Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-97-958/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-19
Bylos Nr.
1-97-958/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23340-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Latožienė
Civilinis ieškovas
T. P.
Kaltinamasis
G. S., M. Š.
Advokatai
Žavinta Jurgelėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-97-958/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23340-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 26.2; 1.1.7.2.2; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2017 m. liepos 19 d.Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Latožienė,sekretoriaujant R. Š.,dalyvaujant prokurorams Aušrai Gylytei, Ramūnui Dubravai,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. P., jo atstovui A. B.,kaltinamųjų gynėjoms advokatėms Žavintai Jurgelėnienei, Eligijai Norkienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ūkininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 284 str. 1 d., M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d.,

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustato:

G. S. ir M. Š. 2016 m. gegužės 13 d., apie 17.50 val., viešoje vietoje – kelyje (duomenys neskelbtini), G. S. aplenkus T. P. vairuojamą krautuvą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė jį, įžūliu elgesiu, priėjęs prie krautuvo ir atidaręs jo dureles, griebė T. P. iš rankų mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ ir jį mesdamas ant žemės sudaužė, nuo galvos nutraukęs T. P. akinius, juos sulaužė, po to, sugriebęs nukentėjusiajam už kojos bei peties, ištraukė jį iš krautuvo ir, tęsdami chuliganiškus veiksmus, M. Š. laikant nukentėjusiajam T. P. rankas už nugaros, taip atimant galimybę priešintis, G. S. ne mažiau kaip keturis kartus smogė T. P. į žastus, kairį petį ir kitas kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairiame petyje, - dėl to nežymiai sutrikdė T. P. sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis G. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016-05-13, apie 17-18 val., kartu su M. Š. vyko iš (duomenys neskelbtini). Likus iki sankryžos 400-500 metrų prisivijo krautuvą, kuris važiavo kelio viduriu. Sumirksėjo savo vairuojamo automobilio šviesomis, panaudojo garsinį signalą ir krautuvas pasitraukė. Lenkimo metu krautuvas vėl pasuko į kelio vidurį, dėl ko jis vos neįvažiavo į griovį. Sankryžoje krautuvas pasuko link (duomenys neskelbtini) ir tuomet jį aplenkė. Lenkiant matė kaip jį filmuoja. Sustojo ir nuėjo iki krautuvo vairuotojo pažiūrėti dėl jo blaivumo. Vairuotojas T. P. atkišęs telefoną filmavo. Jis užlipęs ant laiptelio norėjo uždengti telefoną ir tuo metu telefonas iškrito ant kilimėlio. Tada T. P. užpyko, trenkė jam į kojas ir jis nuo laiptelių nuvirto. Iššokęs T. P. jam trenkė kelis smūgius į veidą, abu susikabino. Tuo metu atsirado M. Š. ir bandė T. P. atitraukti. T. P. aprimo ir sėdo į traktorių. Jis kartu su M. Š. išvažiavo. Po šio įvykio jam buvo mėlynė ant skruosto, prakirsta lūpa. Pats jokių smūgių nesudavė.

Kaltinamasis G. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-05-13, apie 17.30 val., automobiliu IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su M. Š. važiavo žvyrkeliu nuo (duomenys neskelbtini). Prisivijo viduriu kelio lėtai važiuojantį krautuvą, pasignalizavo ir mirksėjo šviesomis, prašydamas duoti kelią. Krautuvui pasitraukus į dešinę kelio pusę, pradėjo jį lenkti. Nespėjus aplenkti, krautuvo vairuotojas vėl išvažiavo į kelio vidurį, todėl jis apie 450 m važiavo paskui jį iki asfaltuoto kelio (duomenys neskelbtini), kur jį aplenkė ir sustojo priešais, taip jį sustabdydamas. Krautuvui sustojus pažino, kad jį vairuoja T. P.. Nuėjęs prie krautuvo ir užlipęs ant įlipimo laiptelio, pasakė vairuotojui, kad nusiimtų akinius nuo saulės, jei nemato. Tuo metu T. P. jį filmavo mobiliojo ryšio telefonu ir jis iškrito jam iš rankų. T. P. spyrė jam į šoną, nustūmė nuo laiptelio, iššoko iš krautuvo ir keletą kartų kumščiu smogė į veidą. Jis, gindamasis, sugriebė jį už drabužių. Prie jų priėjęs M. Š. nutraukė nuo jo T. P. ir laikė jį apglėbęs. Ar buvo užlaužęs T. P. rankas, neprisimena. Jis M. Š. laikomam T. P. smūgių nesudavė. Konflikto metu jam buvo sumuštas kairysis skruostas, prakirsta lūpa. Dėl sužalojimų niekur nesikreipė (t. 1, b. l. 143-144).

Analogiškus parodymus G. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 145-147) bei akistatų metu su nukentėjusiuoju T. P. (t.1, b.l. 32-40).

