Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, Daivai Juškuvienei, Ilonai Valienei, Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant ieškovui G. R., jo atstovei advokatei Jutai Kareivei, atsakovei S. S., jos atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių skyriaus atstovui Audriui Klišauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovei S. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir atsakovės S. S. priešieškinį ieškovui G. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys atmestinas, atsakovės priešieškinis tenkintinas visiškai.

Kaip matyti iš byloje pateiktos teismo psichologijos ekspertizės akto išvados, ši išvada patvirtina, jog šalių nepilnametė dukra G. R. pagal savo amžių ir individualius psichologinius ypatumus yra nepajėgi savarankiškai pasirinkti, su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi, ji norėtų gyventi su abiem tėvais. Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl jų nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, vertina sekančias aplinkybes. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad santuoka tarp šalių nebuvo įregistruota, tačiau jie gyveno kaip šeima, jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. Dėl alkoholio vartojimo, socialinių įgūdžių stokos, susidariusių skolų, ieškovo smurto naudojimo atsakovės atžvilgiu ieškovo ir atsakovės šeima 2016-03-23 buvo įrašyta į šeimų, auginančių vaikus, socialinės rizikos apskaitą. Siekdama pagerinti šeimos gerovę, sumokėti skolas kreditoriams, įsigyti nuosavą būstą, atsakovė 2016 metų gegužės mėnesį, kuomet dukrai tebuvo 2 metai 7 mėnesiai, staiga išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę. Nors ieškovas teigia, jog atsakovė į užsienio valstybę išvyko su juo nieko nederinusi, tačiau šią aplinkybę paneigė Skyriaus atstovas pateiktoje išvadoje, teigdamas, jog ieškovas pats pripažino, jog šalys tarėsi ir svarstė galimybę kažkuriam iš jų vykti dirbti į užsienį. Teismas pripažįsta, kad atsakovės staigus išvykimas į užsienį neaptarus ir neišsprendus klausimų dėl mažametės G. priežiūros, gyvenimo sąlygų, bendravimo tvarkos niekaip nesuderinamas su mamos pareigų tinkamu vykdymu. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė išvykusi į užsienio valstybę ir ten pradėjusi dirbti, pagal galimybes kas mėnesį ar du mėnesius siuntė išlaikymą savo mažametei dukrai, be to, pirko dukrai įvairius daiktus, kuriuos siuntė į Lietuvą, tai patvirtina byloje pateikti mokėjimo nurodymai bei daiktų pirkimo kvitai, šalių paaiškinimai. Be to, iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad dirbdama užsienio valstybėje, grįžusi į Lietuvą ieškovui pragyvenimui pirmą kartą paliko 600 Eur, antrą kartą – 200 Eur, be to, iš uždirbtų atsakovės pinigų buvo padengtos skolos kreditoriams ir perkami daiktai Lietuvoje (televizorius, rūbai ir kt.). Šios aplinkybės rodo, kad atsakovė į užsienio valstybę išvyko turėdama tikslą – pagerinti šeimos gyvenimą. Skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovei išvykus dirbti į užsienio valstybę, ieškovo ir atsakovės šeimos padėtis pagerėjo, šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų apskaitos.

