- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-16
- Bylos Nr.
- e2-689-902/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-09796-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Ieškovas
- UAB ,,Stuko ūkis“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Stuko ūkis“ ieškinį atsakovams ūkininkui G. V. ir ūkininkui G. S., trečiajam asmeniui ūkininkui M. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20141219/1, taikyti dalinę restituciją – galvijus palikti ūkininkui G. S., o ieškovei priteisti iš ūkininko G. S. 42979,61 Eur sumą, bei priteisti ieškovei iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimu 2010-08-23 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PP-003, sudaryta tarp UAB ,,Stuko ūkis ir ūkininko M. V. dėl 94 vnt. galvijų pirkimo ir 2010-03-22 galvijų perleidimo sandoris, sudarytas tarp G. V. ir M. V., pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento pagal G. V. ir M. V. kreditorės UAB ,,Alginsta“ Actio Pauliana ieškinį, teismas taikė restituciją ir iš M. V. UAB ,,Stuko ūkis priteisė 162624 Lt sumą, o UAB ,,Alginsta“ kreditorinio reikalavimo patenkinimą nukreipė į gyvulius. Panevėžio apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-19 sprendimą dalyje, priėmė naują sprendimą, kuriuo pripažino negaliojančiais abu gyvulių perleidimo sandorius, teismas nesutiko su restitucijos taikymu, atmetė reikalavimą nukreipti skolos išieškojimą į gyvulius. 2014-02-06 nutartimi Panevėžio apygardos teismas priėmė ieškovės UAB ,,Alginsta“ atsisakymą nuo ieškinio dalies atsakovams UAB ,,Stuko ūkis“, G. V. ir M. V. ir Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, leidimo nukreipti išieškojimą į UAB ,,Stuko ūkis“ esančius galvijus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, panaikino ir šioje dalyje bylą nutraukė. UAB ,,Alginsta“ ieškinio dalies atsisakė, nes visas reikalavimo teises į G. V. ir M. V. skolą 2014-01-21 reikalavimo perleidimo sutartimis perleido UAB ,,Stuko ūkis“. UAB ,,Stuko ūkis“ atsiskaitė su G. V. kreditoriumi UAB ,,Alginsta“. 2014-02-06 nutartimi teismas netaikė restitucijos, nors sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais kaip pažeidę UAB ,,Alginsta“ interesus. Ieškovės nuomone, netaikius restitucijos, nuosavybės teisės į gyvulius išliko UAB ,,Stuko ūkis“. Pažymi, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas, pripažindamas sandorius negaliojančiais, konstatavo, jog gyvulių bandos savininkas yra UAB ,,Stuko ūkis“. 2015 m. rudenį nagrinėjant civilinę bylą Panevėžio apygardos teisme, ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas G. V. 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartimi savavališkai, be ieškovės sutikimo pardavė jam nepriklausančius gyvulius, o atsakovas G. S. už 148400 Lt be PVM (42979,61 Eur) nupirko gyvulius, kurie nuosavybės teise priklausė būtent ieškovei UAB ,,Stuko ūkis“, tokiu būdu sandoris prieštaravo ir viešajai tvarkai ir gerai moralei. Pripažinus sandorį negaliojančiu, ieškovė prašo taikyti dalinę restituciją - grąžinti ieškovei ne gyvulių bandą, o pirkimo-pardavimo kainą, gyvulius paliekant G. S. nuosavybėje. Iš atsakovo G. S. šioje byloje neprašo papildomai priteisti gautų pajamų už gyvulių bandą, mano, jog tokį reikalavimą ieškovė gali reikšti kitoje civilinėje byloje. Ieškovės nuomone, ginčo šalys buvo nesąžiningos, nes turėjo pagrindo žinoti apie teismo sprendimus, pagal kuriuos turtas išliko UAB ,,Stuko ūkis“ nuosavybėje, taikytus areštus. 