Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-1295-513/2014

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-10-15
Bylos Nr.: 2A-1295-513/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irma Čuchraj (pran.), Jolanta Gailevičienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas: UAB „Indikacija“
Ieškovas: UAB „Dujokas“
Trečiasis asmuo: UAB „Feliūga“

Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-1295-513/2014

Teisėjas Mantas Ūsas Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01348-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 42.9; 42.10; 45.1; 121.14; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. spalio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Indikacija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Dujokas“ ieškinį atsakovei UAB „Indikacija“ dėl skolos, palūkanų priteisimo ir atsakovės UAB „Indikacija“ priešieškinį dėl parduoto daikto kainos sumažinimo, trečiasis asmuo UAB „Feliūga“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 7 020 Lt skolos, 920,35 Lt metinių palūkanų nuo 2012-08-21 iki 2014-03-13 ir po 1,62 Lt per dieną nuo 2014-03-14 iki visiško atsiskaitymo su ieškove, 7,75 procento metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą dėl skolos priteisimo kildina iš šalių pasirašytos 2012-01-11 pirkimo–pardavimo sutarties, kuria ieškovė atsakovei pardavė ekskavatorių ,,Atlas 1404“, pagamintą 1996 m., su planiruojančiu kaušu. Pagal sutartį už įsigytą ekskavatorių su planiruojančiu kaušu atsakovė įsipareigojo mokėti dalimis ir ne vėliau kaip iki 2012-03-31 sumokėti 75 020 Lt prekės kainą. Prekė atsakovei buvo perduota sutarties pasirašymo dieną ir dėl prekės kokybės ir komplektiškumo atsakovė pretenzijų ieškovei nepareiškė. Ieškovė, perdavusi atsakovei prekę, išrašė ir atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą. Didžiąją dalį prekės kainos, t. y. 68 000 Lt, atsakovė ieškovei sumokėjo, tačiau likusios pinigų sumos nesumokėjo ir liko skolinga 7 020 Lt. 2012-07-19 ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją ir pareikalavo iki 2012-08-20 ieškovei sumokėti likusią pinigų sumą. Atsakovė atsisakė vykdyti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, juo prašė ieškinį atmesti ir sumažinti 2012-01-11 pirkimo–pardavimo sutarties kainą nuo 75 020 Lt iki 68 000 Lt su PVM. Argumentavo, kad pagal sutarties 3.2 punktą perkama prekė turėjo būti perduota atsakovei PVM sąskaitos faktūros išrašymo dieną, tačiau prekė buvo perduota 2012-04-27. Atsakovė nesumokėjo ieškovei 7 020 Lt. Nesutiko, kad ieškovė pardavė atsakovei tinkamos kokybės daiktą. Ieškovė nesutiko keisti brokuotos dalies (kaušo) ir nesutiko atlyginti atsakovės patirtų išlaidų, susijusių su daikto, kuriam yra taikomas garantinis terminas, taisymu, todėl vadovaudamasi CK 6.334 str. atsakovė prašė sumažinti parduodamo daikto kainą. 2012-04-06 atsakovė pirmą kartą atliko darbus su nusipirktu kaušu, pirmą kasimo dieną po 30 min. kaušas sulūžo, trūko kaiščiai, pasirodė, kad kaušas yra brokuotas. Ne kartą prašė ieškovės vadovo pateikti planiruojančio kaušo pirkimo ir garantinio aptarnavimo dokumentus, kad atsakovė galėtų kreiptis į pardavėją dėl brokuoto kaušo pakeitimo ar tolesnio garantinio laikotarpio remonto.

