- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e1-1673-927/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23615-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- K. K.
- Kategorijos
K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2001 m. gegužės 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL dydžio bauda, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (teistumas išnykęs);
2) 2014 m. balandžio 28 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, 2015 m. balandžio 1 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus APT Vilniaus probacijos skyriaus;
3) 2018 m. sausio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 2 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2020 m. birželio 17 d., apie 00:45 val., adresu (duomenys neskelbtini), paėmęs į rankas medinį pagalį ir priėjęs prie nukentėjusiajai J. P. nuosavybės teise priklausančio namo dalyje esančio plastikinio lango, tyčia vieną kartą trenkdamas mediniu pagaliu į šio lango stiklą, išdaužė 250 eurų vertės J. P. priklausančio plastikinio lango stiklo paketą, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apėjęs namą ir priėjęs prie J. P. nuosavybės teise priklausančio namo dalyje esančio plastikinio lango, tyčia vieną kartą trenkdamas aukščiau minėtu mediniu pagaliu į šio lango stiklą, išdaužė 80 eurų vertės J. P. priklausančio plastikinio lango stiklo paketą, šiais savo tyčiniais veiksmais sugadino svetimą, viso 330 eurų vertės, turtą,
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu K. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad jam kaip įtariamajam teisės išaiškintos. Lietuvių kalbos nemoka, pageidauja parodymus teikti rusų kalba. Su pranešimu apie įtarimą jį supažindino, išvertė, esmę suprato. Savo kaltę pripažįsta, gailisi. J. P. yra jo buvusi sugyventinė. Kartu su ja gyveno 19 metų. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau beveik kiekvieną dieną apsilankydavo ir pas J. P., adresu (duomenys neskelbtini). Jie palaiko artimus santykius, tik nakvoti dažniausiai grįždavo pas save namo. 2020 m. birželio 16 d., apie 18 val., jis paskambino J. P. ir paklausė jos, ar gali duoti kavos, nes jo buvo pasibaigusi. Tai buvo jo kava, dėl to jos ir paprašė. Ji pasakė, kad gali. Jis nuėjo pas ją namo ir norėjo pas ją pasilikti, tačiau ji atsakė, kad ne šiandien, kad jai skauda galvą. Jis paėmė iš jos kavos pakelį ir nuėjo atgal namo. Būdamas savo namuose išgėrė kavos, pagulėjo ir vis galvojo, kodėl ji jo neįsileido namo. J. P. gyvena viename name kartu su savo buvusiu vyru J. P.. Jie išsiskyrę labai seniai. Jų namas yra padalintas į dvi dalis, ir kiekviena dalis registruota jų vardu. Kadangi jie palaiko artimus santykius, jis ėmė pavydėti, manė, kad J. P. jam neištikima, dėl to 2020 m. birželio 7 d. apie 00.30 val., nuėjo vėl pas J. P. namo patikrinti, ką ji daro, ar namuose, jei namuose, tai su kuo. Atėjęs prie jų namų, (duomenys neskelbtini), priėjo prie J. P. miegamojo kambario lango. Šviesos kambaryje nedegė. Pasižiūrėjęs pro langą, matė, kad kambaryje nieko nėra. Pamatė prie namo po langais gulinčius pagalius, paėmė vieną iš jų ir juo trenkė į lango stiklą. Stiklas sudužo. Tada iš karto, apėjęs namą, priėjo prie J. P. miegamojo kambario lango. Šviesos ten irgi nedegė, buvo užtraukta užuolaida. Jis, laikydamas rankose tą patį pagalį, trenkė juo į lango stiklą, kuris irgi sudužo. Girdėjo, kaip kambaryje kažkas judėjo. Jis suprato, kad J. P. buvo kartu su J. P. pastarojo miegamajame kambaryje. Netrukus J. P. miegamojo kambaryje užsidegė šviesos. Pro langą matėsi, kad kambaryje stovi J. P. ir J. P.. Jis J. P. paklausė, kodėl ji taip daro. Ši jam nieko neatsakė. J. P. kažką sakė, bet jis jau neprisimena ką. Jis pasakė J. P., kad dėl jos poelgio su ja nebegyvens. Pastariesiems jis negrasino, negrasino sudeginti šių namą ar panašiai. J. P. pasakė, kad iškvies policiją. Jis neprieštaravo ir liko laukti policijos. J. P. bei J. P. buvo išėję į lauką, apžiūrinėjo langus. Netrukus į vietą atvyko policijos pareigūnai ir jis buvo sulaikytas. Labai myli J. P., todėl paveiktas emocijų pasielgė neapgalvotai. Dabar gailisi dėl to, ką padarė, pasielgė nepagalvotai. Pasižada nekelti J. P. ir J. P. jokio pavojaus. Padarytą turtinę žalą pilnai atlygino, J. P. ir J. P. pretenzijų jam neturi. Sutinka tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 64-67, 101-103);
Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:
- nukentėjusiojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. birželio 17 d., apie 00.45 min., (duomenys neskelbtini), miegodamas lovoje išgirdo stiklų dūžio triukšmą, atsikėlęs pastebėjo, kad miegamajame, kur miegojo, yra išdaužtas jo stiklinio pakelto langas. Iš karto suprato, kad tai jo buvusios žmonos buvęs sugyventinis K. K., kadangi tai jau ne pirmas kartas, kai pastarasis daužo langus. Išėjęs į lauką pamatė minėtą asmenį, kuris jam aiškino, kad nereikia lįsti prie jo buvusios žmonos, nes jis pavydi. Langas, kurį sudaužė K. K., buvo įrengtas maždaug prieš 5 metus. Įmonės pavadinimo, kuri šį langą montavo, neprisimena. Langas plastikinis, dviejų stiklo paketų. Išmatavimai galimai 0,9 x 1,30 m. Už jį tada sumokėjo 80 eurų. Mokėjimo dokumentų neišsaugojo. Todėl įvykio metu jam buvo padaryta 80 eurų turtinė žala, tačiau po įvykio, maždaug po 1 mėnesio, K. K. asmeniškai perdavė jam 80 eurų padarytai žalai atlyginti, todėl dėl 2020 m. birželio 17 d. įvykio turtinė žala jam atlyginta. Civilinio ieškinio neteiks. J. P. langas, kurį irgi tą pačią dieną išdaužė K. K., buvo montuojamas tos pačios įmonės kaip ir jo, bet jos langas kur kas brangesnis, didesnis, jei gerai prisimena, apie 250 eurų vertės. Jis asmeniškai namo nėra apdraudęs jokioje draudimo bendrovėje. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas K. K. atžvilgiu būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tik, kadangi pastarasis kelis kartus pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę, prašo kaip įmanoma ilgiau pratęsti įpareigojimą nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje (b. l. 2, 35-38);
- nukentėjusiosios J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. birželio 17 d., apie 00.45 min., (duomenys neskelbtini), gulėdama lovoje staigiai išgirdo triukšmą, atsikėlusi nubėgo iškart į kitą kambarį pažiūrėti, kas atsitiko. Tik užėjusi į kitą kambarį išgirdo savo miegamajame dūžtančio stiklo triukšmą. Užėjusi į miegamąjį pastebėjo, kad išdaužtas jos stiklinio paketo langas. Iškart išgirdo, kaip pro sudaužytą langą iš lauko pusės jos buvęs sugyventinis rėkė, kad jis dar ne taip padarys, kad ji šitame name negyvens, kad jis sudegins šitą namą. Ji iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Tyrimui pateikti žalą patvirtinančių dokumentų dėl 2020 m. birželio 17 d. sugadinto mano lango negalės, nes jų neišsaugojo. Lango gamintojo ir pardavėjo pavadinimo, kontaktinių duomenų neprisimena, nenurodys. Minėtą sugadintą langą jai įstatė meistrai maždaug prieš penkis metus. Jokios galiojančios garantijos nebuvo. Namas draustas. Draudimo išmoka jai buvo išmokėta. Tikslios sumos neprisimena, apie 250 eurų. Skelbimą dėl langų pardavimo ir keitimo tada tiesiog rado laikraštyje, pasiskambino, sutarė ir įmonės darbuotojai jai pakeitė langą. Lango vertė yra 250 eurų. Gali nurodyti, kad maždaug praėjus dviem savaitėm po įvykio, K. K. jai asmeniškai perdavė 250 eurų ir tokiu būdu atlygino jai padarytą turtinę ir moralinę žalą. Todėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-23615-20 žala jai atlyginta, civilinio ieškinio neteiks, pretenzijų K. K. neturi, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas priimant baudžiamąjį įsakymą, tačiau kadangi pastarasis jau kelis kartus pažeidė kardomąją priemonę, prašo kaip įmanoma ilgiau pritaikyti jam ribojimą lankytis jos gyvenamojoje vietoje (b. l. 8, 26-29);
- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūra, pradėta 02.24 val. Protokole nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – nuosavas namas minėtu adresu. Nurodyta, kad užėjus pro duris, patekama į koridorių, kur yra laiptinė, iš dešinės yra durys, pro kurias patenkama į virtuvę, kur yra virtuviniai baldai, iš kairės – durys, kurios veda į miegamąjį kambarį. Užėjus į miegamąjį kambarį, iš dešinės yra sofa, televizorius, išdaužtas stiklinio paketo langas, tiesiai – dvigulė lova, iš kairės – drabužių spinta, per vidurį stovi staliukas. Procesinių veiksmų atlikimo metu nieko nepaimta (b. l. 1-4, 13-18);
- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūra, pradėta 01.51 val. Protokole nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – dviejų kambarių nuosavas namas minėtu adresu. Nurodyta, kad užėjus šarvuotos duris, toliau yra prieškambaris, kuriame yra prieškambario baldai. Toliau – virtuvės kambarys, kuriame yra virtuvės baldai. Virtuvei iš kairės, yra miegamasis kambarys, kuriame iš kairės pusės matomas išdaužtas stiklinio pakelto langas, komoda, televizorius, lova ir maža spintelė. Procesinių veiksmų atlikimo metu nieko nepaimta (b. l. 7-10, 13-18);
- kvitu, iš kurio matyti, kad 2020 m. birželio 17 d., 03.14 val., prietaisu „Alcotest 6810", Nr. ARAA-0129, patikrinus K. K. blaivumą, jam nustatytas 1.09 prom. girtumas (b. l. 46);
- specialisto išvada Nr. 89TPK-334/2020, kurioje nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad K. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga, b.l. 131).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad K. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia, būdamas pakaltinamas, sugadino svetimą J. P. ir J. P. priklausantį turtą – 2 langus, kurių bendra vertė yra 330 Eur. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami K. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, skirti kaltinamajam arešto bausmę. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 132-134, 135-136).
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiesiems padarytos žalos dydį, į kaltinamojo asmenybę: teistas (b. l. 107-113), baustas administracine tvarka (taip pat už administracinius nusižengimus, padarytus esant neblaiviam), turi neapmokėtų baudų (b. l. 114-122), bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje, b. l. 123, 124). Išdėstytos aplinkybės, taip pat dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir dvi sunkinančios aplinkybės bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės pareiškime teismui siūlomą bausmę – areštą, jo trukmę nustatant ilgesnę už įstatymo numatytą vidutinę.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai K. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 17 d., 01:06 val., iki 2020 m. birželio 18 d., 14.01 val. (b. l. 45, 73), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio Kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).
Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamų veikų, turi neišnykusį teistumą. K. K. nuoširdžiai gailėjosi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, savo noru atlygino abiem nukentėjusiesiems turtinę žalą, pastarieji jam pretenzijų neturi. Todėl įvertinus anksčiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias ir jo veiką apibūdinančias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat kad pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo K. K. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams, bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 punktuose numatytus įpareigojimus.
Vadovaudamasis BK 72¹ straipsniu teismas gali įpareigoti kaltinamąjį nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina apsaugoti nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus. J. P. ikiteisminio tyrimo metu prašė pritaikyti kaltinamajam ribojimą lankytis jų gyvenamojoje vietoje kuo ilgesniam terminui. Prokurorė prašo teismo uždrausti K. K. artintis prie J. P. arčiau nei 10 metrų bei lankytis šios gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą 72¹ straipsnyje.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-81) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 94-95) panaikintinos teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. skirti 50 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai K. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 17 d., 01:06 val., iki 2020 m. birželio 18 d., 14.01 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaudamasis BK 72¹ straipsniu, skirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo metu nesiartinti prie J. P. arčiau nei 10 metrų atstumu bei nesilankyti šios gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti K. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.