Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Martyna Verbiejė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

1. S. J. 2025 m. liepos 19 d., apie 21.32 val., (duomenys neskelbtini), namo rūsio koridoriuje, tyčia sugriebęs rankomis už „maikutės“ pastūmė K. J., dėl ko ji pargriuvo ant grindų, abiejų alkūnių, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. J. kairės alkūnės paviršinį nubrozdinimą, tokiu būdu sukėlė K. J. fizinį skausmą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. S. J. apklausiamas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2025 m. liepos 19 d., po pietų, pas jį, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko brolis V. J.. V. J. skundėsi sveikata. S. J. pažymi, kad su broliu alkoholio nevartojo. V. J. pasidarė blogai su sveikata, todėl S. J. iškvietė greitąją, kuri išvežė brolį į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kaltinamasis bandė susisiekti su brolio žmona A. J., tačiau nepavyko. Tuomet apie 21.32 val. nuėjo pas A. J. į namus, A. J. su K. J. buvo namo rūsyje. S. J. A. J. paklausė „ko tu neatsiliepi“, ar ji jam ką atsakė nepamena. Jis matė, kad A. J. buvo neblaivi. Po to jis pradėjo konfliktuoti su K. J. ir nesusivaldęs sugriebė rankomis jai už „maikutės“ bei pastūmė, ji nugriuvo ant grindų. S. J. priekaištavo joms (A. J. ir K. J.) dėl brolio, kad jos jo neprižiūri. Kaltinamasis nematė K. J. sužalojimų ant alkūnių, tačiau matė, kad ji virto ant rankų. Po to jis išėjo ir pasakė, kad iškvies policiją, nes norėjo „pagąsdinti“. Tą pačią dieną, vėlai vakare, buvo atvykusi policija pas jį į namus. Tuo metu kaltinamasis nurodė, jog buvo šiek tiek išgėręs. Pripažįsta padaręs nusikaltimą, kad sukėlė fizinį skausmą dukterėčiai, labai dėl to gailisi. Nurodė, jog daugiau ten „kojos nekels“, nes visa šeima girtaujanti. Kaltinamasis sutinka su bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

3. Nukentėjusioji K. J. nurodė, kad 2025 m. liepos 19 d., nuo 15 val., savo namuose vartojo alkoholį, gėrė sidrą, kurio išgėrė apie 2,5 litro. Tą pačią dieną jos tėvas V. J. pasiėmęs butelį nuėjo pas brolį S. J. ir ten nuvirto, ką tiksliai susižalojo nežino, buvo iškviesti medikai, jos tėvas buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. S. J. paskambino ir pasakė nukentėjusiajai, kad jos tėvas ligoninėje. 2025 m. liepos 19 d. apie 21.32 val., į nukentėjusiosios namus atėjo jos dėdė S. J., kuris pradėjo priekaištauti dėl jo brolio sveikatos, kad jos (nukentėjusioji ir nukentėjusiosios mama) nesuteikia S. J. informacijos apie V. J. būklę ir sveikatą. Nukentėjusioji tuo metu buvo namo rūsyje su savo mama A. J.. Dėdė buvo labai agresyvus. Nukentėjusioji žodžiu su kaltinamuoju konfliktavo ir jis ją sugriebė abejomis rankomis už „maikutės“ bei tyčia stipriai pastūmė. Ji virto ant grindų ir užsigavo alkūnes, kairės rankos alkūnė buvo nubrozdinta, jai skaudėjo. Nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį įvertino 7 balais. Viskas vyko rūsio koridoriuje, įvykį matė nukentėjusiosios mama. Nukentėjusioji nurodo, jog buvo išgėrusi, tačiau konfliktą sukėlė jos dėdė. Ar S. J. buvo išgėręs, nukentėjusioji nesuprato. Policiją išsikvietė pati iš savo telefono, atvykusi greitoji apžiūrėjo nukentėjusiąją ir aprašė sužalojimus. K. J. apsipykusi su dėde yra ne kartą, tačiau prieš ją smurtavo pirmą kartą. Nurodo, kad S. J. iki šios dienos nėra atsiprašęs, nukentėjusioji taikytis nenori. Civilio ieškinio byloje neteiks. Pas teismo medicinos ekspertą nevyko, jei bus reikalinga nukentėjusioji prašo sužalojimus nustatyti iš jos medicininių dokumentų, pas šeimos gydytoją dėl šio įvykio nesikreipė.