Ieškovė atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko, argumentuodama, kad atsakovė priimdama prekę jos kokybei bei komplektiškumui pretenzijų nereiškė ir pretenzijos dėl daikto kokybės ar reikalavimo atlyginti remonto išlaidas nereiškė, už atliktą kaušo remontą atsakovė pareikalavo sumokėti tik po to, kai ieškovė 2012-07-19 išsiuntė atsakovei reikalavimą sumokėti likusią skolos dalį. Paaiškino, kad atsakovės nurodyti planiruojančio kaušo defektai galėjo atsirasti dėl netinkamo eksploatavimo ar daikto naudojimo ne pagal paskirtį. Atsakovės teiginys, kad įsigijo nekokybišką daiktą, kuris pradėjo gesti tik pradėjus šiuo daiktu naudotis, prieštarauja jos elgesiui, nes po 2012 m. balandžio mėn. sąskaitos dėl išlaidų hidraulinio cilindro remontui pateikimo dar net tris kartus mokėjo ieškovei pagal sutartį: 2012-04-30 sumokėjo 3 000 Lt, 2012-05-16 – 1 000 Lt ir 2012-06-13 – 3 000 Lt ir jokių pretenzijų dėl įsigyto ekskavatoriaus kokybės ieškovei nereiškė.

Trečiasis asmuo UAB ,,Feliūga“ atsiliepimu ieškinio bei priešieškinio tenkinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad apie šalių sandorį neturi jokios informacijos. Fotonuotraukose nufotografuotas planiruojantis kaušas yra skirtas iškastoms tranšėjoms (grioviams) formuoti (profiliuoti). Tokio pobūdžio kaušų UAB „Feliūga“ nebegamina nuo 2007 metų.

Proceso dalyviai (jų atstovai) teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Kaip liudytojas byloje apklaustas K. K. paaiškino, kad planiruojantis kaušas galėjo būti naudojamas tik planiravimo, o ne kasimo darbams. Kaušas galimai sulūžo dėl jo netinkamo naudojimo, didelių apkrovų. Iki pardavimo kaušas remontuotas nebuvo ir pirkimo–pardavimo sandoryje jis nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-04-28 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovės 7 020 Lt skolos, 920,35 Lt metinių palūkanų nuo 2012-08-21 iki 204-03-13 ir po 1,62 Lt per dieną nuo 2014-03-14 iki visiško atsiskaitymo su ieškove, 7,75 procento metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2012-08-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 3 231 Lt bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš atsakovės priteisė 37,51 Lt išlaidų, susijusių su procesiniu dokumentų įteikimu.

Teismas remdamasis bylos medžiaga nustatė, jog 2012-01-11 atsakovė nusipirko iš ieškovės ekskavatorių ,,Atlas, 1404“, pagaminimo data 1996 m., su planiruojančiu kaušu (sutarties 1.1 p.). Visa sutarties kaina su PVM yra 75 020 Lt (sutarties 2.1. p.). Atsakovė galutinę pinigų sumą įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip iki 2012-03-31 (sutarties 2.2.3. p.). Atsakovė patvirtino, kad atsakovė priima ekskavatorių su planiruojančiu kaušu, jų kokybei ir komplektiškumui pretenzijų neturi (sutartis 3.1. p.). Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, tai yra 2012-01-11 (sutarties 4.1. p.). 2012-04-27 ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija DUJ, Nr. 120402, 75 020 Lt sumai, ją pasirašė atsakovės atstovas R. Š. . 2012-07-19 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl nesumokėtos skolos, reikalaudama sumokėti skolą iki 2012-08-20. 2012-07-25 atsakovė pateikė pranešimą dėl parduoto ekskavatoriaus ir planiruojančio kaušo gedimų, reikalaudama iš ieškovės apmokėti remonto išlaidas. Fotonuotraukų kopijose užfiksuoti planiruojančio kaušo įtrūkimai, nurodyti kaušo informaciniai duomenys. UAB ,,Vakarų centrinė laboratorija“ pateikė ekspertizės išvadą, kurioje nurodoma, kad panaudotos medžiagos (plienai) ir jų storiai atitinka analogiškų kaušų gamintojų pateiktus duomenis. Atliekant pateikto kaušo konstrukcijos palyginimą su kitų kaušų gamintojų, tokių kaip: LIEBHERR, CM (Europa) ir Kinijos, pavyzdžiais, nustatyta, kad kaušo konstrukcija liaunesnė, lankstesnė ir silpnesnė. Atitinkamai tai sumažina kaušo tarnavimo laiką. Liaunumas darbo metu leidžia kaušui deformuotis tampriųjų deformacijų srityje, bet tai sukelia nuovargio įtempimus, nuo kurių ir atsiranda įtrūkimų.

