Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. gegužės 29 d. buvo gautas pareiškėjo A. K. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. K. pagal Lie­tu­vos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. bei ją nubausti, taip pat pripažinti pareiškėją civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje ir iš A. K. priteisti neturtinės žalos atlyginimą už nusikaltimą pagal BK 154 str. 1 d. – 3000 eurų, o už nusikaltimą pagal BK 155 str. 1 d. – 1000 eurų.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kal­ti­ni­mo bylos procesą pagal A. K. skundą, konstatuodamas, kad nukentėjusysis nepagrįstai kalti­na­mosios komentare išdėstytas mintis laiko įžeidimu ir šmeižimu. Sakinyje “Pradžiai pakaktų nemeluoti (kaip šitoj laidoj) ir nevogti (betaisant kompiuterius, jų detales)“ nėra jokio kaltinimo A. K. atžvilgiu. A. K. parašė komentarą, kurį perskaičius, galima suprasti kaip nuomonę, minčių deklaraciją apie tinkamą žmogaus elgesį, principus, kuriais reikėtų vadovautis gy­ve­nime. Nukentėjusiojo skunde nurodyti faktai apie kaltinamosios nusikalstamą veiką yra akivaiz­džiai neteisingi ir negali būti vertinami kaip duomenys, patvirtinantys kokių nors nusikalstamų vei­kų sudėtį.

Pareiškėjo A. K. skundas ten­ki­na­mas.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ce­so kodekso (toliau – BPK) XXX skyriaus nuostatos. Šių kate­go­rijų bylų procesas pasižymi tuo, kad jame nedalyvauja valstybinis kaltintojas, o kaltinimai pareiš­kia­mi tik dėl kai kurių baudžiamojo ko­dekso numatytų nusikalstamų veikų ir juos palaiko privatus kaltintojas. Jo prerogatyva rinkti ir pa­teikti teismui įrodymus (BPK 34 str.).

BPK 412¹ str. 1 d. yra įvirtinti atsisakymo pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pa­grin­dai. Pagal minėtą straipsnį teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Pagal BK 154 str. numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Pagal BK 155 str. numatyto dispoziciją, viešas veiksmu, žodžiu ar raštu užgaulus žmogaus pažeminimas.

Kauno apylinkės teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiojo skunde nurodyti faktai apie kal­tinamosios nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ir negali būti vertinami kaip duo­me­nys, patvirtinantys kokių nors nusikalstamų veikų sudėtį. Teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei bau­džia­mojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas nebuvo pradėtas (BPK 412¹ str.).

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą me­džia­gą, aukštesnysis teismas nesutinka su skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir nurodo, kad priimant sprendimą atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą A. K. veiksmai nebuvo pa­kan­kamai įvertinti, o tik deklaratyviai nurodyta, kad sakinyje „Pradžiai pakaktų nemeluoti (kaip šitoj laidoj) ir nevogti (betaisant kompiuterius, jų detales)“ nėra jokio kaltinimo A. K. atžvil­giu, kad tai tik nuomonė, minčių deklaracija, kad skunde nurodyti faktai apie kaltinamosios nu­si­kalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ir negali būti vertinami kaip duomenys, patvirtinantys kokių nors nusikalstamų veikų sudėtį.

Išvadai, kad nepadaryta veika, tu­rinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagrįsti nagrinėjamu atveju nepakanka vien tik susipažinti su pareiškėjo skunde išdėstytomis aplin­ky­bėmis bei skundo priedais. Pats savaime viešas apkaltinimas vagyste, nepateikus tai patvir­ti­nan­čių įrodymų ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip aki­vaizdžiai nesudarantis pareiškėjo skunde nurodytų nusikalstamų veikų sudėties. Neapklausus kalti­na­mo­sios ir neištyrus bei neįver­tinus visumos pateiktų įrodymų, negalima pagrįstai daryti išvadas, kurias padarė apylinkės teismas, ir teigti, jog nusi­kals­tama veika nebuvo pa­daryta. Tokiu būdu įver­tinti kal­ti­namosios veiksmus ir nuspręsti ar jos veiksmai pavojingi ir užtraukia baudžiamąją atsa­ko­my­bę, ar ne, galima tik pradėjus procesą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad Kauno apy­lin­kės teis­mo 2015 m. birželio 8 d. nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl skundžiama nutartis naikinama, o privataus kaltintojo A. K. 2015 m. gegužės 29 d. teisme gautas skundas grą­ži­na­mas apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. K. skundą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.