Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2021-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1539-1135/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-10-04
Bylos Nr.
e1-1539-1135/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21771-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Bėčienė
Kaltinamasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1539-1135/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21771-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.26.2.; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 4 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2021 m. liepos 2 d. apie 6.45 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, tai yra, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,81 prom.), matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir įspyrė kojomis R. B. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukėlė R. B. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis M. M. parodė, kad jis R. B. pažįsta ilgą laiką, su juo santykiai nėra draugiški. Tiksliau sakant – netgi priešiški. Jis R. B. nemėgsta dėl senų įvykių, kurių įvardinti nenorėtų, nes tai liečia jį asmeniškai ir ne gerąja prasme. 2021 m. liepos 2 d. apie 6.45 val. jis buvo neblaivus, nes dieną prieš tai vartojo alkoholį, gėrė degtinę, vėlai nuėjo miegoti. Ryte prabudęs, jautė, kad yra neblaivus. Nusprendė eiti į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Ėjo iš savo namų ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatve. Staiga pradėjus lyti, jis užėjo į artimiausią daugiabučio, kaip tiksliai žino iš įtarimo, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, laiptinę, pasislėpti nuo lietaus. Neprisimena, kuriame aukšte jis buvo, kai pamatė iš viršaus laiptais parlipantį R. B.. Jis buvo neblaivus ir jam sukilo pyktis dėl ankstesnių įvykių. Todėl nusprendė jis R. B. sumušti. Jis R. B. rankomis ir kojomis įspyrė į įvairias kūno vietas daug kartų. Jei R. B. sako, kad mažiausiai 10 smūgių – tiki, kad tiek galėjo ir būti. Neprisimena, ar tuo metu jam dar ką sakė. Jei R. B. sako, kad grasino jį „papjauti“, patikslina, kad tai tikrai nebuvo realus grasinimas. Mušdamas R. B. iš pykčio galėjo taip pasakyti, bet tik iš emocijų, be jokio realaus pagrindo. Jis peilio ar kokio kito įrankio su savimi neturėjo. Gyvena normalų gyvenimą, yra dirbantis, gauna stabilias pajamas, turi šeimą, vaikus – tikrai nenori sau jokių problemų. Supranta, kad tą rytą pasikarščiavo, elgėsi neapgalvotai, tokius jo veiksmus įtakojo išgertas didelis kiekis alkoholio. Jis geria alkoholį labai retai, dėl jo problemų neturi. Dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Supranta, kad išgėręs, po ilgo laiko nevartojimo, pratrūksta, taip atsitiko ir tą rytą, kuomet sumušė R. B.. Kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai. Viešoje vietoje, sumušdamas R. B., matant jo sugyventinei, supranta, kad ją labai išgąsdino. Supranta, kad savo tyčiniais veiksmais, sutrikdė visuomenės rimtį. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Norėtų atsiprašyti R. B., tačiau iš aplinkinių žino, kad jis ant jo labai pyksta, nesiruošia jam atleisti. Todėl iki šiol ir nėjo jo atsiprašyti. Kauno teritorinei ligonių kasai, atlygino savo nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tai įrodantį kvitą pateikė tyrėjai. Esant galimybei, prašo, ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 118-121).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad jis gyvena bute, adresu: (duomenys neskelbtini), ketvirtajame daugiabučio namo aukšte. Kartu su juo gyvena sugyventinė J. K.. 2021 m. liepos 2 d. apie 06.45 val. susiruošęs eiti į darbą, išėjo iš savo buto ir, leisdamasis laiptais žemyn tarp ketvirtojo aukšto ir trečiojo aukšto laiptinėje esančioje aikštelėje, matė kampe stovintį vyriškį, kuris buvo nusisukęs į sieną. Jis nieko neįtardamas ėjo pro šalį, tik praėjęs pro vyriškį pajuto smūgį į galvos sritį ir asmuo, sugriebęs už vyriškos rankinės, kurią buvo užsidėjęs ant dešiniojo peties, parvertė jį ant grindų. Parkritęs ant grindų, atsisuko atgal ir matė iš matymo pažįstamą M. M., kuris nieko nesakęs ir toliau jį mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, daugiausia smūgių kliuvo į galvos sritį. Kadangi smūgiuodamas rankomis ir kojomis taikė į galvos sritį, jis galvą užsidengė rankomis. M. M. mušdamas šaukė, kad jį papjaus ar kitaip sutrikdys sveikatą. M. M. jam sudavė rankomis ir kojomis apie 20 smūgių į įvairias kūno vietas. Sumušęs ir nieko daugiau nesakęs M. M. nubėgo laiptais žemyn link išėjimo iš daugiabučio namo. Jo sugyventinė J. K., išgirdusi triukšmą laiptinėje, ėjo pažiūrėti kas vyksta (b. l. 75-78).

Papildomai nukentėjusysis R. B. parodė, kad tvirtina ankstesnius parodymus ir patikslina, kad iš kart po įvykio, būdamas šoko būsenoje, bei išsigandęs, liudytojo apklausoje netiksliai nurodė M. M. suduotų smūgių skaičių. Jis tų smūgių neskaičiavo, bet tyrėjui pasakė, kad M. M. galėjo suduoti mažiausiai dvidešimt smūgių į įvairias kūno vietas. Dabar, praėjus kiek laiko, aprimus emocijoms, supranta, kad dvidešimt suduotų smūgių yra labai daug. Todėl mano, kad M. M. sudavė jam mažiausiai dešimt smūgių rankomis ir kojomis. Dėl jo suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą. Pirminėje apklausoje nurodė, kad M. M. jam grasino, sakė, kad papjaus ar kaip kitaip sutrikdys jam sveikatą. Jis supranta, kad M. M. taip sakė iš pykčio, realiai jo „papjauti“ ar kaip nors kitaip jam pakenkti ar sutrikdyti sveikatą nenorėjo, peilio jis neturėjo. Todėl tai suprasdamas pretenzijų M. M. dėl išsakytų tuo metu grasinimų tikrai neturi. Dėl M. M. tyčinių veiksmų jis patyrė fizinę žalą, turtinės žalos nepatyrė. Dėl šios nusikalstamos veikos civilinio ieškinio byloje jis nereiškia. M. M. iki šiol jo neatsiprašė, tačiau jis ir nenori, kad jis tai padarytų. Pyksta ant jo. Prašo jį nubausti įstatymo numatyta tvarka (b. l. 81-84).

Liudytoja J. K. parodė, kad ji su sugyventiniu R. B. gyvena (duomenys neskelbtini). M. M. žino iš matymo. Jos sugyventinis M. M. pažįsta, nes abu draugavo su ta pačia drauge. 2021 m. liepos 2 d. apie 06.45 val., ruošėsi eiti į darbą, tuo pačiu metu R. išėjo užvesti automobilio. Tik jam išėjus už kokių 30 sekundžių išgirdo laiptinėje bildesį. Ji pagalvojo, kad pasidarė blogai R. su sveikata. Išėjo į laiptinę ir pamatė, kad tarp ketvirto ir trečio aukšto daugiabučio laiptinėje, jos vyrui M. M. du kartus spyrė į galvą. R. gulėjo ant pilvo ir neturėjo galimybės apsiginti. Ji tai pamačiusi, labai išsigando ir nubėgo atgal į butą, tuoj skambino bendrajam pagalbos centrui, pranešė apie įvykį. Jos vyrą mušė M. M., kuris buvo neblaivus ir labai agresyvus. Mušė jos vyrą be jokių žodžių ar grasinimų. Laiptinėje iš kaimynų daugiau niekas nebuvo išėję. Viskas įvyko labai greitai ir staiga. Šio įvykio metu ji išsigando, nes tokių dalykų nėra mačiusi, be to mušė artimą žmogų. Dėl kokios priežasties vyras buvo sumuštas ji nežino (b. l. 91-94).

Liudytojas G. L. parodė, kad 2021 m. liepos 2 d. apie 06.51 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) budėtojo gavo pranešimą, kad „(duomenys neskelbtini) prieš 1 minutę pranešėjos vyrą, laiptinėje užpuolė ir sumušė pažįstamas vyras. Mato besišalinantį užpuoliką“. Nuvykus nurodytu adresu, daugiabučio namo kieme pasitiko R. B., kuris paaiškino, kad apie 06.50 val., jam išėjus iš namų, laiptinės trečiajame aukšte jį pasitiko iš matymo pažįstamas M. M., kuris iš pasalų jį pradėjo mušti, parvertė laiptinėje ant betoninių grindų ir kojomis spardė nenustatytą smūgių skaičių į galvą. Ant nukentėjusiojo galvos matėsi paraudimai, patinimai. Po smūgių sudavimo, kaip aiškino nukentėjusysis, M. M. pasišalino. Po to buvo nuvykta adresu: (duomenys neskelbtini), kur namuose buvo rastas ir sulaikytas akivaizdžiai neblaivus M. M. (jam buvo nustatytas 1,81 promilės girtumas). M. M. aiškino, kad užmetė „pedofilui“, aiškinosi ankstesnius asmeninius santykius, kuriuos jie abu gerai žino (b. l. 97-99).