4. Liudytoja A. J. nurodė, kad ji gyvena kartu su vyru V. J. ir dukra K. J., adresu (duomenys neskelbtini). Svainis S. J. gyvena tame pačiame kaime kitu adresu. 2025 m. liepos 19 d., per pietus, jos vyras išėjo pas S. J. išgerti. Būnant pas S. J., jos vyrui pasidarė blogai su sveikata, todėl jam buvo iškviesti medikai, kurie nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Liudytojai paskambino S. J. ir pranešė, kad jos vyras yra ligoninėje. Liudytoja su dukra namuose, apie 15 val., apsidirbusios ūkio darbus išgėrė sidro, apie 2,5 litro. Tą pačią dieną, apie 21.30 val., į liudytojos namus atėjo S. J.. Ji tuo metu su dukra buvo namo rūsyje. S. J. atėjo agresyviai nusiteikęs, paklausė liudytojos, kodėl ji neatsiliepia telefonu, pradėjo žodžiu konfliktuoti su jos dukra K. J.. S. J. liudytojos dukrą išvadino visokiais žodžiais, kad „geria per dienas“. K. J. pasakė, kad užblokavo S. J. numerį, jis supykęs, namo rūsio koridoriuje, tyčia griebė abejomis rankomis už „bliuskutės“ ir stipriai pastūmė K. J., ši nuvirto ant grindų, nugriuvusi nusibrozdino abi alkūnes, alkūnės buvo paraudusios. Liudytoja matė kaip S. J. iš pykčio tyčia pastūmė jos dukrą. S. J. išeidamas trenkė durimis ir pasakė, kad iškvies policiją. Liudytoja nurodo, jog K. J. įvykio metu buvo neblaivi, S. J. taip pat buvo išgėręs. Liudytoja su nukentėjusiąja laukė policijos apie valandą laiko, dukra nesulaukusi, iš savo telefono iškvietė policiją. Atvykę medikai apžiūrėjo dukrą, į ligoninę nesivežė, pas teismo ekspertą nevyko. Liudytoja teigia, jog toks konfliktas įvyko pirmą kartą, taip nėra buvę. Liudytoja pati nenukentėjo, pretenzijų niekam neturi.

6. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2025 m. liepos 19 d., apie 21.32 val., buvo gautas pranešimas, kad „Pranešėją prieš 30 min. sumušė tėčio brolis, dabar jo šalia nėra, pabėgo, mušė rankomis, GMP atsisako, vaikų namie nėra“ bei pranešimo papildymas „Susisiekus telefonu su pranešėja ji paaiškino, kad tėvo brolis S. J., atėjęs pas ją į namus jai sudavė, skauda ranką. Jo pas ją namuose nėra, jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, adreso nežino. Laukia policijos namuose. GMP atsisakė“. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko neblaivi (1,89 prom.) K. J., kuri paaiškino, kad pas ją į namus atėjęs dėdė S. J., kartu vartojant alkoholį, ėmė priekaištauti dėl K. J. tėvo V. J. priežiūros. Konflikto metu S. J. rūsio patalpoje sugriebė K. J. už pečių ir stūmė ant žemės, ko pasekoje ši pargriuvo ir susitrenkė abi alkūnes, kurias šiuo metu skauda. Paklausus kiek balų vertina nuo 1 iki 10 patirtą fizinį skausmą, K. J. įvertino 5 balais. Pasak K. J., kuomet S. J. jai sukėlė fizinį skausmą, iš įvykio vietos pasišalino į savo namus. Į įvykio vietą atvykę medikai nustatė paviršinį nubrozdinimą, į gydymo įstaigą K. J. nesivežė. Nuvykus pas S. J., jam nustatytas 0,75 prom. girtumas. Šis paaiškino, kad pas jį į namus atėjo jo brolis V. J. ir papasakojo, jog jo dukra K. J. bei žmona A. J. nuolatos girtauja, nepadeda jam, o šis serga. Ko pasekoje V. J. pasidarė blogai, todėl S. J. iškvietė medikus, kurie V. J. išsivežė į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. Po pokalbio su broliu, S. J. nuvyko pas dukterėčią K. J. ir ėmė priekaištauti, kodėl nuolatos vartoja alkoholį, niekur nedirba bei nepadeda tėvui V. J.. Po įvykusio žodinio konflikto, S. J. išvyko namo, fizinio smurto nenaudojo, prie K. J. „nei pirštu neprisilietė“, vyko tik žodinis konfliktas. Grįžęs namo S. J. dėl patirto streso išgėrė alkoholinių gėrimų.