2014-12-19 G. V. sudarė Dvišalį susitarimą Nr. 20141219/2 su G. S., susitarė atlikti tarpusavio įskaitymus 51122,74 Lt (14806,17 Eur) sumai. Šis susitarimas pažeidė ieškovės, kaip kreditoriaus, teises, nes atsakovas skolininkas G. V. atsiskaitė su kitu kreditoriumi (byloje atsakovu), kai pačios ieškovės turtiniai reikalavimai G. V. bei byloje trečiojo asmens M. V. atžvilgiu, buvo kilę iš senesnių santykių. Tokiu būdu, prašo pripažinti negaliojančiu 2014-12-19 sandorį LR CK 6.66 str. pagrindu. Ieškovė pažymi, jog abu atsakovai G. V. ir G. S. buvo verslo partneriai, vykdė pastovius sandorius, todėl G. S. žinojo ar turėjo žinoti, kad G. V. yra UAB ,,Stuko ūkis“ skolininkas, bet abi sandorio šalys veikė nesąžiningai sudarydamos ginčo sutartį. G. V. turtas yra areštuotas, didžiausiems dviem žemės sklypams yra taikyta hipoteka, 1/2 dalis turto priklauso skolininko sutuoktinei, skolos išieškojimas yra vykdomas jau seniai, tačiau skola mažinama nežymiai, atskaitymai daromi tik iš G. V. pensijos, antstolis nuskaito po 1 Eur per mėnesį. Prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20141219/1. Ieškovės atstovas nurodė du galimus restitucijos variantus (b.l. 173-174, 2 t.), 2016-08-03 teismo posėdyje paaiškino, jog sandorio šalis grąžinti į pradinę padėtį šiuo metu nėra galimybių, nes dalies ginčijamu sandoriu įgytos bandos jau nebėra, yra bandos prieauglis, tokiu būdu yra galima tik dalinė restitucija. Galima restitucija natūra į išlikusį turtą, galvijus grąžinant G. V., o neišlikusius gyvulius kompensuoti pinigais pagal jų vertę. Atsižvelgdamas į tai, jog reikalinga užtikrinti gyvulių gerovę, jų transportavimą, kasdieninę priežiūrą, atstovas prašo taikyti dalinę restituciją – palikti gyvulius G. S. nuosavybėje, o iš pastarojo G. V. priteisti išlikusių gyvulių, esamo prieauglio vertę 38287,44 Eur ir G. S. gautas pajamas už realizuotus galvijus bei prieauglį (17882,89 Eur+1990,33 Eur), iš viso 58160,66 Eur, šią sumą nukreipiant į ieškovės UAB ,,Stuko ūkis“ reikalavimo patenkinimą. Ieškovė į sumą neįskaičiuoja atsakovo G. S. patirtų būtinų išlaidų bandai išlaikyti, nes ieškovė nereikalauja iš G. S. gautų pajamų iš pieno pardavimo.
Atsiliepimas
Atsakovas ūkininkas G. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo ir teisme atstovė paaiškino, kad nesutinka su ieškove, kad atsakovas G. S. neteisėtai valdo ieškovės turtą (gyvulius). Atsakovo nuomone, nėra įrodymų, kad ieškovė turėjo nuosavybės teisę į daiktą iki jį pagal ginčo sutartį užvaldant atsakovui G. S., galvijų priklausomybės faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tokiu būdu, laikytina, jog atsakovas G. S. iš G. V. galvijus įsigijo teisėtai, ieškovė neturi pagrindo ginčyti sandorio. Pradinis galvijų savininkas nuo 2012-10-29 įgijo teisę registruoti galvijus savo vardu ir nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog G. V. nuo 2012-10-29 neteisėtai valdė ir valdo gyvulius, tai konstatavo Panevėžio apygardos teismas bei 2015-07-03 patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Aplinkybė, jog G. V. nuo 2012-10-29 buvo galvijų, kuriuos atsakovas G. S. įsigijo pagal 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartį, savininku nebuvo paneigta, ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma nuo 2014-02-06 Panevėžio apygardos teismo nutarties priėmimo dienos. Atsakovas taip pat nesutinka, kad 2014-12-19 sandoris būtų pripažintas negaliojančiu pagal CK 6.66 str. Atsakovas mano, jog G. V. turi pakankamai turto kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti. Nuo 2014-02-06 ieškovei sužinojus, jog G. V. yra gyvulių savininkas, ji turėjo galimybę informuoti vykdomąsias bylas vedančius antstolius apie tokį skolininko turtą, tačiau to nepadarė, o naudojosi gaunamomis pajamomis iš to turto bei siekė tą turtą atgauti. Ieškovė ginčydama sandorį, nesiekia sugrąžinti skolininkui G. V. jo turto, bet siekia, kad skolininko prievoles įvykdytų G. S., o tai iškreipia Actio Pauliana instituto paskirtį ir tikslus. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, jog G. S. žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kieno nors interesus. Atsakovas G. V. ir trečiasis asmuo M. V. buvo atsakovo G. S. skolininkai, todėl po 2014-12-19 sutarties pasirašymo pagal trišalį susitarimą buvo sudengti tarpusavio įsiskolinimai, gyvuliai buvo parduoti už pakankamai aukštą gyvulių rinkos kainą, išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, sumokėti mokesčiai. Atsakovo G. V. skolos ieškovei pagal vykdomuosius dokumentus yra užtikrintos nekilnojamojo turto areštu (ne įkeistu turtu), G. V. turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, 2016-02-24 apygardos sprendimu G. V. naudai iš UAB ,,Stuko ūkis“ buvo priteista 30000 Eur suma nepagrįstai gautų pajamų, todėl ieškovės kaip kreditoriaus interesų atsakovas G. S. savo veiksmais nepažeidė. Atsakovas veikė sąžiningai sudarydamas ginčo susitarimą. Atstovė galvoja, jog restitucija natūra yra galima, toks turto gražinimas jo savininkui būtų teisingiausias, tačiau atkreipė dėmesį, jog ieškovė, taikant restituciją, prašo turto priteisti didesne suma nei nurodė ieškinyje, nors dalyko CPK nustatyta tvarka nepakeitė. Atkreipė dėmesį į tai, jog išlaidos galvijų bandos išlaikymui yra didesnės nei gautos pajamos, banda nenešė pelno.
Atsakovas ūkininkas G. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo nuomone, ginčo sutartis buvo sudaryta sąžiningai, nes jis buvo skolingas tiek ieškovei, tiek ūkininkui G. S. už pašarus pagal ankstesnį įsiskolinimą. Pagal teismo sprendimą gyvuliai priklausė jam (G. V.), todėl perregistravo gyvulių bandą kaip savo nuosavybę. Nuo 2012 metų pati ieškovė gavo pajamas už gyvulių bandą, o bandos išlaikymui neskyrė nė cento, tokiu būdu, atsakovas su G. S. atsiskaitė gyvuliais už pašarus. G. S. žinojo, kad vyko teisminiai ginčai dėl gyvulių bandos ir kad jis (G. V.) buvo daug kam skolingas. Nesutinka, kad nuginčijus sandorį būtų taikyta restitucija natūra, nes jis nebeturi, kur laikyti gyvulių: nebėra fermų, o nuomotis fermų negali, taipogi neturi pašarų gyvuliams. Atsakovas prašė ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo ūkininkas M. V. nurodė, jog yra atsakovo pusėje, prašė ieškinį atmesti. Mano, jog ginčo sutartis buvo sudaryta sąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad atsakovai ūkininko G. V. ūkis ir ūkininko G. S. ūkis 2014-12-19 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20141219/1, pagal kurią G. V. ūkis G. S. ūkiui pardavė 78 vnt. galvijų (57 karves, 19 telyčaites, 2 buliukus) už 42979,61 Eur sumą (b.l. 29-30, 31-33, 34, 1 t.). Tą pačią dieną galvijai buvo perduoti pirkėjui G. S. ūkiui (b.l. 34). Sutarties šalys, 2014-12-19 pasirašydamos Dvišalį susitarimą Nr. 20141219/2 (b.l. 36, 1 t.), susitarė atlikti tarpusavio atsiskaitymus 14806,17 Eur (51122,74 Lt) sumai. 2014-12-19 Trišalio susitarimo Nr. 20141219/1 pagrindu šalys ūkininkas M. V., ūkininkas G. V. ir ūkininkas G. S. susitarė atlikti tarpusavio atsiskaitymus 37199,16 Eur (128441,26 Lt) sumai (b.l. 142, 1 t.).
Ieškovė UAB ,,Stuko ūkis“ vadovaujantis LR CK 1.80 str., ginčija 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20141219/1, nes G. V. galvijus pardavė be UAB ,,Stuko ūkis“, kuris yra galvijų savininkas, sutikimo, kas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Prašo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu LR CK 6.307 str. pagrindu.
Su tokia ieškovės pozicija teismas nesutinka.