Kaltinamasis M. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016-05-13, kartu su G. S. važiavo iš (duomenys neskelbtini). G. S. vairavo mašiną Iveco Daily. Važiuojant žvyrkeliu prisivijo krautuvą, kuris važiavo kelio viduriu. G. S. panaudojo garsinį signalą ir krautuvas pasitraukė. Lenkimo metu krautuvas vėl metėsi į kelio vidurį ir užkirto kelią. Išvažiavus į pagrindinį kelią, G. S. aplenkė krautuvą ir už 100 metrų sustojo, nuėjo pasišnekėti su traktoriaus vairuotoju. Sėdėdamas mašinoje per veidrodėlį matė kaip T. P. spiria G. S., kai šis buvo užlipęs ant traktoriaus laiptelio. Jis ėjo ginti G. S.. Matė kaip T. P. akiniai krito ant asfalto. Tuo metu T. P. iššoko iš traktoriaus ir su dešine ranka trenkė G. S. į akį bei dar sudavė 3-4 smūgius ir abu susikibo. Matė kaip G. S. saugodamasis nuo smūgių, paimdavo T. P. už žastų. Tada jis priėjęs prie T. P., jam iš nugaros paėmė dešinę ranką, nes tuo metu jis smūgiavo. Tada viskas aprimo ir jis kartu su G. S. išvažiavo. Matė, jog G. S. kairės pusės žandas buvo paraudęs, dešinės pusės lūpa buvo prakirsta. 2016-05-30 buvo apklausiamas pas tyrėją, prašė taisyti jo apklausos protokolą, bet tyrėja jį išvarė, jo parodymų netaisė.

Kaltinamasis M. Š. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-05-13 vakare su G. S. jo vairuojamu automobiliu IVECO važiuodami (duomenys neskelbtini) teritorija prisivijo krautuvą, kuris važiavo viduriu kelio, trukdė eismui. G. S. signalizavo, kad krautuvo vairuotojas praleistų jo vairuojamą automobilį, išvažiavęs ant asfalto jį aplenkė ir sustojo priešais. G. S. išlipo iš automobilio ir nuėjo link krautuvo, kurį vairavo T. P.. Pastarajam šokant iš krautuvo, nukrito ir sudužo akiniai. Kad G. S. būtų ištraukęs T. P. iš krautuvo, jis nematė. T. P. pirmas kumščiu smogė G. S. į veidą, todėl jis, priėjęs prie jo ir suėmęs už vienos rankos, laikė ją už nugaros, o G. S. tuo metu jam smūgiavo, tačiau kiek kartų ir kur pataikė nematė. Po to jis paleido T. P. ir jie su G. S. išvažiavo. G. S. laikyti T. P. neliepė, tai jis darė savo iniciatyva (t. 1, b. l. 112). Papildomos apklauso metu nurodė, jog 2016-05-13, G. S., prisivijęs T. P. vairuojamą krautuvą, kuris važiavo kelio viduriu, norėjo jį aplenkti ir jam signalizavo. T. P. pasitraukė į dešinę kelio pusę, o G. S. pradėjus jį lenkti, grįžo į kelio vidurį ir sukėlė avarinę situaciją. G. S. jo neaplenkė. Privažiavus sankryžą su keliu (duomenys neskelbtini), T. P. pasuko į (duomenys neskelbtini). G. S. paskui jį pavažiavo daugiau nei 100 m, kirtęs ištisinę liniją aplenkė ir sustojo dešinėje kelio pusėje. G. S. nuėjus prie krautuvo aiškintis, kodėl jį lenkiant užkirto kelią, T. P. smogė dešine ranka jam į kairę akį, tris kartus sudavė į veido sritį. G. S. tuo metu saugojosi nuo smūgių, tačiau kaip tai darė nurodyti negali. Norėdamas apginti G. S., jis sugriebė T. P. dešinę ranką ir laikė ją jam už nugaros. G. S. tuo metu nuėjo nuo jų tolyn ir jis paleido T. P. ranką. Matė, kad buvo raudona G. S. kairioji akis, kaklas, prakirsta lūpa (t. 1, b. l. 116-118).

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo vietoje metu bei akistatos metu su nukentėjusiuoju, kaltinamasis M. Š. patvirtino parodymus, duotus papildomos apklausos metu (t. 1, b. l. 119-124, 44-46).

Nukentėjusysis T. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-05-13, apie 17.30 val., važiavo lėtaeigiu krautuvu žvyruotu keliu (duomenys neskelbtini). Likus apie 100-150 m iki sankryžos su pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) pamatė iš galo važiuojantį mikroautobusą Iveco, kuris junginėjo ilgas ir trumpas šviesas. Minėto automobilio vairuotojas G. S. jį sankryžoje aplenkė ir pradėjo stabdyti, pavojingai manevruoti, taip jį sustabdydamas. Tuo metu jis pro langą iškišo telefoną Samsung, imitavo, jog filmuoja. Iš mikroautobuso išlipęs G. S. priėjo prie jo krautuvo, atidarė duris, trenkė per rankas ir mobilaus ryšio telefonas iškrito ant žemės, sudužo jo stiklas. G. S. buvo piktas, rėkė ant jo, liepė nusiimti akinius važiuojant. Tuomet G. S. nutempė nuo akių akinius nuo saulės, metė juos ant žemės ir kumščiu trenkė du kartus į akies sritį kairėje pusėje. Paėmęs už peties ir kelnių jį ištempė iš krautuvo. Prasidėjo grumtynės, G. S. toliau smūgiavo, o jis ištiesęs rankas gynėsi. Grumtynių metu pamatė už nugaros stovintį augalotą vyrą, kuriam G. S. liepė laikyti jo rankas. Pajuto kaip augalotas vyras, dabar žino, jog tai buvo M. Š., jam užlaužė rankas už nugaros ir palenkė. Tuo metu G. S. smūgiavo iš apačios į viršų, į pilvo, galvos sritį. Kiek sudavė smūgių neskaičiavo. Ar mušė M. Š. nežino. Po to G. S. ir M. Š. sėdo į mikroautobusiuką ir pradėjo važiuoti. Bandė juos vytis, bet krautuvas yra lėtaeigis, jų nepavijo. Pamatė netoli įvykio vietos einančią mergaitę, prie jos sustojo. Mergaitė nurodė, jog matė kaip jį sumušė, todėl pasiėmė jos duomenis. Netrukus privažiavo tėvai, kurie grįžinėjo iš lauko, kuriame rinko akmenis. Šio įvykio metu jam buvo prakirsta lūpa, kraujosruvos po akimis, ant žastų, suplėšyti marškiniai, sudaužyti akiniai nuo saulės bei mobilaus ryšio telefono stiklas.