Teismas įvertinęs tai, kad atsakovė neginčija ekskavatoriaus vertės ir prašo sumažinti planiruojančio kaušo pirkimo kainą, teikdama, kad jis yra netinkamos kokybės, jo negalima naudoti pagal paskirtį, kurį, kaip pati teigia, nupirko už 6 000 Lt, o prašo sumažinti pirkimo–pardavimo sutarties kainą iki 7 020 Lt, sprendė, kad toks atsakovės priešieškinio reikalavimo dydis yra akivaizdžiai neteisingas. Pažymėdamas, kad 2012-01-11 sutartimi buvo perkamas ,,ekskavatorius ,,Atlas, 1404“, kurio pagaminimo data – 1996 m., „su planiruojančiu kaušu“, įvertinęs, jog atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog planiruojantis kaušas būtų naujas ir ieškovė su šia aplinkybe nesutiko, padarė išvadą, kad sandorio šalys nebuvo susitarusios dėl naujo planiruojančio kaušo pirkimo–pardavimo. Motyvuodamas CK 6.328 str. 1 d., nustatęs, kad sutartyje pirkėja (atsakovė) nurodė parduodamo ekskavatoriaus kokybei ir komplektiškumui pretenzijų neturinti, sprendė, kad atsakovė, prieš pasirašydama sutartį ir prieš įsigydama didelės vertės turtą, įsitikino daikto kokybe, tuo labiau kad atsakovė pirko jau nebe naują planiruojantį kaušą, taigi ir daikto sugedimo riziką prisiėmė sau (CK 1.5 str.). Bylos nagrinėjimo metu abi šalys pripažino, kad planiruojantis kaušas yra skirtas iškastoms tranšėjoms (grioviams) formuoti (profiliuoti), kaušas nepritaikytas žemės kasimo darbams ir šią techniką turi naudoti tam apmokyti asmenys, įvertindami grunto kietumą, apkrovas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės atstovas atsiliepimuose į ieškovės pretenziją, ieškinį bei priešieškinyje nurodė, kad kaušas sulūžo atliekant kasimo darbus (t. 1, b. l. 11, 20, 72). Įvertinęs tai, pripažino, kad atsakovė neįrodė, kad daiktas buvo naudojamas tinkamai ir ne dėl jų pačių netinkamo naudojimo buvo sugadintas. Byloje paskirta ekspertizė nepatvirtino, jog parduotas planiruojantis kaušas buvo netinkamos kokybės bei nepritaikytas naudojimui pagal paskirtį (t. 1, b. l. 174). Remdamasis šiomis aplinkybėmis atsakovės reikalavimą sumažinti pirkimo–pardavimo sutarties kainą laikė nepagrįstu ir neįrodytu. Byloje nepateikti įrodymai, kad būtent iš ieškovės nupirkta technika būtų remontuota, nepateikti defekto aktai.