Galvijų, kuriuos ūkininkas G. V. 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ūkininkui G. S., priklausomybės faktas ūkininkui G. V. buvo nustatytas 2014-05-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-38-223/2014, kuriuo teismas atmetė UAB ,,Stuko ūkis“ ieškinį atsakovams M. V. ir G. V. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, aukštesnės instancijos teismai sprendimo nepakeitė, ieškovė teismui nepateikė įrodymų, jog ji turėjo nuosavybės teisę į gyvulius iki juos 2014-12-19 užvaldant ūkininkui G. S. (CPK 178 str.), todėl ginčijama sutartimi, ūkininkas G. V. turėjo teisę galvijus perleisti ūkininkui G. S., UAB ,,Stuko ūkis“ sutikimo dėl galvijų perleidimo tokiu atveju nereikėjo. Ūkininkas G. S. ginčo gyvulius užvaldė teisėtai.
Ieškovė UAB ,,Stuko ūkis“ 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20141219/1 ginčija ir CK 6.66 str. pagrindu, nes aukščiau nurodytą gyvulių perleidimo sutartį ūkininkas G. V. ir ūkininkas G. S. sudarė nesąžiningai, žinodamos, jog G. V. jokio turto neturi, taip pažeidė kreditoriaus UAB ,,Stuko ūkis“ teises.
Actio Pauliana teisinio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009-07-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011-09-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011 ir kt.).
Teismo vertinimu, yra visos aukščiau nurodytos sąlygos, todėl yra pagrindas 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20141219/1, pagal kurią G. V. ūkis G. S. ūkiui pardavė 78 vnt. galvijų už 42979,61 Eur sumą, negaliojančiu nuo sudarymo momento, kaip pažeidžiančią kreditoriaus UAB ,,Stuko ūkis“ teises.
Teisme atsakovas G. V. paaiškino, jog G. S. žinojo, kad vyko teisminiai ginčai dėl gyvulių bandos ir kad jis, G. V., buvo daug kam skolingas, jo turtui taikytas areštas, todėl atmestinas atsakovo G. S. argumentas, jog ginčo sandorio šalys veikė sąžiningai. Taip nėra įrodytas priešingos šalies motyvas, jog buvo būtina sudaryti ginčo sandorį, nes į bylą nepateikta įrodymų, jog sandorį buvo būtina sudaryti pagal teismo sprendimą, kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, atsakovo G. V. paaiškinimas, jog 2014-12-19 sutartimi gyvulius perleido ūkininkui G. S. už pastarojo tiektus pašarus, nėra pakankamas konstatuoti ginčo sandorio sudarymo būtinybę net ir tuo atveju, jeigu pati ieškovė yra gavusi pajamas už gyvulių bandą, o prie bandos išlaikymo neprisidėjo. Šiuo atveju, nereikšminga aplinkybė, jog gyvuliai buvo parduoti už pakankamai aukštą rinkos kainą išrašant PVM sąskaitas faktūras ir sumokant mokesčius. Į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, jog G. V. ir M. V. turimas turtas yra pakankamas UAB ,,Stuko ūkis“ kreditoriniams reikalavimams įvykdyti/skoloms padengti. Priverstine tvarka yra išieškomi pakankamai dideli įsiskolinimai, skolos viršija ieškinio sumą - 42979,61 Eur (b.l. 37, 38, 39, 1 t., 101, 165-177, 2 t.), įsiskolinimas nežymia dalimi išieškomas, skolos iš G. V. turto išieškoti nėra galimybių, nes didžioji turto dalis yra įkeista, o išlikęs neįkeistas turtas areštuotas kitų antstolių pagal kitų kreditorių reikalavimus. Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20141219/1, pagal kurią G. V. ūkis G. S. ūkiui pardavė 78 vnt. galvijų už 42979,61 Eur sumą, pažeidė kreditoriaus UAB ,,Stuko ūkis“ teises gauti skolos padengimą iš perleisto turto. Ginčo sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento.
Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str.). Išimtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba visai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pablogėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Pagal CK 1.146 str., restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.
Ieškovė UAB ,,Stuko ūkis“ pareikštu ieškinio reikalavimu pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20141219/1, prašo taikyti dalinę restituciją – galvijus palikti ūkininkui G. S., o ieškovei priteisti iš ūkininko G. S. pirkimo-pardavimo kainą 42979,61 Eur sumą (ieškinio dalyko per visą bylos nagrinėjimą teisme ieškovė CPK nustatyta tvarka nėra pakeitusi), tokią savo poziciją ieškovė grindžia aplinkybėmis, jog ieškovė galvijų priežiūra nebeužsiima, gyvulininkyste ir pienininkyste nebesiverčia, todėl galvijus prižiūrėti būtų sudėtinga. Kadangi M. V. ir G. S. abu buvo nesąžiningi, todėl restitucijos tarp jų ieškovė taikyti neprašo.