Nukentėjusysis T. P. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-05-13, jam apie 20 km/h greičiu važiuojant krautuvu žvyruotu keliu (duomenys neskelbtini), prisivijo lengvasis automobilis ir apie 3 min. važiavo iš paskos. Šio automobilio vairuotojas junginėjo automobilio šviesas, tačiau, važiuojant žvyrkeliu, jo vairuojamo krautuvo aplenkti nebandė, nes jis važiavo nuo stataus kalno. Iki asfaltuoto kelio buvo likę apie 100-150 m. Jam išvažiavus į kelią (duomenys neskelbtini), iš paskos važiavęs automobilis aplenkė jį, pradėjo pavojingai manevruoti ir sustojo prieš krautuvą. Kadangi toje vietoje buvo ištisinė linija, jis automobilio nelenkė ir sustojo už jo. Iš automobilio išlipęs vairuotojas G. S. pradėjo šūkauti, todėl jis telefonu pradėjo jį filmuoti. G. S. atėjo iki krautuvo, užlipo ant laiptelio ir smogdamas iš rankų išmušė jam telefoną, griebė už akinių, kurie nukrito ant žemės - sutrūko jų stiklas. Taip pat sudužo ir numesto telefono ekrano stiklas. Jam sėdint krautuve, G. S. kumščiu smogė du kartus į kairės akies sritį, sugriebęs už kelnių klešnių patraukė, dėl ko jis prarado pusiausvirą ir iškrito iš krautuvo. Jie susistumdė. G. S. keletą kartų smogė jam į galvą, kurią jis dengėsi rankomis. G. S. paliepus, M. Š. laikė jį suėmęs už abiejų rankų, o G. S. kumščiais smūgiavo į galvos sritį, daugiau nei dešimt kartų. M. Š. paleidus jo rankas, jis įlipo į krautuvą ir, pradėjęs važiuoti, pamatė keliu einančią merginą. Paklausta ji patvirtino, kad matė įvykį ir pasakė savo duomenis bei telefono numerį (t. 1, b. l. 23-24).

Nukentėjusysis T. P. analogiškas įvykio aplinkybes patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei parodė vietą kelyje (duomenys neskelbtini), kuri jis buvo sumuštas (t. 1, b. l. 29-31).

Iš specialisto išvados Nr. G.556/2016(05) matyti, kad T. P. padarytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose ir kairiame petyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti galimai nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, mažiausiai 4 trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 28).

Specialistas R. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nukentėjusiajam T. P. sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, kai kurios kraujosruvos suduodant smūgius ar sugriebiant pirštais. Apžiūros metu veide bei galvoje sužalojimų nebuvo. Per šešių dienų laikotarpį kraujosruvos po akimi, prakirsta lūpa galėjo būti sugiję, jei šie sužalojimai buvo mažai išreikšti. Apžiūros metu buvo konstatuotos keturios kraujosruvos.

Liudytoja E. L., gimusi (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu parodė, kad galimai 2016-05-13, pavakary, ji ėjo keliu, vedančiu link (duomenys neskelbtini). Matė kaip iš furgono išlipo du vyrai ir ištraukė nukentėjusįjį iš traktoriaus. Kuris kaltinamasis ištraukė nukentėjusįjį nematė. Po to vienas vyras laikė nukentėjusįjį už rankų nugaros pusėje, o kitas mušė, smūgiavo rankomis į pilvą, šonus. Matė kaip pirmas iš įvykio vietos išvažiavo furgonas. Privažiavęs nukentėjusysis prašė paliudyti ką matė. Nukentėjusysis buvo sužalotas, tačiau kurioje vietoje buvo sužalojimai neatsimena. Matė, jog nukentėjusiojo maikutė buvo suplėšyta. Įvykio metu labai išsigando, paskambino draugei J. S., kad ateitų pasitikti. Nematė, jog nukentėjusysis smūgiuotų kaltinamiesiems.

Liudytoja E. L. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-05-13, apie 16 val., prie kelio į (duomenys neskelbtini) matė kaip mikroautobusiukas, kurio priekinė dalis raudona, o galinė balta, pralenkė traktorių. Iš mikroautobusiuko išlipo du vyrai. Vienas, suėmęs už rankos, iš traktoriaus ištraukė juo važiavusį vyriškį. Vienas vyras laikė suėmęs jo rankas už nugaros, o kitas smūgiavo kumščiais jam į pilvą. Pamačiusi muštynes, ji išsigando ir bėgo tolyn. Jai kiek paėjus, prie jos sustojo traktorininkas, kuris paklausė, ar ji matė kaip jį mušė. Jai patvirtinus, kad matė, jis užsirašė jos duomenis ir telefono numerį (t. 1. b. l. 72-73).