Kaip ekspertizės akte pažymėta, ankstyvas dvimetės G. R. pastovių ryšių su mama nutraukimas yra vertintinas kaip ankstyvųjų santykių trauma. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė išvykusi į užsienio valstybę, nedelsiant telefonu susisiekė su ieškovu, jam pranešė apie savo buvimo vietą, iš karto ėmė domėtis savo mažamete dukra, ieškovui dažnai rašė žinutes bei skambino telefonu ir klausinėjo apie dukrą, o po 1-2 mėnesių su dukra G. atsakovė pradėjo bendrauti internetu. Pažymėtina, kad atsakovė į Jungtinę Karalystę išvyko 2016 metų gegužės mėnesį, iki 2017 metų lapkričio mėnesio ji į Lietuvą grįžo 3 kartus, o nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2017 metų spalio mėnesio atsakovė į Lietuvą grįžo 3-4 kartus, galutinai į Lietuvai atsakovė grįžo 2018 metų liepos mėnesį. Tiek šalių paaiškinimai, tiek Skyriaus išvada, tiek teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad atsakovei išvykus į užsienio valstybę, tarp jos ir mažametės dukros G. emocinis ryšys nenutrūko, atsakovė per visą išvykimo laikotarpį sugebėjo su dukra išlaikyti labai stiprų emocinį ryšį. Iš ekspertizės akto matyti, kad G. vos pamačiusi mamą, puola į jos glėbį ir, įsikniaubusi veidu į ją, nuščiūva. Paklausus G. su kuo iš tėvų norėtų pirmiausiai žaisti, pasirinkimą išreiškia apsikabindama mamą. Besiklausydama mamos G. glaudžiasi prie mamos. Nors ekspertizės akte konstatuota, jog G. asmenybė formuojasi drovi, baukšti, nepasitikinti savimi ir kitais, ypač jai naujose situacijose, tačiau mamos pastangomis ir jautraus reagavimo dėka, mergaitė pradeda tyrinėti aplinką ir žaisti drąsiau, aktyviau. Bendros veikos metu stebėtas jautrus mamos reagavimas į emocinius dukros poreikius, gebėjimas atspindėti vaiko išgyvenamą išgąstį ir pardrąsinti. Bendra abipusiškai džiugi veikla su mama suteikia mergaitei saugumo, džiaugsmo, leidžia atsipalaiduoti. Grįžusi į laukiamąjį, mergytė vėl puola mamai į glėbį ir atsisako žaisti su tėčiu. Mama švelniai kalbina dukrą pažaisti su tėčiu. Tuomet pasiūloma į žaidimų kambarį mergaitei eiti su abiem tėvais. Apibendrinant ekspertizės išvadoje konstatuota, kad labiausiai atsipalaidavusi ir džiugi mergaitė jautėsi bendraudama su mama, kuri jautriau nei tėvas pastebėdavo ir reaguodavo į kylančius vaiko emocinius poreikius bei pati gyvai reiškė teigiamas emocijas ir malonumą, patiriamą bendraujant su vaiku. Su tėvu mergaitę sieja artimas ryšys kaip su pagrindiniu kasdien jai prieinamu, besirūpinančiu ir svarbiausius gyvybinius poreikius tenkinančiu asmeniu. Lyginant su mama, tėvui sunkiau padėti vaikui nusiraminti ir pasijusti saugesniam. Būdama su abiem tėvais, ilgėdamasi mamos ir veikiama tėvų tarpusavio konflikto, G. R. vengia tėvo, galimai jausdama jo negatyvų požiūrį į mamą. Apibendrinant šalių emocinį ryšį su dukra, ekspertizės akto išvada patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra G. emocionaliai geriau jaučiasi su mama, kuri jautriau nei tėvas pastebi ir jautriau reaguoja į dukros emocinius poreikius ir bendraudama su dukra mama pati reiškia teigiamas emocijas ir malonumą, patiriamą bendraujant su dukra. Tėtis stokoja įgūdžių tinkamai atreaguoti ir nuraminti dukrą, yra linkęs kiek tendencingai interpretuoti mergaitės natūraliai išgyvenamus jausmus ilgai nematytai mamai, kaip „primokymą“. Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu atsakovė emocingai pasakojo apie savo dukrą, jos susitikimus su dukra, dukros pomėgius, sveiktos problemas, išreiškė pastebėjimus ir nerimą dėl dukros elgesio. Atsakovė su dideliu džiaugsmu ir pasididžiavimu teismo posėdžio metu pasakojo apie dukros pomėgius, t.y. kad dukra labai mėgsta šokti, dainuoti angliškai ir lietuviškai, todėl dukra turėtų lankyti papildomus užsiėmimus ir lavintis. Atsakovė ne tik pasidžiaugė savo dukros gabumais, tačiau išreiškė ir savo susirūpinimą dėl dukros reakcijos į ant žemės netyčia numestą puodelį, t.y. kad dukra išsigando ir susigūžė. Atsakovė vertindama tokią dukros reakciją, išreiškė nerimą apie tai, kad dukra už panašų elgesį tėvo namuose yra galimai barama. Be to, atsakovė nerimavo ir dėl dukros elgesio, kuomet dukra būnant Kaune pas ją, nieko nepasakiusi įsikišo plastilino gabaliuką į savo kišenę. Be to, atsakovė pastebėjo, kad dukra jai pasakoja apie tai, jog su ja tėtis mažai žaidžia, daugiausiai su ja žaidžia močiutė, N., R., valgyti daro močiutė, plaukus tvarko močiutė arba R., močiutė liepia tai daryti arba taip nedaryti. Be to, atsakovei nepriimtina, kad penkiametė dukra miega vienoje lovoje su tėčiu, dukrą maudo taip pat tėtis. Kalbėdama apie dukros sveikatą, atsakovė patvirtino, jog dukrai reikalinga ne tik logopedo pagalba, bet dėl tėvų nesutarimo ir skyrybų dukrai reikalinga ir psichologo pagalba, dėl logopedo ir psichologo pagalbos atsakovė jau kalbėjo ir susitarė su šalia atsakovės namų esančio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) direktore. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovei labai svarbu yra dukros emocinė būklė, saugi aplinka, sveikata, dukros lavinimas, tinkamas auklėjimas. Teismo nuomone, ieškovas teismo posėdžio metu apie savo dukrą, jos pomėgius, lavinimą, sveikatos problemas papasakojo ne taip išsamiai, savo pastebėjimų išsakė mažiau nei atsakovė. Ieškovo teigimu, jam žinoma aplinkybė, jog dukrai reikalinga psichologo paslaugos, tačiau nežino, kur dėl to reikia kreiptis.