Su tokia ieškovės pozicija teismas iš esmės sutinka.
Taikydamas dalinę restitucija - išlikusius galvijus (40 vnt. karvių, 2 t., b.l. 128) bei prieauglį iš tos gyvulių bandos /28 vnt. galvijų (21 telyčaitę, 7 buliukus), paliekant ūkininkui G. S., o ieškovės naudai/kreditorinio reikalavimo patenkinimui priteisiant iš ūkininko G. S. pirkimo-pardavimo kainą 42979,61 Eur sumą, teismas atsižvelgia į tai, jog yra išlikusi tik dalis pagal ginčo sandorį perleistos bandos (iš 78 vnt. galvijų/karvių, telyčaičių, buliukų yra išlikusios 40 karvių), prieauglis 28 vnt. galvijų (21 telyčaitė, 7 buliukai)(b.l. 148, 2 t.) bandos nei kiekiu, nei galvijų rūšimis neatstato, atsakovas G. S. verčiasi gyvulininkyste ir pienininkyste, tuo tarpu nei ieškovė, nei atsakovas G. V. tokia veikla nebeužsiima, G. V. fermų gyvuliams laikyti nebeturi, turi didelių skolų, todėl neturės, iš ko įsigyti pašarų bandai išlaikyti bei nuomotis fermų, visa tai rodo, jog pats kreditorius, šioje byloje ieškovė UAB ,,Stuko ūkis“, siekdamas išlaikyti gyvulius iki kol į juos bus nukreiptas skolos išieškojimas, patirs didelių nepatogumų ir išlaidų, kurias išsiieškoti iš sunkios turtinės padėties skolininko bus gana sudėtinga, taip pat teismas taikydamas restituciją, atsižvelgia į kilnojamojo turto - galvijų bandos specifiškumą, kuri (banda) dėl prieauglio turi tendenciją didėti bei kartu dėl bandos gyvulių brokavimo - pardavimo turi tendenciją mažėti, tokiu būdu, teismas turi pagrindą manyti, jog sprendimo vykdymas - galvijus perduoti natūra kreditoriaus interesams patenkinti, nebus aiškus, t.y. sukels daug kliūčių pačioms šalims. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo taikyti restituciją - natūra. Ieškovė restitucija prašo taikyti piniginiu ekvivalentu - priteisiant 42979,61 Eur sumą, lygią ginčo sandorio pirkimo-pardavimo kainai. Teismas mano, jog ieškinys šioje dalyje yra visiškai pagrįstas, nes už aukščiau nurodytą sumą ir buvo parduoti gyvuliai pagal ginčo sutartį. Sutiktina, jog bandai išlaikyti atsakovas ūkininkas G. S. patyrė būtinas išlaidas, tačiau jis įsigijęs 78 vnt. galvijų, taip pat įgijo bandos prieauglį (net 28 vnt. galvijų), dalį bandos bei prieauglį pardavė ir gavo nemažai pajamų. Ta aplinkybė, jog įsigyta gyvulių banda pelno neatnešė, savaime neduoda pagrindo teismui mažinti ieškovo reikalavimo priteisti 42979,61 Eur sumą, nes teismui nepateikti duomenys, jog patirti nuostoliai nebuvo kompensuoti valstybės, draudimo įstaigų ir t.t. bei kad patirtos būtinos išlaidos priežiūrai buvo didesnės už gautas pajamas. Teismo nuomone, realizuotų gyvulių pirkimo savikaina turi reikšmės atsakovo G. S. ūkio pelningumui nustatyti, bet ne teismui sprendžiant restitucijos klausimą, kuomet vertintinos gyvulių pardavimo pajamos ir faktiškai patirtos išlaidos gyvulių priežiūrai. Pažymoje Pajamos už pieną (b.l. 125, 1 t.) nepateikti duomenys apie pajamas už pieną 2014 m. gruodžio mėn., tokiu būdu teismas turi pagrindo manyti, jog atsakovas G. S. yra gavęs daugiau pajamų už gyvulius nei duomenis pateikė teismui. Be to, Pažymoje pateikti duomenys yra nelogiški ir dėl to, jog užfiksuotas karvių sumažėjimas nuo 57 iki 48 karvių (nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn.), tačiau pajamos už pieną didėjo, nes buvo gauta vis daugiau pieno. Iš Pažymos matyti, jog būtent 2015 m. gruodžio mėn. nurodytos didžiausios pajamos. Tačiau visuotinai yra žinoma aplinkybė, jog karvė tuo pačiu laiko tarpu (pvz., žiemos metą) duoda panašų kiekį pieno, kas dar labiau suteikia pagrindo teismui manyti, jog atsakovas ūkininkas G. S. teismui nepateikė duomenų apie visas jo gautas pajamas nuo ginčo sandorio sudarymo 2014-12-19. Nefiksuotos patirtos