Liudytoja E. L. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir nurodė vietą kelyje (duomenys neskelbtini), kur matė kaip du asmenys sumušė traktoristą (t. 1, b. l. 74-78).

Liudytoja J. S., gimusi (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu parodė, kad galimai 2016-05-13, vakare, jai paskambino E. L., kuri buvo išsigandusi, sakė, jog vyksta muštynės, prašė ateiti pasitikti kelyje, vedančiame link (duomenys neskelbtini). Nuėjusi pasitikti E. L., matė šalia esantį nukentėjusįjį, kuris buvo sumuštas, matė suplėšytą maikutę. E. L. jai pasakojo, jog nukentėjusįjį mušė du vyrai, vienas laikė, o kitas mušė. Nežino kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nebuvo atėjusi pasitikti E. L.. Įvykio aplinkybes prisimena gerai, nukentėjusysis neprašė jos liudyti.

Liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, vakare, jai paskambino išsigandusi E. L. ir pasakė, kad du žmonės iš automobilio muša traktoristą (t. 1, b. l. 85).

Liudytojas S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-05-13 kartu su sūnumi T. P., žmona I. P. rinko akmenis laukuose. Taip pat buvo V. S., A. bei D. M.. Pirmas iš lauko išvažiavo sūnus T. P., vairavo lėtaeigį krautuvą. Išvažiavus sūnui matė žvyrkeliu pravažiuojantį G. S. automobilį. Jis su žmona I. P. iš lauko išvažiavo vėliau, gal už 10 minučių. Pagrindiniame kelyje pamatė stovintį krautuvą, o sūnus T. P. kalbėjosi su dviem mergaitėmis. Išlipęs iš automobilio pamatė apdraskytą sūnų, suplėšytais rūbais. Sūnus paaiškino, jog sumušė G. S., kaip suprato dėl to, kad nepraleido jo aplenkti žvyruotu keliu. Pats įvykio nematė. Ant sūnaus veido buvo kraujosruvos po akimis, prakirsta lūpa, guzas galvoja, paraudimai krūtinės bei žastų srityse, marškiniai suplėšyti, telefono stiklas sudužęs bei akinių nuo saulės vienas stiklas išdužęs.

Liudytojas S. P. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-05-13 su sūnumi T. P. ir žmona I. P. (duomenys neskelbtini). rinko akmenis. Apie 17 val. T. P. su krautuvu išvyko iš laukų į namus. Netrukus matė dideliu greičiu keliu pravažiuojantį mikroautobusą. Jis su žmona ir kaimynais V. S., A. P. bei D. M. taip pat išvažiavo iš lauko. Išvažiavę į kelią (duomenys neskelbtini) pamatė, kad krautuvas stovi kelyje, o T. P. kalbasi su mergina. Privažiavęs prie sūnaus sustojo, matė ant jo veido kraują, kraujosruvą kairėje akyje, prakirstą lūpą, buvo suskilęs jo mobiliojo telefono ekrano stiklas, sudužęs vienas akinių nuo saulės stiklas. T. P. paaiškino, kad jį, aplenkęs bei užkirtęs kelią, sustabdė ir sumušė G. S., o jo darbininkas laikė jo rankas (t. 1, b. l. 65-66).

Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) (t.1, b.l. 68-69) davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas S. P..

Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. pavasarį buvo nuvykęs į laukus, kur dirba T. P. su tėvais, rinko akmenis. Taip pat laukuose buvo kaimynai S. ir kitas asmuo, kurio pavardės nepamena. Pirmas iš lauko su krautuvu išvažiavo T. P.. Tada išvažiavo T. P. tėvai, o jis kartu su kaimynais jiems iš paskos. Kelyje matė sustojusį T. P., kuris kalbėjosi su kelioms mergaitėms. Buvo sustojęs, tačiau iš automobilio išlipęs nebuvo. Vėliau aplenkė T. P. ir matė, jog buvo randas ant veido, lūpa prakirsta.

Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-05-13 su S. P., kiekvienas savo automobiliu, važiavo link (duomenys neskelbtini). Su juo važiavo V. S. ir A. P.. Pavažiavęs kelis šimtus metrų, S. P. sustojo. Jis taip pat sustabdė savo automobilį ir pamatė kelio (duomenys neskelbtini) dešinėje kelio pusėje, kelkraštyje, stovintį T. P. krautuvą. Pats T. P. kitoje kelio pusėje kalbėjosi su kažkokia mergina. Matėsi, kad T. P. paraudęs kairės pusės paakys, buvo kraujo žymės kairės pusės lupų kampe. Jam pasirodė, kad T. P. kažko išsigandęs, neramus, kažką aiškino tėvams. Išvykdamas iš lauko jis buvo su akiniais, o kai kalbėjosi su mergina jų nebeturėjo. Po kelių dienų T. P. jam papasakojo, kad 2016-05-13 jį, važiuojanti krautuvu, kelyje (duomenys neskelbtini), pralenkė ir užkirto kelią G. S. automobilis. Iš jo išlipo vyras, kuris jį laikė, o G. S. mušė (t. 1, b. l. 91-92).

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio nematė. Važiavo automobilyje kartu su D. M., buvo sustoję prie T. P. traktoriaus, T. P. tuo metu kalbėjo su mergaite.

Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-05-13, antroje dienos pusėje, kartu su A. P. važiuodami į parduotuvę, pakeliui laukuose matė S. P. su žmoną ir sūnumi T. P., kurie rinko akmenis. Sustojo prie jų pakalbėti. Tuo metu atvažiavo D. M.. P. jau ruošėsi važiuoti namo. Pirmasis iš lauko krautuvu išvažiavo T. P.. Jis kartu su A. P. paprašė D. M., kad juos pavežtų iki (duomenys neskelbtini), o dviračius įkėlė į S. P. džipo bagažinę. Važiuojant paskui S. P. automobilį, kelyje link (duomenys neskelbtini), pastarasis sustojo. D. M. sustojo jiems S. P. automobiliui iš paskos. Matė, kad kelkraštyje stovi T. P. krautuvas, o pats T. P. kalbasi su kažkokia mergina. Iš automobilio išlipęs nebuvo, su T. P. nebendravo, nematė ar jis buvo sužalotas, tik jis buvo be saulės akinių. Po kelių dienų bendravo su T. P. ir jis sakė, jog kelyje (duomenys neskelbtini) jo krautuvą aplenkė G. S. automobilis, sustabdė ir išlipęs G,S. su kitu vyru, ištraukė jį iš krautuvo ir sumušė. Kaip pasakojo T. P., su G. S. važiavęs vyras jį laikė, o G. S. jį mušė. ( t.1, b.l. 94)

Analogiškas įvykio aplinkybes teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka ) (t.1, b.l.96) nurodė liudytojas A. P..

Liudytoja E. S. teismo posėdžio metu parodė, jog 2016-05-13 įvykio vietoje nebuvo, pačio įvykio nematė. Apie 17-18 val., buvo uošvių G. S. ir G. S. sodyboje, kai į namus grįžo G. S. su M. Š.. Matė, jog G. S. veidas, kairysis žandas buvo raudonas, prakirsta lūpa, krūtinės srityje bei žastuose buvo raudonos dėmes. Iš G. S. žodžių suprato, jog jį sumušė T. P..

Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad matė kaip 2016-05-13, apie 17-18 val., jos uošvis G. S. automobiliu IVECO nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko jis grįžo su darbininku M. Š.. G. S. kairysis žandas buvo raudonas, matėsi prakirsta dešinės pusės apatinė lūpa, po krūtine buvo raudona dėmė ir raudonos juostos ant rankų žastų. Paklausus kas atsitiko, G. S. atsakė, kad primušė T. P. (t. 1, b. l. 101).

Liudytoja G. S. nurodė, jog 2016-05-13, apie 17 val., grįžusi į namus pamatė vyrą G. S., kurio veidas buvo paraudęs, jis buvo visas susijaudinęs. Vyras paaiškino, jog jį sumušė T. P.. Pati įvykio nematė, jame nedalyvavo. Iš vyro žodžių žino, jog T. P. nepraleido kelyje jos vyro vairuojamo automobilio, dėl ko jis vos neįvažiavo į griovį. Aplenkęs T. P. norėjo įsitikinti ar vairuotojas yra blaivus. Priėjęs prie T. P. gavo smūgį iš kojos į krūtinę, tuomet T. P. dar trenkė į veidą. Vyras nurodė, jog jį apgynė M. Š.. Matė ant vyro G. S. veido paraudimą po akimi, prakirstą lūpą, bei paraudimą krūtinės srityje.

Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-05-13 ryte vyras G. S. su darbuotoju M. Š. automobiliu "Iveco Daily" išvyko į darbą. Grįžo apie 18 val. G. S. buvo labai susijaudinęs, papasakojo, kad jo, važiavusio automobiliu žvyrkeliu iš (duomenys neskelbtini), nepraleido T. P.. Sustojus pasiaiškinti kodėl jis taip elgiasi ir užlipus ant krautuvo laiptelių, T. P. spyrė jam vieną kartą į krūtinę, iššokęs iš traktoriaus sudavė ranka į veidą. Jį gindamas, M. Š. suėmė T. P. už rankų, laikė kol jis nusiramino. G. S. veidas kairėje pusėje buvo raudonas, kraujavo prakirsta dešinėje pusėje apatinė lūpa, jo rankos ties žastais, krūtinė buvo paraudę (t. 1, b. l. 98-99).

Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu parodė, jog 2016-05-13 buvo išvykęs į ralį, įvykio nematė, jame nedalyvavo. Kitą dieną matė tėvą G. S. sumuštą, jo kairės pusės žandas buvo raudonas, lūpa kairėje pusėje prakirsta, ant krūtinės ir žastų buvo paraudimai. Tėvas paaiškino, jog T. P. nepraleido jo vairuojamo automobilio, sustojo pažiūrėti ar vairuotojas nėra girtas ir tuomet „gavo“.

Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-05-14 vakare atvykęs pas tėvus, G. S. rado gulintį lovoje ir matė, kad ant jo kairio žando raudona dėmė, prakirsta apatinė lūpa, raudona krūtinė ir abiejų rankų žastai. Tėvas papasakojo, kad 2016-05-13 važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini) pasivijo kelio viduriu važiuojantį krautuvą, kurio vairuotojas nesileido aplenkiamas. Jis važiavo paskui jį iki pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini). Krautuvui pasukus į (duomenys neskelbtini), jį aplenkė ir sustojo prieš jį, taip sustabdydamas, nes norėjo pasižiūrėtų, ar krautuvo vairuotojas negirtas. Kai jis priėjo prie krautuvo, kurį vairavo T. P., pastarasis jį sumušė (t. 1, b. l. 103).