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ji dukros neklausinėjo, su kuriuo iš tėvų ji norėtų nuolat gyventi, tik būnant Kaune ir einant pro darželį paklausė dukros, ar ji norėtų lankyti šį darželį. Atsakovės nuomone, dukrai geriau būtų gyventi su ja, kadangi tėtis pastaruoju metu nori dukrą patraukti nuo mamos. Pažymėtina, kad atsakovė posėdžio metu nieko blogo nei ieškovo, nei jo mamos ar kitų ieškovo šeimos narių atžvilgiu neišsakė, tik atsakovės nuomone, šį ieškinį pateikti ieškovą įtakojo jo mama. Atsakovė paaiškino, kad ji dukros paklausus, ar ji Kaune norėtų gyventi, o dukra atsakiusi teigiamai. Atsakovės teigimu, dukra nori važiuoti į Kauną, noriai būna pas ją ir jos draugą D. namuose, dukra nenori vykti namo, prieš išvykstant būna liūdna. Atsakovės teigimu, ji niekada netrukdytų dukrai bendrauti nei su tėčiu, nei su jo šeima, leistų net per visas vasaros atostogas būti pas tėtį ir senelius, net sutiko kartais dukrą nuvežti pas tėtį. Nors ieškovas teismo posėdžio metu ir pripažino aplinkybę, kad tarp atsakovės ir dukros emocinis ryšys nėra nutrūkęs, mama visada domėjosi ir rūpinosi dukra, teikė jai išlaikymą, tačiau ieškovas teismo posėdžio metu ne kartą neigiamai atsiliepė apie atsakovę, sakydamas, jog dukra kartais net nenori su mama bendrauti, atsakovei trūksta išsilavinimo auginti dukrą, atsakovė ne karto nesilankė dukros darželyje ir pan. Be to, ieškovas pažymėjo, kad dukra nori gyventi su tėčiu, dukrai būtų sunku keisti gyvenamąją vietą, ugdymo įstaigą. Teismas pažymi, kad ieškovo kviesti liudytojai, kurie yra ieškovo tėvai ir atsakovės sesuo, kuri šiuo metu yra susipykusi su atsakove, teismo posėdžio apie atsakovę taip pat nieko gero pasakyti negalėjo, jų teigimu, G. mažai kalba apie mamą, mergaitė su mama kartais net bendrauti nenori, mergaitė nori gyventi su tėčiu. Teismas šiuos liudytojų parodymus vertina kritiškai, kadangi jų santykiai su atsakove yra blogi ir dėl šių priežasčių liudytojų parodymai negali būti vertinami objektyviai. Iš ekspertizės akto matyti, kad po mamos G. pasirinko žaisti ne tėtį, o močiutę. Ekspertė pastebėjo, kad močiutė siekė ekspertei atskleisti gerą jų tarpusavio su anūke bendravimo patirtį, tačiau tai vyksta kiek nenatūraliai ir konkrečiu veiklos momentu ignoruojant žaidybinius vaiko interesus ir norus, kas trukdo megztis darniam tarpusavio bendradarbiavimui. Močiutė skatina ir giria mergaitę tik tada, kai ši paklusniai vykdo jos nurodymus ir kritikuoja bei nudrąsina, kai mergaitė elgiasi pagal savo sumanymą, neskatina jos kūrybiškumo, iniciatyvos. Be to, ekspertė pažymėjo, kad vertinant G. ir močiutės santykius, močiutės vaidmuo yra labiau komplikuotas. Panašu, kad močiutė yra sau prisiėmusi išvykusios mergaitės motinos atsakomybę. Močiutė, užuot tiesiog dovanojusi anūkei taip reikalingą besąlyginę meilę, imasi aktyvaus auklėtojos ir globėjos vaidmens, kurį supranta kaip gana direktyvų vadovavimą vaikui, reikalaujant paklusnumo, nevengiant kritikos, priekaištų ir taikant sąlyginį pageidaujamo vaiko elgesio pastiprinimą. Be to, iš Skyriaus pateiktos medžiagos ir išvados matyti, kad nėra nešališka šiai bylai svarbiais klausimais, atvirkščiai, Skyriaus atstovo liudijimu, savo veiksmais ji skatina vaiko tėvų susipriešinimą. Tą patvirtino ir pati atsakovė. Ekspertės išsakytus pastebėjimus patvirtina ir ieškovo pateikti ir teismo posėdžio metu išklausyti garso įrašai mobiliuoju telefonu, iš kurų 2018-12-15 garso įraše girdisi, kaip močiutė G. klausia, ar tau nepatinka tavo mamytė? Nevažiuosi pas ją? G. atsako, kad nevažiuos pas mamytę, ji nori būti su krikšto mama. Tokio paties pobūdžio yra ir 2018-12-23 garso įrašas, kuriame girdėti, kaip močiutė klausia G., ar ji nori ilgesnį laiką pagyventi pas mamą. G. atsakius ne ir močiutei paklausus, o kur ji nori gyventi, mergaitė net pyktelėjusi atsakė: pas tave. Iš šių garso įrašų matyti, kad močiutė, kuri G. turi didesnę įtaką nei mergaitės tėtis, anūkei užduoda menamus klausimus ir mergaitė, norėdama įtikti močiutei ir žinodama močiutės nuostatas mamos atžvilgiu, mergaitė paklūsta močiutės