Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kuršėnų komunalinis ūkis“ atstovams Kristinai Navickienei, Eimantui Kirkučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“, trečiajam asmeniui D. L. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

5. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės, kaip namo administratorės, atsakomybės. Ieškovė teigia, kad žala atsirado dėl netinkamos namo priežiūros, atsakovė tvirtina, jog ji nėra atsakinga už atsiradusią žalą, nes pastatą administruoja neseniai, atliko pastato apžiūrą ir stogo bei sienų įtrūkimų nenustatė ir nuo to laiko skundų nebuvo gauta, teigia, kad galimai žala galėjo atsirasti dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) atlikto remonto, padidinant kambarį balkono sąskaita, ar netinkamo skardimo, o tam buvo reikalingas statybos leidimas ar kondicionieriaus įrengimo.

6. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nuo 2020-02-01 iki 2021-01-31 apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudėjas – D. L. - trečiasis asmuo šioje byloje. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. L. 2021-03-04 turto sunaikinimo, sugadinimo akte įvykio data fiksuota 2020-11-29, taip pat nurodyta, kad įvykio priežastis – užliejimas pro stogo konstrukcijas, remonto sąmata – 770,68 Eur, 40 Eur besąlyginė išskaita. Dublike ieškovė nurodo, kad 2020 m. akte buvo fiksuotas namo sienų nesandarumas. Tačiau iš pateikto 2020 m. spalio mėn. atsakovės Statinio apžiūros akto Nr. N-001 matyti, jog nėra fiksuotas namo sienų nesandarumas, tik mūro plytų aptrupėjimas. Turto remonto sąmata įrodo, kad turto remonto kaina yra 860,81 Eur. Sąskaitos išrašas patvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2021-03-08 išmokėjo D. L. 730,68 Eur draudimo išmoką. 2021-03-10 ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu regreso teise sumokėti išmokėtą 730,68 Eur draudimo išmoką. Atsakovės 2021-04-09 rašte nurodyta, kad draudimo išmokos apmokėti nesutinka.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso teisės normas. Įstatymas numato sąlygas deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis, kaltė ir žala (CK 6. 246-6.249 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str.).

8. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos ar nesudaro jungtinės veiklos sutarties skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str. 1 d.), jis turtą administruoja pagal CK 4.240 straipsnį, nustatantį paprastojo administravimo turinį. Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 str.). Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 str. 8 d.). Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 buvo patvirtinta nauja Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų 2001-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 603, redakcija (toliau – Administravimo nuostatai). Administravimo nuostatų 3 punkte įtvirtinta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

9. Atsakovė yra paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Iki atsakovė buvo paskirta minėto namo administratore, pastatą prižiūrėjo įgaliotas asmuo pagal jungtinės veiklos - partnerystės sutartį ir tai buvo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė D. L., kuri yra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Iš jos paaiškinimo nustatyta, kad jos bute Nr. (duomenys neskelbtini) lubos pradėjo drėkti prieš 3-4 metus, tačiau, ji jokių veiksmų nesiėmė, namo remonto neatliko.

10. Iš byloje esančio D. L. 2020-09-23 prašymo matyti, jog pateikė prašymą daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), įtraukti į planuojamų atnaujinti (modernizuoti) daugiabučių namų sąrašą ir parengti investicijų planą. 2020-09-18 balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas įrodo, kad balsų dauguma pritarta, kad būtų ruošiamas namo atnaujinimo investicijų planas, kuriame būtų numatyti namui atnaujinti reikalingi darbai ir maksimalios investicijos šiems darbams atlikti. D. L. 2020-09-28 prašyme nurodyta, jog ji informuoja, kad spręstas klausimas dėl jungtinės veiklos nutraukimo ir naujo administratoriaus paskyrimo. Iš visuotinio susirinkimo 2020-06-27 protokolo matyti, kad gyventojai pritarė jungtinės veiklos nutraukimui ir naujo administratoriaus, t. y. UAB „Kuršėnų komunalinis ūkis“, paskyrimui. 2021-04-23 vyko balsavimas raštu dėl investicijų plano patvirtinimo ir gyventojų balsų dauguma priimtas sprendimas atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą, t. y. remontuoti visus pastato bendro naudojimo objektus.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas daugiabutį gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), administruoja tik nuo 2020-10-01. Lubų apliejimas fiksuotas 2020-11-29, nors trečiasis asmuo patvirtino, jog buto lubos pradėjo drėkti prieš 3-4 metus. Iš statinio priežiūros žurnalo matyti, kad atsakovė vykdo namo būklės nuolatinį stebėjimą ir atlieka reikiamus darbus, 2020-10-09 surašytas statinio apžiūros aktas, jo būklė, pradėjus administruoti, fiksuota fotonuotraukomis.