Liudytojai V. K. bei A. G. teismo posėdžio metu parodė, jog 2016-05-13 įvykio nematė, įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo. Jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi.

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-05-14 jam paskambinęs S. P. papasakojo, kad 2016-05-13 jo sūnų T. P., važiavusį krautuvu, prisivijęs G. S. sustabdė, ištempė iš krautuvo ir sumušė. G. S. pastoviai visur skuba, nespėja, visi sutikti kelyje jam trukdo. Tuo tarpu T. P. žino kaip labai ramų ir taikų žmogų, kuris vairuoja ypatingai saugiai ir tvarkingai (t. 1, b. l. 80).

Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPk 276 str. tvarka) parodė, kad T. P. jam pasakojo, kad G. S., supykęs, jog jis lėtai važiavo traktoriumi ir trukdė jam jį aplenkti, sustabdė jį ir su darbininku sumušė, sudaužė mobiliojo ryšio telefoną. Jis pažįsta G. S., kuris jį patį be jokios priežasties iškeikė, elgėsi įžūliai, kai jis buvo nuėjęs pas jį pasikalbėti dėl jo laikomų bičių. G. S. nuolat vairuoja chuliganiškai ir nesiskaito su kitais eismo dalyviais (t. 1, b. l. 82).

Liudytojas J. M. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). 2016-05-13 jam buvo laisvadienis, vėliau matė G. S. pamuštą.

Liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-05-16, apie 8 val., atvykęs į darbą matė, kad G. S. buvo pamėlęs kairysis žandikaulis. G. S. jam sakė, kad susikivirčijo su T. P., bet dėl kokių priežasčių nepasakojo (t. 1, b. l. 87).

Liudytojas S. U. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-05-15 buvo nuvykęs pasikonsultuoti pas G. S.. Matė, jog G. S. veidas buvo mėlynas, kairėje pusėje buvo mėlynė, o dešinėje pusėje prakirsta lūpa. Jam G. S. aiškino, jog prieš 2-3 dienas, kelyje jo nepraleido aplenkti traktorius. Jis sustojęs priėjo prie vairuotojo pasiaiškinti, o šis jam „pylė“. Nukrito nuo traktoriaus, po ko vairuotojas jam smūgiavo. Tuo metu važiavo su darbininku, kuris apkabino traktoriaus vairuotoją ir tuo susirėmimas baigėsi.

Liudytojas S. U. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-05-15 bendraudamas su G. S. matė, kad buvo pamėlęs jo dešinės pusės žandas ir įtrūkusi dešinė lūpa. G. S. jam pasakojo, kad 2016-05-13 įvyko konfliktas su T. P., kuris trukdė jam aplenkti jo vairuojamą traktorių. G. S. sakė, kad aplenkęs traktorių sustabdė jį, užšoko ant įlipimo laiptelių, o traktorininkas koja nustūmė jį ir iššokęs jam smogė, tačiau kur ir kiek kartų, nesakė. Taip pat minėjo, kad su G. S. kartu važiavęs darbininkas apglėbęs laikė traktorininką, kad pastarasis nieko nebedarytų (t. 1, b. l. 85).

Liudytoja D. R. teismo posėdžio metu parodė, jog dirba Anykščių rajono PK Kriminalinės policijos vyr. tyrėja ir atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Tyrimo metu apklausė nukentėjusįjį, kaltinamuosius. Apklausos metu nematė sužalojimų ant G. S. veido. Kaltinamiesiems jokios įtakos nedarė, parodymus davė savo valia. Pirmos apklausos metu M. Š. neprašė pakeisti jo parodymų ir po jais pasirašė.

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-05-13, nuo 18 val., pradėjo tarnybą. Gavo iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini), G. S. iš krautuvo ištraukė T. P.. Nuvykus pas nukentėjusįjį T. P. į namus, iš jo paėmė pareiškimą. T. P. nurodė, jog važiavo kaimo keliu su krautuvu, iš paskos važiavo mikroautubusas, negalėjo aplenkti, o aplenkęs pradėjo stabdyti. Pasakojo, jog nukentėjusįjį iš krautuvo ištraukė, po to vienas vyriškis laikė, o kitas vyriškis kumščiais smūgiavo į įvairias kūno vietas. Matė ant nukentėjusiojo rankų kraujosruvas, buvo suplėšyta maikutė, parkirsta lūpa. Nukentėjusysis pasakojo, jog jam sulaužė akinius, sudaužė telefono ekraną. Tuomet ji pasiūlė palydėti juos iki S. namų. Nuvažiavus į G. S. namus, namuose nieko nerado.

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, jog dirbant kartu su V. K. gavo pranešimą, jog T. P. sumušė G. S.. Atvykus matė, jog nukentėjusysis buvo sumuštas, t.y. buvo mėlynė ir prakirsta lūpa. Kolegė V. K. paėmė pareiškimą, pats jokių procesinių veiksmų neatlikinėjo. Po to važiavo iki G. S. namų, tačiau jo nerado ir išvažiavo.

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusysis T. P. pateikė akinius nuo saulės bei mobilaus ryšio telefoną Samsung (t.1, b.l. 51-52).

Iš apžiūros protokolų matyti, jog apžiūrint T. P. pateiktus akinius G2070 suncl, akinių dešinės akies stiklo nėra. Ant akinių abiejų kojelių uždėta juoda, tampri guma bei gumos reguliatorius. Mobilaus ryšio telefono „Samsung“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ekrano stiklas įtrūkęs (t. 1, b. l. 53-55, 56-57). Po apžiūros akiniai nuo saulės bei mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ grąžinti nukentėjusiajam T. P. (t.1, b.l. 58).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas krautuvas Schaffer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinių ratų ašių plotis yra 2.10 m(t.1, b.l. 47-50).