valiai ir atsako palankiai į močiutės užduotus klausimus. Pažymėtina, kad pirmu atveju močiutė G. klausinėja tuo metu, kai pas juos yra atvykusi G. krikšto mama, su kuria mergaitė gerai sutaria ir nori su ja būti. Šios aplinkybės patvirtina, kad G. močiutė, siekdama savo tikslo, manipuliuoja mažametės anūkės jausmais, tokiu būdu veikia priešingai mažametės anūkės interesams. Ekspertizės akte ekspertė pažymėjo, kad tam, jog tėvų tarpusavio konflikto situacijoje esančiam vaikui močiutė galėtų padėti išlaikyti pusiausvyrą ir suteikti reikalingą palaikymą, ji turi išlikti neutrali, vengti anūkei rodyti šališką požiūrį į savo pačios sūnaus ir mergaitės motinos nesutarimus. Vaikui nepakenčiama girdėti kaip kritikuojama jo mama. Tuo pačiu atstumiamas jaučiasi ir pats vaikas, nes jo turimas mamos vaizdinys yra ir paties vaiko tapatumo dalis, dėl to vaikas gali pradėti mažiau pasitikėti savo močiute ar demonstruoti jai priešiškumą, ką artimieji ir pastebi mergaitei grįžus iš susitikimo su mama. Teismas kritiškai vertina ir 2018-08-23 pateiktą bei teismo posėdžio metu išklausytą garso įrašą, kuriame girdisi mažametės G. ir atsakovės pokalbis. Atsakovė paaiškindama 2018-08-23 pokalbio aplinkybes, pastebėjo, kad dukra žaisdama žaidimus planšete, su mama nenoriai kalba, o tuo metu dukra kaip tik ir žaidė, dukrai besakant, kad nori pas tėtį, ji buvo pakėlusi galvą ir į kažką žiūrėjo.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių dukra G. nuo atsakovės išvykimo į užsienio valstybę su ieškovu gyvena ieškovo tėvams priklausančiame name, kuriame yra 5 kambariai, virtuvė, name gyvena trys šeimos, susidedančios iš 7 žmonių – ieškovas, jo dukra, ieškovo mama ir tėvas, ieškovo brolis su drauge ir jų mažametis sūnus, kuriam 2 metai 10 mėnesių. Iš ieškovo paaiškinimų, Skyriaus pateiktos išvados, liudytojų I. R., J. R., R. S. paaiškinimų matyti, kad G. įrengtas atskiras kambarys pirmame aukšte, ieškovo kambarys yra antrame aukšte. Nors G. yra įrengtas atskiras kambarys, tačiau G. miega kartu su tėvu jo kambaryje. Valgyti dažniausiai gamina ieškovo mama arba ieškovo brolio draugė, valgo visi kartu, maistą perka taip pat visi kartu. G. prižiūrėti padeda močiutė (ieškovo mama), ieškovo brolio draugė (atsakovės sesuo). Kaip teismo posėdžio metu parodė liudytoja I. R., atsakovei išvykus ieškovas su dukra persikėlė į tėvams priklausantį namą, kadangi ieškovui vienam sunku auginti ir prižiūrėti dukrą, be to, jam trūksta ir įgūdžių auginti dukrą. Taigi, ieškovas nuo 2016 metų su mažamete dukra gyvena tėvams priklausančiame name, kuriame įsikūrusios trys šeimos, realių duomenų apie ketinimą įsigyti savo būstą ieškovas byloje nepateikė. Teismo vertinimu, mažametei G. gyvenant tokiomis sąlygomis, t. y. gyvenant kartu su septyniais asmenimis iš trijų šeimų, kurie visi naudojasi namo bendromis patalpomis, viena virtuve, sanitarinėmis patalpomis, gamina valgyti kartu ir visi kartu valgo, negali būti užtikrinama tinkama mažametės G. buitinė aplinka, tinkama mažametės emocinė, psichologinė būsena.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuo 2018 metų liepos mėnesio atsakovė su savo draugu D. gyvena Kaune, jie gyvena atsakovės draugo motinai priklausančiame bute, butas yra ketvirtame aukšte, dviejų kambarių, tvarkingas, švarus. Vienas iš kambarių skirtas dukrai G. Atsakovė G. kas antrą savaitgalį penktadieniais parsiveža į Kauną, sekmadieniais parveža ieškovui. Kaip jau minėta, atsakovė su lopšeliu-darželiu jau yra sudariusi sutartį dėl G. ugdymo, pasirūpinusi dėl logopedo ir psichologo paslaugų, numačiusi muzikos ir šokių būrelius G. Iš pateiktos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados matyti, kad G. ir D. santykiai labai geri, mergaitė D. vadina dėde, jie kartu žaidžia, D. taip pat prisirišęs prie mergaitės, dukrą taip pat priėmė ir D. tėvai. D. A. paaiškino, kad jis norėtų, jog S. S. dukra G. gyventų kartu su jais, jis labai prisirišo prie jos, su atsakove ketina tuoktis. Skyriaus nuomone, S. S. buities ir gyvenimo sąlygos yra tinkamos nepilnametės dukros gyvenimui, poilsiui, žaidimams.

