Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai O. V., jos atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, išnagrinėjo O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteistos, administracine tvarka nebaustos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. V. 2013 m. rugsėjo 24 d. apie 10 val. Šakių r. sav. Gelgaudiškio m., prie namo Nr. 44, kieme, vairuodama automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijusi, nepranešusi apie tai policijai, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės, bei po eismo įvykio su kuriuo yra susijusi vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykio aplinkybių nustatytmo. 2013 m. rugsėjo 24 d. 10.58 val O. V. buvo nustatytas 3,07 promilių neblaivumo laisnis. O. V. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 231, 234, 233 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu O. V. nurodė, kad ji nemano, kad tai buvo eismo įvykis. Ji stovėjo su mašina, buvo išjungtas variklis. Jos paprašė draugas nuvežti pas jos buvusį sutuoktinį. Ji nuvežė, kieme priešais stovėjo mašina, kuri pradėjo važiuoti atbuline eiga ir šiek tiek atsirėmė. G. išlipo ir pasakė, kad kvies policiją. Ta moteris pradėjo aiškinti, kad jų nebuvo kieme tuo metu. Tuo metu ji buvo blaivi, jeigu G. nebūtų pirmas pradėję kalbėti, kad kvies policiją, tai gal nieko ir nebūtų buvę. Ji taip pat išlipo pasižiūrėti. Mašinom nieko nebuvo padaryta, žalos nėra, įvykis kieme, draudimas nemokės, todėl ji ir išvažiavo. Paskui grįžę namo sėdo prie stalo gerti. Viskas vyko nuosavo namo kieme, apgadinimų nebuvo padaryta. Nuotraukose matomi apgadinimai, tai jos automobiliui anksčiau padaryti apgadinimai. Dėl eismo įvykio ji su niekuo nekalbėjo, su asmeniu, kuris atsirėmė į jos automobilį ji nieko nesitarė, neprašė pildyti deklaracijų. Pretenzijų ji neturėjo, nes automobilis nebuvo apgadintas. Policija atvažiavo po valandos, ar daugiau, girtumą jai nustatinėjo kieme. Iš kiemo ji išvažiavo nepildžiusi deklaracijos, nes nebuvo apgadinti automobiliai.

Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad susitiko su V. ir paprašė, kad nuvežtų iki parduotuvės, o paskui nuvežtų pas R. V.. Kieme buvo mašina ir truputį prilietė. Jie privažiavo prie vartų, o kieme buvo mašina. Jie stovėjo, kitas automobilis atbuliniu važiuodamas prilietė prie bamperio. Nepastebėjo, kad stovėjo mašina. Jis išlipo ir pasakė, kad duotų 200 Lt ir skirstomės. O. V. taip pat išlipusi iš automobilio pasižiūrėjo, kad nieko nepadaryta ir jie išvažiavo. P. sutiko su jų pasakymu, kad važiuoti namo, bet ką konkrečiai sakė, tai neatsimena. Kad nėra eismo įvykio nusprendė jie patys, A. P. nuomone taip pat buvo, kad nėra įvykio. Ji negalvojo kviesti policijos. Jis pinigų paprašė, nes A. P. buvo kalta.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. nurodė, kad buvo gautas pranešimas, kad įvykis Gelgaudiškyje, moteris važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į kitą automobilį. Įvykio vietoje rado vieną automobilį baltos spalvos Passat, o kito nebuvo. Moteris paaiškino, kad bandė išvažiuoti iš kiemo ir atvažiavo automobilis Audi, į kurį ji atsitrenkė. Po įvykio Audi išvažiavo iš įvykio vietos. Jie paėmė paaiškinimus iš vairuotojo ir liudytojos. Pagal valstybinį numerį nusistatė kieno automobilis, nuvažiavo pas savininkę į kiemą. Rado namie, nufotografavo automobilį ir moterį atsivežė į policijos komisariatą girtumui nustatyti, protokolo surašymui. Paaiškinime paminėjo, kad ji buvo blaivi, kai važiavo, o tik paskui namie išgėrė. Eismo įvykis buvo. Kaip paaiškino P., kai ji atsitrenkė į kitą automobilį, tada išlipo keleivis ir reikalavo pinigų, o paskui išlipo vairuotoja, kuri buvo neblaivi. Kad yra autoįvykis nustatė todėl, kad automobilis Golf šiek tiek įbrauktas, o Audi apžiūrėjus buvo iškritęs priekinis rūko žibintas, nubrozdintas priekinis buferis. Ji pildė eismo įvykio schemą, į schemas sugadinimus aprašo. Audi buvo apgadinta, o Golf nebuvo apgadintas, bet buvo pažymima, kad yra galinio buferio nubrozdinimas kažkokiam aukštyje.