12. Paskyrus atsakovę UAB ,,Kuršėnų komunalinis ūkis“ namo administratore, jos 2020-10-09 Statinio apžiūros akte nurodyta, kad stogas sutapdintas, danga – bituminė prilydoma; Būklė patenkinama; Balkonų g/b konstrukcijos, sienelė keraminių plytų mūras, įėjimų stogeliai – g/b plokštės sujungtos su lodžijų konstrukcija; Būklė gera. Pastato fasadas plytų mūras, vietomis fasadas aptrupėjęs, nušaudžiusios keraminės plytos nuo pasikartojančių užšaldymo-šildymo ciklų; bendra pastato būklė gera. Namo būklės nuolatinių stebėjimų žurnale 2021-04-02 įrašyta, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) balkono įstiklinimo skardinimas praleidžia drėgmę, 2021-04-05 apie tai informuota gyventoja.

13. Iš trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad, iškilus buto lubų apliejimo problemai, buvo apžiūrimas stogas ir jokių pažeidimų, įtrūkimų, pro kur galėtų tekėti vanduo, nenustatyta. Atsakovės darbuotojai fiksavo ir užsiminė trečiajam asmeniui, jog vandens pratekėjimas galėjo atsirasti ir dėl nesandaraus kambario lango (buvusio balkono) sujungimo su balkono stogelio konstrukcija, nes skardinė detalė buvo nestabiliai pritvirtinta, judėjo visomis kryptimis. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini), šalia drėkstančios sienos kampo, yra įrengtas kondicionierius, o jo vamzdelis pravestas per šalia balkono lango padarytą skylę sienoje ir nutiestas link stogo. Nors trečiasis asmuo teigė, jog kondicionierių kambaryje įsirengė gal 2020 m., vandens pratekėjimai jau buvo, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikė. Atsakovė pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, jog kai atsakovė buvo paskirta namo administratore 2020-10-09 ji surašė Statinių apžiūros aktą ir fotografavo namą. Iš nuotraukų matyti, jog jau tuo metu iš D. L. įstiklinto balkono iš sienos į stogą pravestas vamzdelis (nelygus). Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad įvykio data yra 2020-11-29. Nors trečiasis asmuo nurodė, jog dėl drėgmės problemos apie 2020-2021 m. skundėsi buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, kuris yra kitoje pusėje nei butas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau rašytinių įrodymų dėl kitų namo gyventojų skundų atsakovės administravimo metu į bylą nepateikta (CPK 178 str.)

14. Atsakovė patvirtino, kad nei iš trečiojo asmens, nei iš kitų namo gyventojų skundų dėl apliejimo nebuvo gauta. Atsakovės nurodytą aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikta. Ieškovė ieškinyje teigia, jog drėgmė į butą galėjo prasiskverbti ir pro namo sienas. Statinio apžiūros 2020-10-09 akte nurodyta, kad plytų mūras – vietomis fasadas aptrupėjęs, nušaudžiusios keraminės plytos nuo pasikartojančių užšaldymo-šildymo ciklų; bendra pastato fasado būklė gera. Nėra duomenų, jog fasado plytos būtų aptrupėjusios būtent ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) siena iš viršaus, iš nuotraukos matyti, jog plytos yra nutrupėjusios tik po balkono apačia, butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra vidurinis, turi tik vieną laukinę sieną. Į bylą nepateikta duomenų, kad į atsakovę kreipėsi kitų butų savininkai dėl besikaupiančios drėgmės per namo sienas ar kitas bendrąsias konstrukcijas (CPK 178, 185 str.).

15. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą pastato bendrojo naudojimo objektai yra: bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams (2 str. 15 d. 1, 3 p.). Pagal minėtą įstatymą bendro naudojimo objektu laikomos tik balkonų laikančiosios konstrukcijos ir bendrojo naudojimo balkonai. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) plotas galimai be statybos leidimo buvo padidintas balkono sąskaita, t. y. nuardytas balkono atitvaras, o pats balkonas įstiklintas. Butas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, kuri teigia, kad bute jau po remonto gyvena nuo 2008 m. ir jai nėra žinoma, ar buvo reikalingas leidimas šiems darbams atlikti ir kada jie atlikti.

16. Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad yra padaryta žala ir kad ji yra tokio dydžio. Tarp šalių kyla ginčas dėl žalos atsiradimo priežasties. Ieškovės atstovė paaiškino, kad į vietą jos atstovai nebuvo atvykę, žalos padarymą fiksavo per nuotolį, atsakovės atstovai nedalyvavo, nebuvo informuoti. Iš trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, jog lubos pradėjo drėkti prieš 3-4 metus, tuo metu ji pati buvo atsakinga už pastato priežiūrą pagal jungtinės veiklos sutartį, tačiau teigė, jog priežasčių nenustatinėjo. Atsakovė teigė, kad žala galėjo atsirasti dėl galimai savavališko balkono įstiklinimo, kambario pasididinimo, kondicionieriaus įrengimo. Trečiasis asmuo patvirtino, jog jos butas yra padidintas balkono sąskaita, bet dar iki jos, o kondicionierių teigė įsirengusi gal 2020 m. Iš pateiktų atsakovės nuotraukų matyti, jog vamzdelis (dėl kondicionieriaus įrengimo) pastato sienoje yra išvestas tik prie vieno įstiklinto balkono, kuris priklauso butui Nr. (duomenys neskelbtini). Kiti balkonai tokių vamzdelių neturi, ir gyventojai skundų dėl drėgmės nėra pateikę. Lubos yra sudrėkusios bute Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodo, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengtas šilumos siurblys (kondicionierius) ir visi technologiniai vamzdeliai yra paslėpti buto konstrukcijoje ir tai galimai lėmė žalos atsiradimą. Trečiasis asmuo šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovės nurodytą aplinkybę, jog balkono įstiklinimas kaip ir visi langai nėra namo bendro naudojimo objektai, už juos atsakingas buto savininkas, patvirtina Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatos. Įrodymų visuma teismui leidžia spręsti, jog žalos atsiradimo priežastis nėra pastato stogo ar sienų trūkumai, nes jie nenustatyti (CPK 178, 185 str.).

17. Teismas turi įvertinti įrodymų visumą, jų sąsajumą, šioje byloje - žalos atsiradimo priežastį ir su tuo susijusią atsakomybę (CPK 185 str.). Įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Šiuo atveju iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog bute susidariusios drėgmės priežastis nebuvo namo sienų įtrūkimai ar kad vandens pratekėjimas įvyko per stogo konstrukcijas, nes ieškovės nurodytų trūkumų teismas nenustatė. Atsakovės neteisėti veiksmai ar neveikimas nenustatyti. Nenustačius, kad trečiojo asmens bute lubos sudrėko dėl to, kad atsakovė būtų netinkamai atlikusi namo priežiūrą, savo pareigas, nėra pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp statinio bendro naudojimo objektų trūkumų ir atsiradusios žalos, priešingai - atsakovė įrodė, kad dėl susidariusios žalos atsiradimo ji nėra atsakinga, ir kadangi nėra nustatyta sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys atmestinas (CK 6.245-249 str., CPK 178, 185 str.).

18. Teismui atmetus ieškinio reikalavimą dėl 730,68 Eur turtinės žalos atlyginimo, atmestini reikalavimai dėl 14,89 Eur kompensacinių palūkanų ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo (CPK 178, 185 str.).

19. Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos (CPK 93 str.). Atsakovas nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, nes neviršija nustatytos minimalios bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.