Teismas sutinka su ieškovo išsakyta pozicija, kad mažametė G. yra pripratusi prie dabartinės gyvenamosios aplinkos, ugdymo įstaigos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškovas ketina įsigyti naują gyvenamąjį būstą, be to, šalių dukrai paaugus jai teks pereiti į kitą ugdymo įstaigą, dėl šių priežasčių šalių dukrai neišvengiamai teks pakeisti tiek gyvenamąją vietą, tiek ugdymo įstaigą. Teismo įsitikinimu, nustačius šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakove, atsakovė sugebės dukrai sudaryti palankias naujos gyvenamosios vietos adaptacijos sąlygas. Teismas neabejoja, kad šalių dukrai panorėjus nuvykti ir net ilgesniam laikui pagyventi pas tėtį, atsakovė tam nedarys jokių kliūčių ir sudarys visas sąlygas dukrai nuvykti pas tėtį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims.

Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad tarp atsakovės ir šalių dukros yra susiformavęs stipresnis emocinis ryšys nei tarp ieškovo ir šalių dukros, atsakovė sugeba jautriau reaguoti į dukros G. kylančius emocinius poreikius, atsakovė pozityviau yra nusiteikusi tiek ieškovo, tiek jo tėvų atžvilgiu, atsakovė labiau sugeba išvengti konfliktinių situacijų, o ieškovas ir jo tėvai priešingai – neigiamai yra nusistatę atsakovės atžvilgiu, ieškovo mama šališkai yra įsitraukusi į šalių tarpusavio konfliktą, kurio metu yra manipuliuojama mažametės G. jausmais, ieškovo mama yra prisiėmusi G. mamos vaidmenį. Be to, įvertinus ieškovo ir atsakovės buitines gyvenimo sąlygas, charakterio savybes, sugebėjimą prižiūrėti, rūpintis ir auklėti nepilnametę dukrą, darytina išvada, kad atsakovė geriau nei ieškovas gali užtikrinti mažametės dukros teisę į saugią aplinką ir geresnes gyvenimo, vystymosi ir tobulėjimo sąlygas, todėl šalių mažametės G. R. interesus labiau užtikrins jos gyvenamąją vietą nustačius su atsakove S. S.

Dėl šalių reikalavimų dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo.

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Atsižvelgiant į tai, kad šalių mažametės G. R. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškiniu pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir iš ieškovo priteisti išlaikymą mažametei dukrai G. R.

Atsakovė priešieškiniu prašo iš ieškovo priteisti išlaikymą nepilnametei G. R., mokamą periodinėmis išmokomis po 140,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių dukra G. yra kiek daugiau nei penkerių metų amžiaus. Pažymėtina, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinė padėtis yra apylygė – ieškovo darbo užmokestis yra apie 650-800 Eur, atsakovės – apie 600-700 Eur, abi šalys nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturi. Ieškovas be šalių mažametės dukros turi dar vieną nepilnametę dukrą – K. R., kuri yra 12 metų amžiaus, ieškovo paaiškinimu, iš jo yra priteistas išlaikymas po 120 Eur kas mėnesį.

Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas. Šiuo metu MMA nustatytas dydis yra 430,00 Eur. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros amžių, atsižvelgiant tai, kad atsakovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis už pusę šiuo metu nustatyto MMA, darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. R., gim. 2013-10-18, mokamą periodinėmis išmokomis po 140,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros G. pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vardu atidaryta sąskaita banke ateityje gali keistis, teismas pripažįsta, jog netikslinga nurodyti konkretų atsiskaitomosios sąskaitos numerį.

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir ieškovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalis).

Priteistų vaikų išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja skiriama atsakovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 straipsnis).

Dėl šalių pareikšto reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamete G. R. tvarkos nustatymo.

Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Atsižvelgiant į tai, kad šalių mažametės dukros G. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, yra pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą dėl ieškovo bendravimo tvarkos su mažamete dukra G. R. nustatymo.

Atsakovė pateikė savo siūlomą ieškovo bendravimo tvarką su mažamete dukra G., be to, teismo posėdžio metu patikslino bendravimo tvarką, patikslinant, jog ieškovas vasaros metu mėnesį turi teisę pasiimti dukrą atostogauti kartu (o priešieškinyje buvo numatytos dvi savaitės). Be to, prašė bendravimo tvarkoje papildomai numatyti punktą, numatantį, kad šalys abipusiu sutarimu turi teisę numatyti ir papildomą ieškovo su dukra bendravimo tvarką. Ieškovas su tokia bendravimo tvarka sutiko. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovas tokiai atsakovės pasiūlytai bendravimo tvarkai neprieštaravo. Nenustatyta aplinkybių, kad atsakovės pasiūlyta ieškovo bendravimo su mažamete dukra G. tvarka prieštarautų šalių ar jų mažametės dukros godos interesams. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas atsakovės priešieškiniu pareikštą reikalavimą dėl bendravimo su mažamete dukra tvarkos nustatymo tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinis tenkintinas visiškai, o ieškovo ieškinys atmestinas, yra pagrindas iš ieškovo atsakovei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Tačiau ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2017-08-02 sprendimu (2018-08-27 sprendimu pratęstas terminas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo) ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidas, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalie 6 ir 9 punktuose numatytas bylinėjimosi išlaidas (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė iš ieškovo priteisti 260 Eur už antstolio paslaugas, kitų turėtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo prašė nepriteisti.