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo gautas budėtojo nurodymas, kad Gelgaudiškio miestelyje įvykis, kad automobilį atsimušė ir pasišalino iš įvykio vietos. Jiems nuvykus pasakė automobilio valstybinius numerius, jie nuvyko pas vairuotoją į namus. Vairuotoja buvo neblaivi, nustatė girtumą. Nuo to momento, kai jiems pranešė apie įvykį gal po 20 min. surado tą vairuotoją. P. paaiškino, kad ji atsimušė į Audi automobilį, dar aiškino, kad ją iškeikė ir reikalavo pinigų.

Liudytoja Ž. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad dienos neatsimena ryte atvažiavo Aldona, o V.atvažiavo vėliau. Išgirdo triukšmą, pačio įvykio nematė. Paskui jai paaiškino, kad tarp O. ir A. įvyko konfliktas. Su A. kalbėjo po įvykio, A. pasakė, kad atsitrenkė į automobilį ir ją iškoliojo.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji važiavo iš kiemo ir tikrai nieko nebuvo kieme. Sėdo važiuoti ir pamatė mašiną, sustojo tada į ją trenkėsi. Išlipo ir pamatė V., kuri sėdėjo už vairo. Iš automobilio išlipo vyras, kuris buvo išgėręs ir reikalavo 200 lt. Ji priėjo prie automobilio ir norėjo pasikalbėti su vairuotoja, kuri taip pat buvo girta. Tada pasakė, kad reikia kviesti policiją, po ko vairuotoja pradėjo ją kolioti. Ji vairuotoją privertė išlipti iš mašinos. Matėsi, kad vairuotoja girta, jautėsi alkoholio kvapas. Kai pasakė, kad kviečiam policiją, tai vairuotoja vyrui liepė sėsti į automobilį ir jie išvažiavo. Policiją iškvietė ji pati, eismo įvykis buvo. O. V. girdėjo, kai ji pasakė, kad kviečiam policiją tada ir prasidėjo koliojimai. Jie nekalbėjo, kad pildyti deklaraciją. Kad vairuotoja neblaivi, ji suprato iš kvapo, elgesio. Ji iš įvykio vietos nebuvo pasišalinusi, įvykis buvo Taikos g, 44 Gelgaudiškis.

Išnagrinėjus byloje esančiu duomenis teismas daro išvadą, jog O. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. , 126 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tačiau taip pat būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo sužalotas kitas asmuo, padaryta žala aplinkiniams, taip pat, ar sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Įrodinėjant šį pažeidimą būtina nustatyti tris momentus, t. y. kad: 1) buvo eismo įvykis, 2) asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei 3) kad jis iš įvykio vietos pasišalino nesilaikydamas KET reikalavimų. (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. N16-2330/2007). (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 3 d. nutartis byloje Nr. N-63-1486/2010). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ( 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-938/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1500/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1942/2010).

