Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-30 · Byla Nr. ATP-720-634/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-30
Bylos Nr.
ATP-720-634/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01841-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Advokatai
Aušra Ručienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-720-634/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01841-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. A. atstovės advokatės Aušros Ručienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarimo S. A. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas S. A. surašytas už tai, kad jis 2014-11-22 apie 10 val. 20 min. būdamas neblaivus (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10302/14 (01) kraujyje buvo nustatyta 2,49 promilės etilo alkoholio), Kauno r., Domeikavos sen., Kumpių k., A1 kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, dešiniąja kelio puse vairavo automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 104,8 km apsisukdamas nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, kirsdamas priešingos krypties eismo dalį neįvažiavo į tam skirtą nukreipimo salelę, įvažiavo į A1 kelio kairiąją pusę, sudarė netikėtą kliūtį paskui ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui Chrysler Voyager, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam R. S., dėl ko pastarasis trenkėsi į O. A. galinę dalį. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais S. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 157, 3 priedo 15 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015-06-10 nutarimu S. A. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1303 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

Šalies argumentai

S. A. gynėja advokatė A. Ručienė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2015-06-10 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. S. A. tiek duodamas pirminius paaiškinimus, tiek teismo posėdyje aiškiai ir kategoriškai nurodė, kad transporto priemonės nevairavo. Tuo tarpu liudytoja S. A. paaiškino, jog būtent ji įvykio dieną vairavo automobilį. Nepaisant to, teismas visgi vadovavosi asmens, kuris dalyvavo eismo įvykyje (kito automobilio vairuotojo) R. S., kaip tiesiogiai galėjusio matyti įvykio aplinkybes, parodymais bei kitų liudytojų parodymais, kurie apskritai nedalyvavo įvykyje. Daugiau jokių objektyvių įrodymų bei duomenų, kurie neginčijamai galėtų leisti teismui daryti išvadą, jog automobilį vairavo būtent S. A. byloje nėra surinkta. Kadangi apeliantas nėra tinkamas subjektas jo atžvilgiu byla turi būti nutrauktina. Teigia, kad teismas visiškai nevertino ir tos aplinkybės, kad kito automobilio vairuotojo R. S. parodymai negali būti vertintini kaip patikimi, nes tarp jo ir S. A. bei S. A. įvyko konfliktas būtent dėl to, kad pastarasis prašė, jog už jo automobilį Chrysler būtų sumokėta 7000 Lt suma, vėliau ši suma sumažinta ir prašyta sumokėti 5000 Lt, nesutikus sumokėti nurodytos pinigų sumos tarp šių asmenų įvyko konfliktas, šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojai R. S. bei E. J., A. Č., tačiau šių aplinkybių teismas priimtame procesiniame sprendime nenurodė, jų neanalizavo. Pažymėjo, kad teismas privalėjo vertinti ir tą aplinkybę, kad dėl autoįvykio yra kaltas ne automobilį O. A. vairavęs asmuo, o R. S., kuris savo parodymuose patvirtino, kad prieš įvykį ir įvykio metu automobilio nestabdė, nes galvojo, kad jis važiuoja pagrindiniu keliu, todėl visi kiti turi bandyti vengti autoįvykio, o jam tai nėra privaloma. Liudytojas V. B. patvirtino faktą, kad pas jį iš vakaro buvo atvykę Ašmenskai, jie vartojo alkoholinius gėrimus, rytojaus rytą už automobilio O. A. vairo sėdo S. A., S. A. negalėjo vairuoti, nes buvo girtas ir miegojo. Liudytojų D. L., A. L. parodymai vertintini kritiškai, nes jie yra suinteresuoti, kad jų artimam giminaičiui R. S. nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl šio įvykio. Jie patys įvykio nematė, apie jį teisme papasakojo tik tiek, kiek jiems sakė R. S.. Liudytojas A. D. teismui negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu ir kokiais įrodymais vadovaudamasis surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą S. A.. Taigi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Skunde taip pat nurodo, kad vienintelis asmuo, kuris galėjo betarpiškai matyti, kas vairavo automobilį buvo tik R. S.. Tuo tarpu teismas nepagrįstai vadovavosi kitų liudytojų parodymais, neva tai patvirtinančiais apeliantą esant kaip administracinio teisės pažeidimo subjektą. Toks įrodymų vertinimas yra netinkamas, kadangi kiti liudytojai pačiame eismo įvykyje nedalyvavo, o atvyko tik po jo ir savo parodymus išskirtinai grindė tik R. S. pateiktais paaiškinimais. Tuo tarpu tiek apeliantas, tiek liudytoja S. A., kurie betarpiškai dalyvavo eismo įvykyje nurodė visai kitas aplinkybes, kurios nebuvo paneigtos jokiais kitais objektyviais įrodymais. Nesutinka su teismo padaryta išvada, jog liudytojų S. A., A. Č., E. J. ir V. B. parodymai negali būti laikomi objektyviais, todėl jais vadovautis negalima. Teismas privalėjo vertinti tiek paties apelianto, tiek ir nurodytų liudytojų teiktus paaiškinimus. Lygiai taip pat galėjo būti vertinami ir A. L. bei D. L. paaiškinimai, kadangi juos taip pat sieja giminystės ryšiai su nukentėjusiuoju. Teismas negalėjo vadovautis ir ta aplinkybe, jog S. A. neturint vairuotojo pažymėjimo, ji vairuoti transporto priemonės negalėjo, tačiau tokia teismo išvada yra absoliučiai nepagrįsta. Policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės, jog S. A. negalėjo įjungti bėgio ar pan. buvo sąlygotos išskirtinai S. A. jaudulio. Teismas taip pat nevertino ir tų aplinkybių, kad S. A. nurodė, jog R. S. iš pastarosios reikalavo iš pradžių 7000 Lt, o vėliau 5000 Lt, todėl tarp jų įvyko konfliktas.

Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad administracinės teisės pažeidimo byloje trūksta D. L. pirminio paaiškinimo, tuo tikslu buvo iškviestas R. L., kuris apie šias aplinkybes nieko paaiškinti negalėjo. Šis paaiškinimas atsirado tik bylos nagrinėjimo metu ir sukėlė abejones, kad dokumentas galėjo būti surašytas vėliau nei jame nurodyta. Nors liudytoja A. A. ir V. K. bandė teigti, kad S. A. nemoka vairuoti automobilio, tačiau tai yra visiškai akivaizdu, nes po patirto autoįvykio, net ir didelį stažą turintys vairuotojai kartais nesugeba automobilio net užkurti. Liudytojas V. K. taip pat patvirtino faktą, kad atvykus į įvykio vietą, prie automobilio Opel vairo sėdėjo moteris. Nutarime teismas konstatuoja, kad R. S. parodymai yra nuoseklūs, tačiau nenurodo, kad šių parodymų niekas nepatvirtina, o jie prieštarauja nuosekliems S. A. ir S. A. parodymams. Teismas be jokio įstatyminio pagrindo patvirtino, jog R. S. parodymuose išdėstytas aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų D. S., A. A., V. K. parodymai, tačiau šie asmenys įvykio nematė, į įvykio vietą atvyko po jo. Vien tas faktas, kad S. A. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, dar neleidžia daryti išvados, kad ji įvykio metu negalėjo vairuoti automobilio. Teismas S. A. kaltę grindžia ta aplinkybe, kad policijos pareigūnų parodymus patvirtina A. L. ir D. L. parodymai, tačiau policijos pareigūnai įvykio nematė, todėl nei jų parodymai nei A. L., nei D. L. parodymai neturi jokios įrodomosios vertės, nustatant faktą, kas įvykio metu vairavo automobilį O. A.. Nors D. L. ir nurodė, kad S. A. jai tvirtino, kad įvykio metu vairavo automobilį, tačiau šie parodymai turėjo būti vertintini kaip nepatikimi, t. y. kaip siekis, patvirtinti jos tėvo R. S. sukurtą versiją, kad automobilį įvykio metu tariamai vairavo S. A.. Tokiu pačiu pagrindu negali būti laikytini patikimais ir A. L. parodymai, nes pastarasis yra suinteresuotas duoti palankius parodymus savo uošviui R. S.. Mano, kad teismas elgėsi galimai šališkai nevertindamas A. Č., E. J., V. B. parodymų, nurodydamas, kad pastarieji yra S. A. draugai, tačiau nenurodė dėl kokių priežasčių laiko patikimais A. L., D. L. parodymus, nors pastarieji yra artimi R. S. giminaičiai, todėl jų suinteresuotumas šioje byloje yra akivaizdus.

Nors S. A. kaltė grindžiama administracinės teisės pažeidimo protokolu, tačiau asmuo, jį surašęs, negalėjo teismui nurodyti, kokiu pagrindu nustatė, kad S. A. padarė jam inkriminuojamus administracinės teisės pažeidimus. Tarnybinis pranešimas tai tėra tik asmenų, nemačiusių įvykio, tam tikrų aplinkybių perpasakojimas, tai taip pat negali būti S. A. kaltę grindžiančiu įrodymu. Eismo įvykio schema patvirtina, kad automobilio Chrysler Voyager vairuotojas visiškai nestabdė, t. y. nesistengė išvengti autoįvykio kas leidžia daryti išvadą, jog dėl autoįvykio yra kaltas ne O. A. vairuotojas, o kito automobilio vairuotojas, važiuojantis labai dideliu greičiu. R. S. turėjo realią galimybę išvengti autoįvykio įsukdamas arba į kitą eismo juostą, arba į salelę, tačiau to nedarė (šias aplinkybes jis pripažino pats). Iš fotonuotraukų taip pat matyti, kad automobilis Chrysler Voyager atsimušė į O. A. kairės pusės užpakalinį kampą, kas leidžia daryti išvadą, kad R. S., būdamas apdairus vairuotojas, turėjo realią galimybę išvengti autoįvykio, tačiau to nepadarė, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas negali būti S. A. kaltės įrodymu. Alkotesterio šaknelė tik patvirtina faktą, kad S. A. tam tikru metu buvo neblaivus, tačiau šių aplinkybių jis ir pats neneigia.