Iš byloje pateikto 2018-08-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad faktinių aplinkybių konstatavimą atliko antstolis M. L.. Byloje pateiktas mokėjimo kvitas patvirtina, kad už faktinių aplinkybių konstatavimą atsakovė antstoliui M. L. sumokėjo 201,80 Eur. Be to, byloje pateiktas antstolio R. K. 2018-08-10 kvitas patvirtina, kad atsakovė antstoliui R. K. už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-08-10 sumokėjo 60,00 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, iš ieškovo atsakovės naudai yra pagrindas priteisti 261,80 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už antstolių atliktus faktinių aplinkybių konstatavimus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Patenkinti atsakovės S. S. priešieškinį visiškai, ieškovo G. R. ieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnametės G. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove S. S., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo G. R., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai G. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 140,00 Eur (po vieną šimtą keturiasdešimt Eur) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros G. pilnametystės, išlaikymui skirtus pinigus pervedant į atsakovės nurodytą banko sąskaitą.

Nepilnametės G. R. išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę S. S.

Nustatyti ieškovui G. R. tokią bendravimo su nepilnamete dukra G. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) G. R. su dukra G. R. bendrauja dukrai patogiu metu elektroninio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną pasibaigus dukros užsiėmimams darželyje, ikimokyklinėje įstaigoje ar mokykloje, jos laisvalaikiu, bet ne vėliau kaip iki 20 val.; 2) G. R. su dukra bendrauja mėnesio pirmos ir trečios savaitės šeštadienį, sekmadienį, pasiimdamas dukrą penktadienio vakare iki 19 val. arba šeštadienio ryte iki 10 val. ir grąžina į dukros gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 17 val. vietos laiku; 3) porinių metų švenčių dienomis – Kūčių ir Kalėdų šventę (gruodžio 24 ir 25 d.) dukra G. praleidžia su motina, neporiniais metais – Kūčių ir Kalėdų šventes (gruodžio 24 ir 25 d.) dukra G. praleidžia su tėvu; poriniais metais Šv. Velykų šventę dukra G. praleidžia su tėvu; neporiniais metais Šv. Velykų šventę G. praleidžia su motina; 4) tėvo gimtadienį (spalio 9 diena) dukra G. praleidžia kartu su tėvu nuo 10 val. iki 19 val. (jeigu spalio 9 d. yra darbo diena) arba nuo 17 val. spalio 9 dienos iki spalio 10 d. 19 val. (jeigu spalio 10 d. yra ne darbo diena); 5) G. R. neporiniais metais dukros gimtadienio dieną (spalio 18 d.) bendrauja su dukra nuo 12 val. iki 19 val. (jeigu kita po vaiko gimtadienio diena yra darbo diena) arba nuo 17 val. iki kitos dienos 19 val. (jeigu kita po vaiko gimtadienio diena yra ne darbo diena); 6) ieškovas vasaros metu 1 (vieną) mėnesį (birželio mėn. – rugpjūčio mėn.) turi teisę pasiimti dukrą atostogauti kartu, informuodamas apie numatomų atostogų laiką atsakovę prieš mėnesį laiko; 7) jei sutartu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo ieškovo, bendravimas su dukra nebus galimas, taip pat dėl dukros G. sveikatai ar gyvybei pavojingos būklės (liga, trauma ir pan.), šalys privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną iki suderinto laiko, šalių susitarimu suderina kitą dukros G. atostogų laiką su tėvu; 8) G. R. turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu, nepriklausomai nuo to, ar dukra G. slaugoma jos motinos gyvenamojoje vietoje, ar stacionarioje gydymo įstaigoje; 9) pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po gyvenamosios vietos pasikeitimo; 10) visais bendravimo su dukra G. R. atvejais G. R. ją pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą vasaros metu iki 19 val. vakaro, kitais metų laikais – iki 17 val. vakaro; 11) šalys abipusiu sutarimu turi teisę numatyti ir papildomą ieškovo su dukra bendravimo tvarką.

Priteisti iš ieškovo G. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 261,80 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną Eur 80 ct) išlaidų už antstolių atliktų faktinių aplinkybių konstatavimus atsakovei S. S.

Telšių apylinkės tesimo 2018-01-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovės S. S. priteistą laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai G. R., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį – panaikinti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.