ATPK 10 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Teismas laiko, jog O. V. veika atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką. Teismo posėdžio metu liudytojas R. G. nurodė, jog susidūrus automobiliams paprašė, kad A. P. susimokėtų 200 Lt už padarytą žalą. Atitinkamai A. P. nesutiko mokėti. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino liudytojos Ž. P., A. P. tarp susidūrusių automobilių vairuotojų kilo konfliktas, asmenys tarpusavyje ginčijosi. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek kartu su O. V. viename automobilyje važiavęs R. G., tiek A. P. automobilių susidūrimą vertino kaip eismo įvykį. Nors vėliau O. V. teigė, jog ji galvojo, kad nėra jokio įvykio, nes nebuvo apgadinti automobiliai, teismas nesutinka su tokiu jos vertinimu, nes tai neatitinka bylos aplinkybių. O. V. teigia, kad automobiliai nebuvo apgadinti, tačiau byloje esantys duomenis patvirtina, kad automobiliai buvo apgadinti (b.l. 18). O. V. teigia, kad jai priklausantis automobilis buvo apgadintas ankstesnio eismo įvykio metu, tačiau teismas neturi duomenų, kurie objektyviai tai galėtų patvirtinti. Teismas laiko, kad būtent esant tokiems neaiškumams yra būtina į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus, kad visos abejonės būtų pašalintos. Teismo posėdžio metu buvo teigiama, kad tiek O. V., tiek A. P. susitarė, kad nėra eismo įvykio ir iš įvykio vietos pasišalino, tačiau šiuos parodymus paneigia A. P. parodymai, kuriuose ji teigia, kad jos nesusitarė, ir ji garsiai išreiškė savo norą kviesti policiją. O. V. girdėjo apie ketinimą kviesti policiją, tačiau ji įvykio vietoje neliko, o iš jo sąmoningai pasišalino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad O. V. pagrįstai ir teisingai patraukta atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. , nes susidūrus jos ir A. P. automobiliams, tarp vairuotojų kilo konfliktas, vairuotojos nesusitarė dėl įvykio aplinkybių, todėl dėl įvykio tikslių aplinkybių nustatymo turėjo būti iškviesti policijos pareigūnai, o automobilių vairuotojai laukti įvykio aplinkybių nustatymo.

O. V. taip pat traukiama atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d. Už tai, kad po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Teismas laiko, jog šios aplinkybės yra neginčytinai įrodytos. Teismo posėdžio metu A. P. nurodė, jog O. V. jau eismo įvykio metu buvo neblaivi, tai liudytoja suprato iš vairuotojos elgesio, alkoholio kvapo, kas ir paskatino O. V. pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Liudytojai V. J. ir A. V. nurodė, jog praėjus neilgam laiko tarpui jie nuvyko į O. V. namus, kur jai buvo nustatytas 3.07 promilių girtumas. O. V. traukiama atsakomybėn už alkoholio vartojimą po eismo įvykio ir nors yra tikimybė, jog O. V. automobilį vairavo būdama neblaivi, tačiau laikytina, jog ši kvalifikacija yra teisinga. Eismo įvykio metu vairuotojos neblaivumas nebuvo nustatytas dėl jos pasišalinimo iš įvykio vietos, todėl girtumą nustačius vėliau, pagrįstai vairuotojos veiksmai kvalifikuojami, kaip vartojus alkoholinius gėrimus po eismo įvykio. Teismo nustatyta, kad O. V. dalyvavo eismo įvykyje, susiginčijo su kito automobilio vairuotoja, žinojo apie ketinimus kviesti policijos pareigūnus, tačiau neatsižvelgdama į tai, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir dar, jos žodžiai tariant, po įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Teismas laiko, jog tokie O. V. veiksmai neatitinka protingo žmogaus poelgio, kas leidžia manyti, kad O. V. pasišalindamas iš įvykio vietos siekė išvengti atsakomybės dėl vairavimo neblaivia.

Įvertindamas nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad O. V. veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 130 str. 1 d., 126 str. 4 d.

Skiriant O. V. nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų kiekį, pobūdį – padaryti du teisės pažeidimai; į pavojingumo laipsnį; į pažeidėjos asmenybę – administracine tvarka nebausta, neteista ir už padarytus teisės pažeidimus jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytų baudų minimumai, pridedant papildomą nuobaudą.

Paskirtos baudos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., bendrintinos apėmimo būdu ir galutinė (subendrinta) nuobauda skirtina sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose, tai yra 3000 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 126 str. 4 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir ATPK 130 str. 1 d., ir nubausti:

– už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą 2000 (dviejų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;

– už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.