Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Antaninai Antonenko, dalyvaujant pareiškėjui S. A., jo atstovui advokato padėjėjui V. K., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims B. A., SB Gija atstovui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. A., Sodininkų bendrijai „Gija“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad pareiškimą palaiko. Mirus tėčiui Boleslovui A. A. jo likusį turtą priėmė motina, o mirus motinai V. A. priėmė likusį turtą t.y. namų apyvokos daiktus, sodą ir sodo namelį priėmė pareiškėjas.

Suinteresuotas asmuo B. A. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai teismo šaukimu (b.l. 48). Atsiliepimo per teismo pasiūlytą terminą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo SB „Gija“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai teismo šaukimu (b.l. 47). Atsiliepimo per teismo pasiūlytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) mirusio Boleslovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)mirusios V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) , sūnus, ką patvirtina gimimo liudijimo kopija (b. l. 9). Suinteresuotas asmuo B. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą, kad ji sutinka su pareiškimu (b.l.27) Gyventojų registro duomenimis Boleslovas A. A. ir V. A. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.14-15). Po Boleslovo A. A. ir V. A. mirties paveldėjimo bylos notarų biure nebuvo užvestos (b. l. 21-24). Boleslovo A. A. vardu buvo įregistruotas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Boleslovas A. A. nuo 1994 metų buvo bendrijos narys (b.l. 16).

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

Pagal CK 5.11 straipsnį pirmąją įpėdinių eilę sudaro palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, antrąją eilę sudaro palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. A. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, t.y. po tėvų Boleslovo A. A. ir V. A. mirties, naudojasi esančiu (duomenys neskelbtini)jį prižiūri. Tai patvirtina SB „Gija“ 2015 m. rugpjūčio 15 d. išduota pažyma Nr. 324 (b.l.26). Suinteresuotas asmuo dėl prašomo nustatyti juridinio fakto neprieštarauja (b.l.27). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėjas yra Boleslovo A. A. ir V. A. įpėdinis, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 3,78 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. teismas

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), palikimą po savo tėvų Boleslovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1995-11-23 ir V. A., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)priėmė faktiškai pradėjęs valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3,78 Eur (tris eurus 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą po Boleslovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.