7. 2025 m. liepos 19 d. asmens apžiūros protokole aprašyta K. J. apžiūra, kurios metu apžiūrint jos abiejų rankų alkūnes, ant kairės rankos alkūnės matosi nubrozdinimas, ant dešinės sužalojimų nestebima. Apžiūrint K. J. kūną, ant drabužiais neuždengtų kūno vietų sužalojimų nestebima.

8. 2025 m. liepos 19 d. įvykio vietos, patalpų apžiūros protokole aprašytas vieno aukšto gyvenamasis namas su mansarda, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta.

9. 2025 m. liepos 23 d. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad pacientės K. J. teigimu, ją pastūmė dėdė, ji krito ant alkūnių. Skundžiasi abiejų alkūnių skausmu, stebimas kairės alkūnės paviršinis nubrozdinimas, sąnarių judesiai laisvi, žymesnių sužeidimų nematyti.

10. 2025 m. liepos 24 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. 2025 m. liepos 19 d. 21.32 val. K. J. praneša, kad užpuolė, sužalojo giminaitis, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavas namas. K. J. nurodo, kad rankomis mušė tėvo brolis, maždaug prieš pusvalandį, jis pabėgo, labai skauda alkūnes.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

11. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

12. S. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, patvirtino įvykio dieną tyčia sugriebęs rankomis už „maikutės“ ir pastūmęs K. J.. Sutinka, kad tokiais savo veiksmais galėjo sukelti nukentėjusiajai K. J. fizinį skausmą. Jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiosios parodymais, liudytojos A. J. parodymais, asmens apžiūros protokolu. Teismo vertinimu kaltinamasis suprato, jog tokiais savo veiksmais sukels nukentėjusiajai fizinį skausmą, norėjo taip veikti, taigi inkriminuojamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Jo veiksmai, aprašyti šio baudžiamojo įsakymo 1 pastraipoje, teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas

13. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų.

14. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. J. padarė tyčinę (veikdamas tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę prokurorė nurodė tai, kad S. J. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visgi teismas šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės nepripažįsta – kaltinamojo neblaivumas buvo patikrintas praėjus tam tikram laiko tarpui po įvykio, kaip teigė policijos pareigūnams, alkoholį kaltinamasis vartojo jau po įvykio, be to, jam nustatytas tik 0,75 promilių neblaivumas. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę. S. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, senyvo amžiaus (kaltinamajam (duomenys neskelbtini) metai).

15. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomus viešuosius darbus. Visgi atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nustatyta tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kaip minėta, kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra pensinio amžiaus, bausmės terminas nustatytinas mažesnis – 3 mėnesiai, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė atitinkamai mažinama trečdaliu.

16. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. J. skirti galutinę 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

S. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti S. J., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų paraiškas; darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą; nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti S. J., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 5, 6 dalis, jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones; jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti S. J., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti S. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.