Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2008-10-07 · Civilinė byla Nr. 2-1679-265/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-10-07
Bylos Nr.
2-1679-265/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Pareiškėjas
E. K.
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1679-265/2008Procesinio sprendimo kategorija: 99.7; 113.1; 116.1; 128.2 (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008m. spalio 7d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas A.Žerlauskas, sekretoriaujant J. S. , dalyvaujant pareiškėjos E. K. atstovui advokatui G. L. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2007-09-20 mirusio jos sutuoktinio A. K. (H. K.) palikimo atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad (duomenys neskelbtini)Ansbacho mieste, Vokietijoje, mirė jos sutuoktinis A. K. (H. K.), kuris pagal 1993-12-30 Klaipėdos rajono migracijos tarnybos išduotą pasą buvo įrašytas kaip A. K. , o pagal 1995-07-20 registracijos pažymėjimą, pagal galiojantį Federalinio ištrėmimo įstatymą, jam buvo suteikta H.K. vardas ir pavardė. Po sutuoktinio mirties liko palikimą, kurį ji kaip sutuoktinė pergyvenusi savo sutuoktinį turi teisę paveldėti. Nurodo, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, tai yra A. K. (H.K.) sūnūs V. K., R. K. ir J. K. , atsisakė palikimo po tėvo mirties. Kadangi jos sutuoktinis iki mirties, tai yra nuo 1995-06-12 iki mirties gyveno Vokietijoje, yra būtina nustatyti jo palikimo atsiradimo vietą. Nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui ir prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 47-48).

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką informuoti tinkamai.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškėjos pareiškimą ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad 2007-09-20, Ansbacho mieste, Vokietijoje, mirė pareiškėjos E. K. sutuoktinis A. K. (H. K.), gim. 1926-02-25. Po pareiškėjos sutuoktinio mirties liko paveldimas turtą, tai yra žemės sklypas ir pastatai, esantys Drevernos k., Klaipėdos r., įregistruoti pareiškėjos vardu ir kurį pagal įstatymą pareiškėja turi teisę paveldėti, kaip sutuoktinė pergyvenusi sutuoktinį. Nurodo, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, tai yra pareiškėjos ir jos sutuoktinio vaikai: V. K., R.K. ir J. K. , atsisakė palikimo po tėvo mirties. Kadangi pareiškėjos sutuoktinis nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje notaras prašo teismo tvarka nustatyti palikimo atsiradimo vietą. Nurodė, kad palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) susituokė su A. K. , gim. 1926m. (b.l. 20-22). Klaipėdos rajono migracijos tarnybos 1993-12-30 išduotame Lietuvos Respublikos pase pareiškėjos sutuoktinio vardas ir pavardė nurodyti A. K. (b.l. 8-9), o iš byloje esančio 1995-07-20 priedo prie registracijos pažymėjimo Nr.VIIIB3/SU-422004/3 nustatyta, kad pagal Federalinio ištrėmimo įstatymą pareiškėjos sutuoktiniui A. K. buvo suteiktas naujas vardas, tai yra H. K., o pareiškėjai suteiktas naujas vardas E. K. (b.l. 10-11, 18-19). Iš byloje esančio Vokietijoje išduoto mirties liudijimo nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis, tai yra H. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-14). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pareiškėjos E. K. vardu, pagal 1995-03-21 valdybos potvarkį Nr.179-v, yra įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., o pagal 1994-04-21 miesto (rajono) valdybos potvarkį Nr.239-v ir 1994-05-09 statybos inspektoriaus pažymą Nr.139, yra įregistruotos nuosavybės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). (b.l. 23-26). Byloje esantys Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. B. patvirtinti J. K. , V. K. ir R. K. pareiškimai dėl atsisakymo nuo palikimo, patvirtina, kad jie atsisako jiems priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies po tėvo K. H. , gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (b.l. 27-37). Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro 2008-08-04 raštas Nr.445, patvirtina, kad 2007-09-20 mirus H. K. , dėl palikimo priėmimo nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai per nustatytą terminą nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Rašte taip pat nurodyta, kad būtina nustatyti palikimo atsiradimo vietą, nes mirusysis nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje (b.l. 38). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki 1995-06-21 pareiškėjos sutuoktinis gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), iš kurios išvyko į Vokietiją ir iki mirties gyveno Vokietijoje (b.l. 8-9).

Turtas įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos CK 3.87 str. 1d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1d. 1p. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 1.62 str. 1 d. numato, kad paveldėjimo teisės santykiams, išskyrus su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Kadangi palikėjo A. K. (H. K.) nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tačiau palikėjui priklauso nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, šiuo atveju taikoma Lietuvos Respublikoje galiojančios teisės normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisės santykius.

Pareiškėja negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po sutuoktinio mirties, nes nežinoma palikimo atsiradimo vieta. Lietuvos Respublikos CK 5.4 str. 1d. numato, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (šio kodekso 2.12 straipsnis). Pagal šio straipsnio 2d. 1p. jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma: vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno, o jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).

Pareiškėja kaip pergyvenusi savo sutuoktinį turi teisę paveldėti jo palikimą. Lietuvos Respublikos CK 5.13 str. numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos sutuoktinis nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tačiau jo sutuoktinės, tai yra pareiškėjos vardu yra įregistruotas santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas, esantis Drevernos k., Klaipėdos r., todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimo, atsiradusio po A. K. (H.K.) mirties, atsiradimo vieta yra jo ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta, tai yra jam priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vieta (duomenys neskelbtini). (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2d. 8 p., Lietuvos Respublikos CK 5.4 str.).

Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 5 d. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimo, atsiradusio po A. K. (H. K.), a.k(duomenys neskelbtini) mirusio 2007-09-20, mirties, atsiradimo vieta yra (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Iš pareiškėjos E. K. priteisti 8,20 Lt (aštuonis litus ir 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas