Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2015-04-03 · Byla Nr. A2.6.-468-927/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-04-03
Bylos Nr.
A2.6.-468-927/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02040-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Nukentėjusysis
I. K.
Suinteresuotas asmuo
I. G.
Pažeidėjas
K. G.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo bylosNr. A 2.6.-468-927/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02040-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4., 45.4.5.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant L. Davenienei,dalyvaujant K. G.,nukentėjusiajam I. K.,suinteresuotam asmeniui I. G.,

išnagrinėjusi K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gimusios (duomenys neskelbtini), registruotos darbo biržoje, ištekėjusios, nebaustos administracine tvarka, gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. 2015 m. sausio 12 d., apie 11 val., Vilniaus r., Pagirių k., Šiltnamių g. 15, vairuodama I. G. vardu registruotą automobilį ,,Audi 80“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus tuo, kad:

važiuodama atbula pro stovintį automobilį ,,T. A.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.;

nesusitariusi su sugadinto turto savininku pasitraukė iš eismo įvykio vietos, apie jį nepranešusi policijai,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.;

K. G. kalta padariusi pažeidimus prisipažino ir teisme paaiškino, kad įvykio dieną buvo su vaiku poliklinikoje. Išvažiuojant namo, automobilių aikštelėje, važiuodama atbula atsitrenkė į kitą automobilį. Kadangi jos automobilis trūkčioja, ji smūgio nepajuto. Grįžusi namo pamatė visiškai sudaužytą galinį automobilio žibintą. 2015-03-03 posėdyje pažeidėja paaiškino, kad smūgio nepajuto, nes automobilio salone garsiai grojo muzika, tačiau 2015-03-31 posėdyje savo kaltę prisipažino visiškai ir prašė neatimti teisės vairuoti. Nurodė, kad augina su vyru du vaikus, prižiūri mamą, todėl be automobilio jai bus labai sunku susitvarkyti. Baudą prašė išdėstyti dalimis (b.l. 29-30).

Nukentėjusysis I. K. (I. K.) rašytiniame paaiškinime nurodė (b. l. 8) ir teisme (b. l. 30) paaiškino, kad įvykio nematė, apie jo apgadintą automobilį jam pranešė svetimas žmogus, kuris jam paaiškino, kad prie vairo buvo moteris ir važiuodama atbula atsitrenkė į jo automobilį, sulaužė bamperį, iš įvykio vietos išvažiavo. Žala neatlyginta, laukia teismo sprendimo (b.l. 30).

Liudytojas J. T. (J. T.) teisme paaiškino (b. l. 40), kad K. G. nepažįsta. Dienos neatsimena, buvo nuvykęs su motina prie poliklinikos, pastatė mašiną ir sėdėjo savo automobilyje. Pamatė iš aikštelės važiuojančią Audi atbuline eiga, ją vairavo moteris, o prieš jį stovėjo „Toyota“. Buvo slidu, ir galimai moteris per daug paspaudė greičio pedalą, o kai pristabdė, stuktelėjo į automobilį ,,Toyota“ . Smūgis buvo stiprus, jis smūgio garsą girdėjo sėdėdamas savo automobilyje už 7-8 metrų nuo tų automobilių. Įvykio vietoje liko sudužusių žibintų stiklai, sulaužytas Toyotos galinis bamperis. Vairuotoja neišlipo ir po smūgio iš karto išvažiavo. Smūgis buvo stiprus, girdėjosi, todėl, jo manymu, turėjo pajusti. Vėliau atėjo šeimininkas.

Pranešimo informacija patvirtina, kad 2015-01-12 11.31 val. buvo pranešta policijos pareigūnams apie eismo įvykį ir nurodyta, kad automobilį ,,T. A.“ apgadino automobilis ,,Audi 80“, o vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 3).

2015-01-12 patrulio A. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad tarnybos metu su kolega patruliu R. M. gavo pranešimą, kad Vilniaus r., Pagirių k., Šiltnamių g., automobilis ,,Audi 80“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį ,,T. A.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 5).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota vieta ir automobilio ,,T. A.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 6-7).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte (2015-02-05 Nr. AV2-144/40) užfiksuota, kad automobilio ,,Audi 80“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai: galinis bamperis, bagažinės dangtis, žibintas dešinėje pusėje, automobilio ,,T. A.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis bei fotonuotraukose užfiksuoti abu automobiliai (b. l. 16-17).

Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas ,,T. A.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) p. nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

K. G. patvirtino išvažiavusi iš eismo įvykio vietos, o iš kitų byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad nukentėjusiojo įvykio vietoje nebuvo, todėl pripažintina, kad iš eismo įvykio vietos ji išvažiavo nepranešusi policijai apie eismo įvykį.

Nors teisme K. G. iš pradžių teigė, kad nepajuto stuktelėjimo į kitą automobilį, nes garsiai grojo muzika jos automobilyje, tačiau teismas šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją laiko jos gynybine pozicija ir ja nesivadovauja, kadangi pažeidėja vėliau prisipažino, kad padarė administracinį teisės pažeidimą. Liudytojas J. T., matęs eismo įvykį, savo rašytiniame paaiškinime ir teisme patvirtino, kad po to, kai atsitrenkė į stovėjusį ,,T. A.“, automobilio ,,Audi 80“ vairuotoja nuvažiavo. Jo manymu, smūgis buvo pakankamai stiprus, jo garsą girdėjo net jis, būdamas savo automobilyje už 7-8 metrų, todėl vairuotoja turėjo jį pajusti. Kad smūgis buvo pakankamai stiprus įrodo ir byloje esantys įrodymai apie transporto priemonių apgadinimus: išdaužtas automobilio „Toyota“ žibintas, sulaužytas galinis bamperis. Todėl ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai nustatyta, kad K. G. sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, po ko pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jos veiksmai pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

K. G. atsakomybę lengvina tai, kad ji iš esmės prisipažino padariusi pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir didelį pavojingumą visuomenei, į pažeidėjos asmenybę ir turtinę padėtį, kuri nedirba, į jos šeimos padėtį, t. y. kad turi du mažamečius vaikus ir padeda mamai, nebausta administracine tvarka už KET pažeidimus, yra jos atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl jai skirtinos minimalios sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. 2 d. nustatyta tvarka ir atimtina teisė vairuoti transporto priemones minimaliam laikui. Atsižvelgus į sunkią turtinę padėtį ir prašymą baudos mokėjimas išdėstytinas.

Įvertinus visų nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą pripažintina, kad nėra jokių ypatingų išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą šiuo konkrečiu atveju taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, kurios yra labai svarbios pažeidėjai, nelaikytinos išskirtinėmis ir ypatingai švelninančiomis jos atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3, p. 149-363). Jas turėjo įvertinti pažeidėja prieš darydama pažeidimą, o į jas atsižvelgus skirtina minimali nuobauda. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą ir per pažeidėjo nubaudimą siekia užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su nuobaudos vykdymu, nes taip nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo tikslai. Todėl pripažintina, kad proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai skiriant minimalią nuobaudą pažeisti nebus, o taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei numato kodeksas už padarytą pažeidimą, pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

K. G. pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti:

-pagal ATPK 127 str. 2 d. – 28 eurų baudą;

-pagal ATPK 130 str. 1 d. – 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskirti – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Pritaikius LR ATPK 313 str. 3 d., paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimčiai) mėnesių.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos – kas mėnesį į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Teisėja Jolanta Bagdonienė