Bylos nagrinėjimo metu teismo buvo prašyta skirti autotechninę ekspertizę siekiant atsakyti į klausimą, kurio vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad būtina ištirti visas bylos aplinkybes išsamiai ir objektyviai, tačiau buvo susikoncentruota į tai, kad būtent S. A. įvykio metu vairavo automobilį O. A., visiškai netiriant, kas kaltas dėl paties autoįvykio.

Skirdamas nuobaudą, teismas neatsižvelgė į tai, kad tuoj po įvykio S. A. buvo nugabentas į ligoninę, jis yra blogos sveikatos, jo turtinė padėtis nėra gera, gyvena kaime, todėl pas gydytojus jis turi vykti automobiliu, todėl visiškai be pagrindo skyrė aiškiai per didelę piniginę baudą ir be pagrindo tokiam ilgam laikui atėmė teisę vairuoti transporto priemonę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas D. Česnauskas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Motyvuojamoji dalis

S. A. atstovės advokatės Aušros Ručienės skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčijamas įrodymų vertinimas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausto S. A. atstovė, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl S. A. kaltės padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, S. A. kaltę padarius pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 3 d. įrodo liudytojų R. S., D. S., A. A., V. K., A. L., D. L. paaiškinimai duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 84-87, 101-104, 123, 134), bylos nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai: 2015-03-03 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), 2014-11-22 vyr. patrulio V. K. tarnybinis pranešimas (b. l. 13-14), eismo įvykio vietos schema (b. l. 14), fotonuotraukos (b. l. 15-16), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 21), asmens blaivumo testo parodymai (b. l. 24), rašytiniai R. S., D. L., A. L. paaiškinimai (b. l. 30-37), 2014-11-25 specialisto išvada, kuri patvirtina, kad S. A. kraujyje rasta 2,49 prom. etilo alkoholio (b. l. 41) bei kita bylos medžiaga. Surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog S. A. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus vairavo automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apsisukdamas nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, kirsdamas priešingos krypties eismo dalį neįvažiavo į tam skirtą nukreipimo salelę, įvažiavo į A1 kelio kairiąją pusę, sudarė netikėtą kliūtį paskui ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui Chrysler Voyager, vairuojamam R. S., dėl ko pastarasis trenkėsi į O. A. galinę dalį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 157, 3 priedo 1.15 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

Pažeidėjo atstovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad S. A. nėra tinkamas subjektas nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą. Aukštesnės instancijos teismas tokius skundo argumentus laiko nepagrįstais bei prieštaraujančiais byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Pažymėtina, kad liudytojas R. S. betarpiškai dalyvavo eismo įvykyje, jis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad įvykus susidūrimui iš „O. A.“ automobilio išlipo vyriškis, šalia jo sėdėjo moteris, abejonių, kad automobilį vairavo vyriškis jam nekilo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde minėto liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Tokiu būdu netikėti nuosekliais, patikimais ir objektyviais minėto liudytojo parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Skunde nurodytos aplinkybės, kad R. S. po eismo įvykio reikalavo atlyginti žalą ir dėl to kilo konfliktas yra deklaruojamojo pobūdžio, pastarasis nurodė jokių pinigų iš „O. A.“ vairuotojo ar keleivės nereikalavęs, tik pasakęs, kad automobilis kainavo 5000 Lt (b. l. 103), todėl nėra pagrindo šiuo aspektu menkinti R. S. parodymų patikimumą. Be to, R. S. nurodytas įvykio aplinkybes iš esmės patvirtina ir liudytojų A. L. bei D. L. paaiškinimai, pastarieji pirmieji atvyko į įvykio vietą. A. L. nurodė, kad uošvis (R. S.) tvirtino, kad automobilį vairavo vyriškis, jis tai gerai matęs (b. l. 84). D. L. teigimu S. A. neneigė, jog vairavo automobilį, apie tai, kad automobilį vairavo moteris nesakė, pabrėžė, kad dirba sunkiasvorių transporto priemonių vairuotoju (b. l. 86). Tai, kad automobilį „O. A.“ vairavo būtent S. A. patvirtino ir liudytoja A. A. nurodžiusi, kad atvykus į įvykio vietą automobilyje buvo vyras ir moteris, tačiau moteris nesugebėjo atsakyti į paprastus klausimus, kaip užkurti automobilį, kaip perjungti pavarą, mano, kad ji nėra vairavusi (b. l. 123). Liudytojo V. K. teigimu paprašius S. A. įjungti pavarą, ji to padaryti nesugebėjo, vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nes neturėjo, kitas eismo dalyvis nurodė, kad automobilį vairavo vyriškis (b. l. 134). Minėtų liudytojų parodymų vertinti kaip subjektyvių nėra pagrindo, tiek A. A., tiek V. K. asmeniškai nei A. A., nei S. A., nei R. S. nurodė nepažįstantys, į įvykio vietą atvyko vykdydami darbines pareigas ir vadovaudamiesi įvykio vietoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatavo, jog transporto priemonę vairavo S. A.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų kasdien susiduriančių su Kelių eismo taisyklių pažeidėjais objektyviomis galimybėmis nustatyti tyrimui reikšmingas aplinkybes. S. A. elgesys nesugebant atlikti elementarių vairavimo elementų (užkurti automobilį, perjungti pavarą) negali būti pateisinamas vien deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimais apie patirtą stresą po eismo įvykio.

Situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nelaikė liudytojų A. Č., E. J., V. B. ir S. A. parodymų patikimais, kadangi minėti liudytojai glaudžiai susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl yra suinteresuoti duoti tokius parodymus, kurie padėtų pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės. Be to, šių liudytojų dėstomos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Sutiktina su pažeidėjo atstovės skundo argumentais, kad liudytojus A. L. ir D. L. su R. S. taip pat sieja giminystės ryšiai, tačiau pastariesiems nėra jokio logiškai paaiškinamo pagrindo melagingai tvirtinti, kad vairavo būtent S. A., o ne S. A.. Daromos išvados teisingumą patvirtina ir liudytojų parodymai, iš kurių seka, kad S. A. apskritai nemoka vairuoti automobilio.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl S. A. kaltės padaryti, todėl atstovės argumentas, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, t. y. netenkintas prašymas skirti autotechninę ekspertizę siekiant atsakyti į klausimą, kurio vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu, atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų nuspręsti dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimo ar nebuvimo. R. S. aiškiai nurodė, kad S. A. vairuojamas automobilis išvažiavo ne į greitėjimo juostą, o iškart į pirmą eismo juostą, dėl ko ir įvyko susidūrimas. Išvengti susidūrimo nebuvo galimybės, nes tuo metu jį lenkė kita transporto priemonė (b. l. 103). R. S. nurodytas aplinkybes patvirtina ir eismo įvykio vietos schema (b. l. 14). Be to, nustatytam susidūrimo mechanizmui iš esmės neprieštaravo ir S. A.. Akivaizdu, kad eismo įvykio kilimą lėmė būtent S. A. vairuojamos transporto priemonės atlikti manevravimo veiksmai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14, 157, 3 priedo 1.15 punktų reikalavimus. Pastarasis prieš apsisukdamas nedavė kelio transporto priemonei važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, kirsdamas priešingos krypties eismo dalį neįvažiavo į tam skirtą nukreipimo salelę, įvažiavo į A1 kelio kairiąją pusę ir sudarė netikėtą kliūtį paskui ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui, dėl ko ir kilo eismo įvykis. Tai, kad R. S. neturėjo galimybės išvengti susidūrimo patvirtina jo paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog greitis buvo apie 80 km/h, be to antroje juostoje važiavo kita transporto priemonė. Išdėstytos aplinkybės neduoda pagrindo abejoti, jog S. A. veiksmai akivaizdžiai neatitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir būtent jie turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykių ir jo padariniais.

ATPK 127 str. 3 d. numato, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, sugadinimą (apgadinimą), kai tokie veiksmai padaryti neblaivaus asmens užtraukia baudą vairuotojams nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas nuobaudos skyrimo klausimą pagrįstai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, tinkamai įvertino pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi), įvertino tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių ir pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį, t. y. 1303 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Skunde nurodytos aplinkybės dėl to, kad S. A. sveikatos būklė yra sunki, jis gyvena kaime, todėl automobiliu nuolat vyksta pas gydytojus, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos nuobaudos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinant byloje surinktus duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad S. A. atstovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą jog S. A. administracinio teisės pažeidimo (ATPK 127 str. 3 d.) nepadarė. Skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir laikytini tik pažeidėjo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas nuobaudą. Taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. A. gynėjos advokatės Aušros Ručienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis