsilošus. Kaltinamasis ir šiu bandymu metu parode, kad važiavo ne tiesiai i prieki, o judejo lanku bandydamas isukti i iš miško aikšteles vedanti keliuka. Eksperimento metu kaltinamojo parodymai nepaneigti (3 t. 86-95 b.l.).

Kaltinamasis M. B. ta vakara ne viena karta vairavo automobili Toyota Corolla, priklausanti A. R., netvarkingomis šviesomis, apie tai žinojo, taciau, pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 30.3 p., kuriuo draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones šiu taisykliu 3 priede nurodytais atvejais (neveikia arba netinkamai sureguliuoti išoriniai šviesos prietaisai), vairavo netvarkinga transporto priemone, kas ir buvo viena iš priežasciu sunkioms pasekmems atsirasti.

Keliu eismo taisykliu 3.2 p. reikalauja iš vairuotojo prieš važiuojant patikrinti, ar transporto priemone yra tvarkinga. Neveike šviesos, apie tai kaltinamasis žinojo, bet sedo vairuoti automobili.

Eismo dalyviai ir kiti asmenys turi elgtis taip, kad nesukeltu pavojaus žmonems (KET 2.4 p.). Tamsoje arba esant blogam matomumui, vairuotojai privalo važiuoti su ijungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintu šviesomis (KET 11.1 p.).

Kaltinamasis M. B. pažeide Keliu eismo taisykliu 2.4, 3.2, 11.1, 30.3 p.p. reikalavimus, del ko ivyko avarija ir žuvo A. R., todel M. B. veika kvalifikuojama pagal BK 281 str. 4 d. Tarp Keliu eismo taisykliu pažeidimo ir A. R. mirties yra priežastinis ryšys, už tai atsako kaltinamasis.

Pakeistame kaltinime prokuroras kaltina M. B. pažeidus ir Keliu eismo taisykliu 28.1.2 p., 28.1.4 p., 28.1.4 p., taciau suteikti medicinos pagalbos nebuvo kam (A. R. mire vietoje), nepranešimas policijai ir nepasilikimas ivykio vietoje nera priežastiniame ryšyje su A. R. mirtimi ir negali buti inkriminuojami i nusikaltimo sudeti. Šiais veiksmais M. B. padare administracinius nusižengimus, todel šie kaltinimai iš kaltinimo išjungiami.

Kaltinamasis M. B. visose apklausose tvirtina, kad grižes i automobili rado savo sugyventine O. A., kuri girta miegojo automobilyje ant galines sedynes, su numautomis kelnemis, o šalia jos A. R. su nuleistomis kelnemis. Supykes ištrauke A. R. iš automobilio ir sudave pastarajam 3 smugius ranka i galva. Po suduotu smugiu A. R. nukrito ant smelio. Šie kaltinamojo veiksmai atitiktu BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudeti, taciau smugiai suduoti staiga labai susijaudinus del neteiseto nukentejusiojo asmens poelgio, todel baudžiamosios atsakomybes neužtraukia. Baudžiamoji atsakomybe nustatyta tik už sunku sveikatos sutrikdyma labai susijaudinus (BK 136 str.).

Del bausmes skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. B. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta, lengvinanti – prisipažino padares nusikaltima ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuo pat pirmu apklausu M. B. pripažino faktines bylos aplinkybes, kad butent jis automobiliu pervažiavo A. R..

Skirdamas bausme teismas vadovaujasi bendrais bausmes skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni (Keliu eismo taisykliu grubiu pažeidimu pasekoje jaunas žmogus mirtinai sužalotas ivykio vietoje, nukentejusiojo tevams ir artimiesiems jo niekas nesugražins, nusikaltimo pasekmes neatstatomos), kad padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargiu nusikaltimu, taciau už ji numatyta tik laisves atemimo bausme, o jos dydis nustatytas iki aštuoneriu metu (BK 16 str., 281 str. 4 d.), kaltininko asmenybe (charakterizuojamas neigiamai, niekur nedirbo, anksciau teistas net penkis kartus, nusikaltima padare lygtinio paleidimo iš laisves atemimo vietos (Marijampoles pataisos namu) diena, net nespejus apsilankyti namuose. Atsižvelgiama ir i M. B. elgesi po nusikaltimo padarymo: vartojo alkoholinius gerimus, apie ivyki niekam nepraneše, automobili, lavona ir dokumentus paslepe. Jam skirtina reali laisves atemimo bausme.

Taikyti M. B. BK 75 str. ir atideti bausmes vykdyma nera pagrindo, nes teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus laisves atemimo. Pereiti prie kitos bausmes rušies, taikant BK 62 str., nera istatyminio pagrindo, nes teismas nenustate butinu salygu visumos taikant šia Baudžiamojo kodekso norma.

M. B. nera atlikes ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmes už tycini nusikaltima, todel BK 64 str. tvarka subendrinus naujai paskirta bausme su neatliktos bausmes dalimi, jam skirtinas laisves atemimo bausmes atlikimas pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas atsižvelgdamas i atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes, taip pat kitas BK 54 str. 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesne ar griežtesne bausmes ruši, taip pat skiriamos bausmes dydi, skaiciuodamas nuo jos vidurkio. Kaip mineta, atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.

I bausmes atlikimo laika iskaitomas kardomasis kalinimas (BK 66 str.).

Nukentejusioji civiline ieškove M. J. pareiške civilini ieškini del turtines žalos atlyginimo laidojimo išlaidu (3 t. 1-2 b.l.) ir antkapio su tvorele pastatymo, viso 7010 litu. Ieškininis pareiškimas irodytas pateiktais teismui dokumentais, yra realus ir tenkintinas pilnai.

Nukentejusioji civiline ieškove M. J. pareiške civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo sumoje 10000 litu.

Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtine žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, del asmens gyvybes atemimo. Nukentejusiajai M. J. neturtine žala priteistina, nes kaltinamasis M. B. savo nusikalstais veiksmais ateme gyvybe jos sunui A. R., kas sukele nukentejusiajai dvasinius išgyvenimus, dvasini sukretima ir emocine depresija, nusikaltimas sukele neatstatomas pasekmes – sunaus mirti, ir tuo padaryta ypatinga žala motinai. Nustatant neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i nusikaltimo pasekmes, žala padariusio asmens turtine padeti (jauno amžiaus, savo turto neturi), taip pat i sažiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.) ir daro išvada, kad pateiktas civilinis ieškinys del žalos atlyginimo sumoje 10000 litu nera per didelis, todel tenkinamas pilnai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str.,

nusprende:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 4 d., ir nuteisti laisves atemimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 64 str., šia bausme iš dalies subendrinti su Vilniaus rajono apylinkes teismo 2004-10-15 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 menesiu 10 dienu laisves atemimo bausme ir galutine subendrinta bausme paskirti laisves atemima ketveriems metams vienam menesiui. Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2007 m. kovo 19 dienos.

I bausmes laika iskaityti laikino sulaikymo ir suemimo laika nuo 2005 m. birželio 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo 2007-03-19.

Kardomaja priemone – suemima iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista.

Priteisti iš M. B. 7010 (septynis tukstancius dešimt) litu turtines žalos atlyginimo ir 10000 (dešimt tukstanciu) litu neturtines žalos atlyginimo M. J..

Apeliacinis skundas gali buti paduotas per 20 dienu nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam per ta pati laikotarpi nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.