Motyvuodamas CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d., 2 d., 6.59 str., 6.305 str. 1 d., nustatęs, kad atsakovė pažeidė prievolę, liko skolinga ieškovei 7 020 Lt prekės kainos ir šios sumos neginčija bei neginčija, jog prievolė turėjo būti įvykdyta iki 2012-03-31, ieškovė pareikalavo prievolę įvykdyti iki 2012-08-20, sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas visiškai. Vadovaudamasis CK 2.34 str. 3 d., 6.261 str., Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d., 3 str. 2 d., nustatęs, kad 2012 m. antrąjį pusmetį galiojusi palūkanų norma buvo 0,41, kuri atitinkamai didintina 8 procentiniais punktais, taikė 8,41 procento metines palūkanas ir iš atsakovės priteisė 920,35 Lt metinių palūkanų nuo 2012-08-21 iki patikslinto ieškinio išsiuntimo teismui dienos, t. y. iki 2014-03-13, ir po 1,62 Lt per dieną nuo 2014-03-14 iki visiško atsiskaitymo su ieškove. Vadovavosi CK 6.37 str. 2 d., Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, iš atsakovės priteisė 7,75 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį patenkinęs, priešieškinį atmetęs iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei bei valstybei (CPK 92 str., 93 str.2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti. Teigia, kad teismas tinkamai neįvertino ekspertizės akto, kuris patvirtina, kad kaušas nėra tinkamas naudoti. Nesutinka su teismo motyvais dėl ekskavatoriaus kaušo vertės, nes šią vertę atsakovė nurodė be pridėtinės vertės mokesčio. Ekskavatoriaus kaušas buvo pagamintas UAB „Feliūga“, tai patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, tačiau į tai teismas neatsižvelgė, todėl nepagrįstai sprendė, jog sutartimi šalys nebuvo susitarusios dėl naujo planiruojančio kaušo pirkimo–pardavimo. Ekskavatorius atsakovei buvo perduotas dar iki PVM sąskaitos faktūros išrašymo. Tik pradėjus bandyti ekskavatorių sugedo jo hidraulinis cilindras, už jo remontą sumokėjo 605 Lt. Šis cilindras buvo remontuojamas 2012-07-04 ir 2012-07-24. Ieškovė atsisakė atsakovei sumokėti už remontą. Teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų apie ekskavatoriaus remontą, nepateikti defekto aktai. Ieškovė neginčijo remonto darbų fakto, tačiau teigė, jog neva tai įvyko dėl pačios atsakovės kaltės. Nesutinka su priteistų palūkanų dydžiais ir teigia, kad teismas nuo 2012-08-31 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisė iš atsakovės dvigubas palūkanas, t. y. 16,16 procento dydžio, kuris nėra numatytas Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo. Be to, priteistų 7,75 procento dydžio palūkanų minėtas įstatymas nenumato, taigi teismas nepagrįstai rėmėsi negaliojančia minėto įstatymo redakcija.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo apeliantės argumentus laiko nepagrįstais ir prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Pažymi, kad ekspertizės išvadose nėra nurodyta, kad kaušas yra netinkamos kokybės ar netinkamas naudoti pagal paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). CK įtvirtinta nuostata, kada konstatuojama, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, t. y. jei parduodamų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba perduotas kitos rūšies, negu numatyta sutartyje, daiktas (CK 6.333 str. 7 d.). Taigi užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010 ir kt.). Reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui; konstatuojama, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotas kitos rūšies daiktas, negu numatyta sutartyje (CK 6.333 str. 1, 4, 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. aplinkybę, jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje specialių nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra įtvirtintos parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Byloje nustatyta ir įrodyta, kad 2012-01-11 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 42 atsakovė nusipirko ir priėmė, o ieškovė perdavė, ekskavatorių ,,Atlas 1404“, pagaminimo data 1996 m., su planiruojančiu kaušu (sutarties 1.1. p.), sutarties kaina 75 020 Lt (kaina su PVM) (sutarties 2.1. p.). Atsakovė įsipareigojo sumokėti visą prekės kainą ne vėliau kaip iki 2012-03-31 (sutarties 2.2.3. p.). Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos (sutarties 4.1. p.) (t. 1, b. l. 7).