2021 m. liepos 2 d. Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-1513860-21, jo priede – fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis daugiabutis namas yra dešinėje gatvės pusėje. Gyvenamasis daugiabutis namas yra penkių aukštų, trijų laiptinių. Daugiabutis gyvenamasis namas yra mūrinis. Ant gyvenamojo daugiabučio namo sienos nuo gatvės pusės yra pakabinta lentelė su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ ir po užrašu skaičius (duomenys neskelbtini) žymintis gyvenamojo daugiabučio namo numerį. Įėjimas į gyvenamojo daugiabučio namo laiptinę yra iš kiemo pusės. Per atidarytas, metalines, rudos spalvos lauko duris patenkame į paskutinę laiptinę. Laiptinėje yra gelžbetoniniais laiptai vedantys iki gyvenamojo daugiabučio penktojo aukšto. Tarp laiptinėje trečiojo ir ketvirtojo aukšto yra aikštelė. Aikštelėje yra langas į kiemo pusę, ant palangės padėtos dvi vazoninės gėlės. Aikštelės tolimiausiose kampuose yra ant grindų pastatytos dvi vazoninės gėlės. Laiptinėje yra įrengti turėklais. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, fotografuota (b. l. 16-25).

2021 m. liepos 2 d. Asmens apžiūros protokole Nr. IBPS-V-1515703-21, jo priede – fotolentelėje Nr. 1 nurodoma, kad Šiaulių AVPK Raseinių r. PK patalpose buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo R. B. kūnas jį apnuoginant. Apžiūrint kūną pastebėti šie sužalojimai: nubrozdinimai ant abiejų kelio sąnarių, patinusi dešinės rankos plaštaka (išorinė pusė). Galvoje, plaukuotoje dalyje, pakaušyje yra paraudimas. Daugiau žymesnių sužalojimų nepastebėta. Sužalojimai nufotografuoti ir atvaizduoti foto lentelėje (b. l. 26-35).

2021 m. liepos 2 d. Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – Raseinių r. PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo E. S. tarnybiniame pranešime dėl girtumo nustatymo, nurodoma, kad 2021 m. liepos 2 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje 01-1-21771-21 įtariamajam nusikalstamos veikos padarymu M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), naudojant alkoholio kiekio matuoklį Alcotest 7510 Nr. ARKB-0231, patikros sertifikato Nr. 1415216, 07.23 val. buvo nustatytas 1,81 prom. neblaivumas (b. l. 36-37).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1396/2021(02) nurodyta, kad R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) nėra. Diagnozė – galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas – nustatyta remiantis tiriamojo nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu (Kai medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo arba susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo arba susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę) galima teigti, kad R. B. medicininiuose dokumentuose duomenų apie sveikatos sutrikdymą nėra (b. l. 44-45).

2021 m. rugpjūčio 19 d. Kitų objektų apžiūros protokolu Nr. IBPS-V1916799-21 apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas (b. l. 52-55).

Kauno teritorinė ligonių kasa 2021 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. I3-1385 pateikė 2021 m. rugpjūčio 17 d. ieškinį Nr. 30099 dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo 87,39 Eur iš M. M. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai (b. l. 59-64).

2021 m. rugsėjo 10 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole Nr. IBPS-V-2091659-21 užfiksuota, kad prijungta M. M. pateikta 87,39 Eur perlaidos Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kvito kopija, žala visiškai atlyginta (b. l. 70-72).

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina konstatuoti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, straipsnio dispozicijoje nurodytu bent vienu iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, t. y. įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Viešosios tvarkos pažeidimas paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (garsus rėkimas, šaudymas, pavojų keliančių daiktų demonstravimas (mojavimas peiliu, lazda, grasinimas ginklu) ir pan. Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo ir garbės žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais (vadinant žmogų žeidžiančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant atitinkamus gestus, apipilant skysčiu ar apspjaudant, juokiantis iš neįgalaus, ligonio ar nusenusio žmogaus ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2010). Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl svarbu nustatyti, kad dėl kaltininko padarytos veikos kilo neigiami padariniai – buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis M. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatyta BK 284 straipsnyje, nes jis 2021 m. liepos 2 d. 6.45 val., daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, tai yra viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių rankomis ir įspyrė kojomis R. B. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukėlė R. B. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį. Šiuo atveju smurto panaudojimas viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, t. y. M. B. sugyventinei, kuri pamačiusi kaltinamojo veiksmus išsigando, puolė skambinti bendrajam pagalbos telefonui, buvo nepagarbos aplinkai ir aplinkiniams demonstravimas įžūliais veiksmais, nes jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais pripažintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Taip elgdamasis kaltinamasis priešpastatė save visuotinai priimtoms moralės ir dorovės normoms. Išdėstyto pagrindu konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Prokuroras siūlė kaltinamajam skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. M. be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų, tęsti darbą, nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų; į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – 1 parą.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 156).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis būdamas neblaivus, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, yra neteistas (b. l. 139-143), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 144-147), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 126, 149), sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 156). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei siekdamas individualizuoti skirtiną bausmę, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. M. tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas M. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 2 d. 7 val. 20 min. iki 2021 m. liepos 3 d. 9 val. 55 min. (b. l. 103, 112) – dvi paros, dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

M. M. išaiškintina, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 122-124) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. liepos 2 d. 7 val. 20 min. iki 2021 m. liepos 3 d. 9 val. 55 min. – dvi paras, dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vaiva Bėčienė