išlaidos karvių priežiūrai 2014-12-19 - 2015-09-28 laiko tarpu (b.l. 126, 1 t.). Duomenys apie išlaidas bei gautas pajamas nėra išsamūs. Teismas nesutinka, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš turto (galvijų bandos) gautos turtinės naudos – prieauglio, gautų pajamų pardavus gyvulius, jų prieauglį, nes kaip matyti, yra išlikusi tik dalis ginčo sandorio metu atsakovo įsigytos bandos, prieauglis nekompensuoja neišlikusių galvijų, todėl sandorį nuginčijus, siekiant šalis sugrąžinti į ankstesnę, prieš sandorio sudarymą buvusią padėtį, sugrąžintina ir dalis gautų pajamų, juo labiau, kai sandorio šalys buvo nesąžiningos.
Ieškovės atstovas 2016-06-27 rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 173, 2 t.) išreiškė poziciją dėl priteistinos didesnės sumos - 58160,66 Eur, į kurią taipogi įskaitė atsakovo G. S. gautas pajamas už realizuotus galvijus ir prieauglį. Minėta, jog ieškovė CPK nustatyta tvarka ieškinio dalyko nepakeitė, todėl savo ieškinio reikalavimo nepadidino, teismas šios kategorijos bylose išeiti už ieškinio reikalavimo ribų negali, be to, kaip matyti, ieškovė į aukščiau nurodytą sumą nėra įskaičiusi atsakovo G. S. patirtų bandai išlaikyti būtinų išlaidų, todėl teismas neturi pagrindo manyti, jog ieškovės atstovo atliktas paskaičiavimas yra teisingas.
Laikytina, jog ieškinys tenkintinas iš dalies, nes ieškovei 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartį pavyko nuginčyti tik CK 6.66 str. pagrindu.
Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismo manymu, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 str. 4 d.) atsižvelgiant į tai, jog savo esme ieškinys buvo patenkintas, ieškovo naudai priteisiama visa reikalauta suma, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejis nenustatytas, todėl nėra pagrindo mažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų jas priteisiant iš priešingos šalies.
Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 861 Eur žyminį mokestį (b.l. 48, 52, 1 t.), turėjo 1000 Eur (500 Eur+500 Eur)(b.l. 99, 100, 176, 2 t.) teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl yra priteistinos iš atsakovų (CPK 80, 88, 98 str.).
Byloje taip pat susidarė 17,60 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovų valstybei (CPK 88 str. 3 p., 92 str., 93 str.).
Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu nuo sudarymo momento 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20141219/1, pagal kurią G. V. ūkis G. S. ūkiui pardavė 78 vnt. galvijų už 42979,61 Eur sumą.
Taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti atsakovui ūkininkui G. V., a.k. 3551301135, iš atsakovo ūkininko G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 42979,61 Eur (keturiasdešimt dviejų tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 61 ct) sumą.
Nustatyti, kad tik ieškovė UAB ,,Stuko ūkis“, įm. į. 168686311, turi teisę patenkinti savo turtinį reikalavimą atsakovui ūkininkui G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl skolos grąžinimo, nukreipdama išieškojimą į pripažinus negaliojančia 2014-12-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20141219/1, atsakovui ūkininkui G. V. priteistą 42979,61 Eur sumą.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti ieškovės UAB ,,Stuko ūkis“, įm. į. 168686311, naudai iš atsakovo ūkininko G. V., a.k. 3551301135, ir atsakovo ūkininko G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 930,50 Eur (devynis šimtus trisdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo ūkininko G. V., a.k. 3551301135, ir atsakovo ūkininko G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 8,80 Eur (aštuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.