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys sutartimi nebuvo susitarusios dėl naujo planiruojančio kaušo pirkimo–pardavimo. Pažymėtina, kad šalių sutarties 1.1 punkte aiškiai ir detaliai įrašytas parduodamas (perkamas) daiktas – ekskavatorius „Atlas 1404“, pagamintas 1996 m., su planiruojančiu kaušu (t. 1, b. l. 7). Sutarties 3.1 punktu pirkėja (atsakovė) patvirtino, jog priima ekskavatorių „Atlas 1404“ su planiruojančiu kaušu ir jų kokybei ir komplektiškumui pretenzijų neturi. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nė viena iš sandorio šalių neturėjo objektyvaus pagrindo manyti, jog parduodamas (perkamas) ekskavatorius „Atlas 1404“ su planiruojančiu kaušu yra naujas daiktas ir (ar) parduodamas (perkamas) ekskavatorius „Atlas 1404“ yra būtent su nauju tokio modelio ekskavatoriui priskirtinu planiruojančiu kaušu.

Aplinkybė, jog atsakovė turėjo išlaidų planiruojančio kaušo remontui, įvertinus ekspertizės akto išvadas (panaudotos medžiagos (plienai) ir jų storiai atitinka analogiškų kaušų gamintojų pateiktiems duomenims) (t. 1, b. l. 174), trečiojo asmens UAB „Feliūga“ paaiškinimus atsiliepime į ieškinį (tokių kaušų įmonė nebegamina nuo 2007 m.), tai, kad mokėjimus už įsigytą daiktą atsakovė vykdė ir po to, kai pateikė ieškovei apmokėti sąskaitą už planiruojančio kaušo remontą (2012-04-30 sumokėjo 3 000 Lt, 2012-05-16 – 1 000 Lt ir 2012-06-13 – 3 000 Lt, t. 1, b. l. 9) ir jokių pretenzijų dėl daikto kokybės atsakovė ieškovei jį įsigijusi nereiškė, nepaneigia atsakovės pareigos sumokėti visą daikto kainą, numatytą sutartyje, ir nėra pagrindas sumažinti sutarties kainą apeliantės nurodytais argumentais ir teisiniu pagrindu (CK 6.313 str. 1 d., 6.333 str. 1 d.). Byloje įrodyta, jog atsakovė ekskavatorių „Atlas 1404“ su planiruojančiu kaušu naudojo ne tik planiravimo, bet ir kasimo darbams, todėl labiau tikėtina, kad tokio planiruojančio kaušo metalinio korpuso įtrūkimas, koks yra atvaizduotas atsakovės pateiktose kaušo fotonuotraukose (t. 1, b. l. 43–44), atsižvelgiant ir į minėtame ekspertizės akte pateiktas išvadas, atsirado dėl netinkamo kaušo naudojimo ir (ar) objektyviai atsirado dėl kaušo senumo ar susidėvėjimo. Be to, akivaizdu, jog priimdama daiktą, nepastebėti kaušo korpuso įtrūkimo (-ų) ir (ar) panašių defektų ir pan. atsakovė negalėjo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog teismas teisingai nustatė esmines faktines aplinkybes, taikė pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams aktualų teisinį reguliavimą, taigi pagrįstai ir teisėtai priteisė 7 020 Lt skolą iš atsakovės ieškovei, o priešieškinį atmetė.

Dėl palūkanų priteisimo

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, jog už tą patį laikotarpį iš atsakovės priteistos dvigubos palūkanos, t. y. iš esmės dalis priteistų palūkanų nuo 2012-08-21 iki 2014-03-13 patenka į laikotarpį nuo 2012-08-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, be to, tiek nuo 2012-08-21, tiek nuo 2012-08-31 palūkanų dydis apskaičiuotas neteisingai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių sudaryta sutartis atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas dėl komercinių sandorių požymių ir ieškovei, kaip kreditorei, reikalaujant, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir iki bylos iškėlimo, ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, t. y. procesines palūkanas, nes pagal CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. yra numatyta galimybė taikyti kitokio dydžio palūkanas, kurias numato kiti įstatymai. Pažymėtina, kad pagrindas priteisti palūkanas iki bylos iškėlimo ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra asmeninė atsakovo, kaip skolininko, atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, dėl to ieškovas, kaip kreditorius, negalėjo naudotis jam priklausančiais pinigais ir turėjo kreiptis į teismą. Iki civilinės bylos iškėlimo ir per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas kreditoriaus interesus, ir pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai.

Ginčo atveju palūkanų skaičiavimui iki civilinės bylos iškėlimo aktualus laikotarpis nuo 2012-08-21 (ieškovės nurodyta paskutinė skolos sumokėjimo diena) iki 2012-08-31 (civilinės bylos iškėlimo diena (t. 1, b. l. 3, 10). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad 2012 m. antrąjį pusmetį galiojo 0,41 palūkanų norma, bei nepagrįstai padidino ją 8 procentiniais punktais – iki 8,41 procento, kadangi tuo metu galiojusio Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d. numatė, jog palūkanų norma yra vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais (Žin., 2003, Nr. 123-5571; 2012, Nr. 127-6389). Be to, teismas nepagrįstai 8,41 procento palūkanas taikė iki 2014-03-13, nes civilinė byla buvo iškelta 2012-08-31, taigi nepagrįstai nusprendė priteisti 920,35 Lt metinių palūkanų nuo 2012-08-21 iki 204-03-13 ir po 1,62 Lt per dieną nuo 2014-03-14 iki visiško atsiskaitymo su ieškove. Nustatyta, kad 2012-08-21–2012-08-31 laikotarpiu vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo 0,32 proc. Atitinkamai padidinta minėtais 7 procentiniais punktais taikytina palūkanų norma sudaro 7,32 procento. Taigi už 2012-08-21–2012-08-31 laikotarpį (10 dienų) ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 14 Lt metinių palūkanų (7 020 Lt x 7,32 % = 513,86 Lt; 513,86 Lt : 365 d. = 1,40 Lt; 1,40 Lt x 10 d. = 14 Lt), todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteistos 7,75 procento metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos, kuri ginčo atveju yra 7 034 Lt (7 020 Lt + 14 Lt = 7 034 Lt), nuo bylos iškėlimo teisme – 2012-08-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nėra pagrindo, nes apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 str.). Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad vien laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki dabar Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma keitėsi nuo 1,50 iki 0,30 (taigi vidurkis būtų 0,79), taigi pavėluoto mokėjimo palūkanų normą padidinus 8 procentiniais punktais (žr. nuo 2013-03-01 iki dabar galiojančio Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d.), ginčijamų palūkanų dydis viršytų 8 procentus.

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl priteistų 920,35 Lt metinių palūkanų nuo 2012-08-21 iki 2014-03-13 ir po 1,62 Lt per dieną nuo 2014-03-14 iki visiško atsiskaitymo su ieškove keistina, šią dalį išdėstant taip – ieškovei iš atsakovės už laikotarpį nuo 2012-08-21 iki 2012-08-31 priteistina 14 Lt metinių palūkanų (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovei iš apeliantės priteistina 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. ieškovės advokatui G. A. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėta pinigų suma (CPK 98 str. 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį dėl priteistų 920,35 Lt metinių palūkanų nuo 2012-08-21 iki 2014-03-13 ir po 1,62 Lt per dieną nuo 2014-03-14 iki visiško atsiskaitymo su ieškove ir šią dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės UAB ,,Indikacija“, įmonės kodas 163725340, esančios Minijos g. 3, Kvietinių k., LT-96174 Klaipėdos r., ieškovei UAB ,,Dujokas“, įmonės kodas 140558284, esančia Minijos g. 152B, LT-93263 Klaipėdoje, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, už laikotarpį nuo 2012-08-21 iki 2012-08-31 14 Lt (4 Eur) metinių palūkanų ir po 1,62 Lt (0,47 EUR) per dieną nuo 2014-03-14 iki visiško atsiskaitymo su ieškove.“

Kitą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Indikacija“ ieškovei UAB ,,Dujokas“ 1 210 Lt (350,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Irma ČuchrajKolegijos teisėjai Jolanta GailevičienėAlvydas Žerlauskas