Iš savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusysis T. P. pateikė CD laikmeną su vaizdo įrašu (t.1, b.l. 59), kurį peržiūrėjus matyti, jog 2015-05-30, 2016-05-31 pas nukentėjusįjį T. P. buvo atvažiavęs G. S. priklausantis automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 60-63).

Byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog kaltinamieji G. S. M. Š. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis pažeidė viešąją tvarką ir rimtį. Nors kaltinamieji neprisipažįsta padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nurodo, jog būtent kaltinamasis G. S. buvo sumuštas viešoje vietoje nukentėjusiojo T. P., tačiau teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamasis M. Š. pirmosios apklausos metu pripažino, jog jam laikant nukentėjusiojo T. P. rankas už nugaros, G. S. smūgiavo, o konfliktas įvyko dėl menkavertės dingsties, t.y., kad nukentėjusysis T. P. neleido aplenkti jo vairuojamo krautuvo, dėl ko G. S. būdamas karšto būdo labai supyko ir sustojo pasiaiškinti. Vėliau kaltinamasis M. Š. savo parodymus pakeitė, nurodydamas, jog tyrimą atlikusi tyrėja neteisingai užrašė jo parodymus ir neleido jų koreguoti. Tačiau bylos nagrinėjimo metu apklausta tyrimą atlikusi D. R. nurodė, jog M. Š. parodymus davė savo valia, o ji juos užrašė. Pažymėtina tai, jog M. Š. savo ranka padarė įrašą pirmosios apklausos protokole, pripažindamas parodymų teisingumą bei pasirašė. Todėl laikyti, jog M. Š. buvo suvaržyta teisė koreguoti savo parodymų teisingumą, nėra pagrindo.

Byloje apklausti liudytojai G. S., E. S., E. S., J. M., S. U. įvykio nematė, apie jį žino tik iš kaltinamųjų žodžių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog aukščiau minėti asmenys yra kaltinamajam G. S. artimi asmenys, t.y. šeimos nariai, darbuotojai ar draugai. Nors ir patvirtino, jog ant kaltinamojo G. S. veido bei kūno matė sužalojimus, tačiau šių sužalojimų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, t.y. medicininiai dokumentai ar specialisto išvada. Tuo tarpu nukentėjusiojo T. P. parodymais abejoti teismas neturi pagrindo. Jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu yra nuoseklūs. Tai, kad nukentėjusysis tyrimo metu netiksliai nurodė kaltinamojo G. S. vairuojamos transporto priemonės spalvą ar modelį, visiškai neturi reikšmės jo parodymų teisingumui. Juolab, jog nukentėjusiojo parodymus patvirtina visiškai pašaliniai, bylos baigtimi nesuinteresuoti asmenys. Byloje apklausta liudytoja E. L. nurodė, jog eidama keliu (duomenys neskelbtini) ji matė, kaip nukentėjusįjį iš traktoriaus ištraukė ir mušė du asmenys, t.y. vienas vyras laikė rankas už nugaros, o kitas vyras smūgiavo. Tokie kaltinamųjų veiksmai sutrikdė E. L., ji labai išsigando, bijojo eiti į namus, dėl ko paskambino draugei J. S., kad ši ateitų ją pasitikti. Liudytoja J. S. patvirtino, jog jai paskambinusi E. L. buvo išsigandusi, prašė ateiti ją pasitikti. Abi liudytojos nurodo, jog matė įvykio vietoje T. P., pastarasis buvo sužalotas, jo marškinėliai suplėšyti. Netrukus po konflikto, į įvykio vietą atvažiavo nukentėjusiojo tėvai S. P. bei I. P., kurie matė sužalotą sūnų, sugadintą mobilaus ryšio telefoną bei akinius nuo saulės. Liudytojai D. M., A. P. ir V. S., važiavę automobiliu iš paskos S. P., I. P., buvo sustoję įvykio vietoje, matė nukentėjusįjį T. P. besikalbantį su mergaite (E. L.), o vėliau iš nukentėjusiojo sužinojo, jog buvo sumuštas viešoje vietoje kaltinamųjų G. S. ir M. Š.. Nukentėjusiojo sužalojimo faktą patvirtina policijos pareigūnai V. K. ir V. K., kurie buvo atvykę pagal iškvietimą ir priėmė iš nukentėjusiojo pareiškimą. Specialisto išvadoje konstatuota, jog T. P. padarytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose ir kairiame petyje, kas laikytina nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nors T. P. nebuvo užfiksuoti sužalojimai veido srityje, tačiau juos (kraujosruvą po akimi, prakirstą lūpą) iš karto po konflikto matė nukentėjusiojo tėvai I. P., S. P., policijos pareigūnai V. K., V. K., liudytojas D. M.. Specialistas R. Ž. paaiškino, jog jis tyrimą atliko 2016-06-19, t.y. praėjus šešioms dienoms po įvykio, todėl per šį laikotarpį kraujosruvos po akimi, prakirsta lūpa galėjo būti sugiję, jei šie sužalojimai buvo mažai išreikšti. Be to, nukentėjusiojo parodymus apie tai, jog kaltinamasis G. S. jam iš rankų išmušė mobilaus ryšio telefoną, kuris nukrito ant žemės bei nuo akių nuplėšė akinius nuo saulės ir metė į žemę bei juos apgadino patvirtina pateikti daiktai, t.y. akiniai nuo saulės bei mobilaus ryšio telefonas „Samsung“. Iš apžiūros protokolų matyti, jog mobilaus ryšio telefono ekrano stiklas įskilęs, o akiniai nuo saulės be vieno stikliuko. Visiškai nelogiški ir kritiškai vertinami kaltinamųjų parodymai, jog nukentėjusiajam akiniai nuo saulės nukrito pastarajam iššokant iš traktoriaus. Kaip matyti iš apžiūros protokolo, akiniais nuo saulės yra su specialia guma, anot nukentėjusiojo, šią gumą naudoja parašutininkai, todėl nukristi negali.

Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog kaltinamieji veikė be aiškios asmeninės motyvacijos ir panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, o tai rodo, jog jų veiksmai buvo nukreipti viešajai tvarkai pažeisti. Kaip matyti, konfliktas tarp nukentėjusiojo T. P. ir kaltinamųjų G. S., M. Š. kilo po to, kai nukentėjusiajam vairuojant lėtaeigį krautuvą žvyruotame kelyje, kaltinamasis G. S. negalėjo jo aplenkti. Po ko išvažiavus į kelią (duomenys neskelbtini), kaltinamasis G. S. aplenkė nukentėjusiojo vairuojamą automobilį bei jį sustabdė. Viešoje vietoje, kelyje (duomenys neskelbtini), kaltinamasis G. S. jėga ištraukė nukentėjusįjį iš krautuvo, sudavė smūgius į veido sritį, po ko kaltinamajam M. Š. laikant nukentėjusiojo rankas ir taip atimant galimybę priešintis, G. S. sudavė smūgius nukentėjusiajam į krūtinę, veido sritį, tokiu būdu veikdami kaip bendrininkai įžūliais veiksmais padarė nukentėjusiajam T. P. nežymų sveikatos sutrikdymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamojo G. S. nurodomos versijos dėl tokio elgesio motyvų, t.y. kad siekė įsitikinti ar krautuvo vairuotojas yra blaivus ir dėl to sustojo, yra neatitinkančios tikrovės. Kaip matyti, kaltinamasis visiškai nesiaiškino nukentėjusiojo T. P. neblaivumo, o priėjęs prie krautuvo reiškė pretenzijas dėl netinkamo vairavimo, išmušė iš nukentėjusiojo rankų mobilaus ryšio telefoną, nuplėšė akinius nuo saulės bei sudavė smūgius. Tai, kad kaltinamųjų M. Š., G. S. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina, kad kaltinamųjų viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus mačiusi pro šalį ėjusi E. L., kuri dėl šio įvykio išsigando, patyrė neigiamų emocijų. Toks konflikto pobūdis, įžūlus elgesys su nukentėjusiuoju, jį ištempiant iš krautuvo, suduodant smūgius šviesiu paros metu, viešajame kelyje, patvirtina, kad kaltinamieji suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, taip elgiantis kilusio konflikto metu, nors ir nekonkretinant, kokį poveikį visuomenei, nukentėjusiajam ir viešajai tvarkai turės kaltinamųjų veiksmai, pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi, kaltinamųjų padaryta veika pagal jos požymių turinį ir pasireiškimą užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto nusikaltimo sudėtį.

Iš kaltinimo šalintinos faktinės aplinkybės, jog kaltinamasis pavojingai manevruodamas krovininį automobilį „IVECO 65C15“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė nukentėjusiojo vairuojamą krautuvą, nes šios aplinkybės neparemtos jokiais byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo G. S. asmenybę apibudinantys duomenys: praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, priklausomybių ir psichiatrinėse įskaitose neįrašytas, Svėdasų seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi, yra ūkininkas, charakterizuojamas teigiamai.

Įvertinus kaltinamojo G. S. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padarytos veikos pavojingumą – padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, jam skirtina bausmė – bauda (BK 47 str.), kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nedidesnis numatytam baudos vidurkiui (BK 61 str.).

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo M. Š. asmenybę apibudinantys duomenys: praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, priklausomybių ir psichiatrinėse įskaitose neįrašytas, Anykščių seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi, (duomenys neskelbtini) bei darbdavio G. S. charakterizuojamas teigiamai, dirba, yra vedęs, augina mažamečius vaikus.

Įvertinus kaltinamojo M. Š. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padarytos veikos pavojingumą – padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, jam skirtina bausmė – bauda (BK 47 str.), kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nedidesnis numatytam baudos vidurkiui (BK 61 str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. P. pateikė civilinį ieškinį 2469,48 eurų sumai turtinei žalai atlyginti ir 2000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b.l. 1-42).

Kaltinamieji civilinio ieškinio nepripažino.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginės išlaidas) ir negautos pajamos. Deliktinės atsakomybės taikymo metu atlyginami yra tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į jos atlyginimą turi, tačiau, ją turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį taip pat privalo įrodyti.

Šioje byloje nukentėjusysis T. P. reiškia civilinį ieškinį dėl 2469,48 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog turtinę žalą sudaro 20 eurų už sudaužytą mobilaus ryšio telefono „Samsung“ stikliuką, 100 eurų už sulaužytus akinius, 549,48 eurus už statistinių duomenų programos „EViews 9 Enterprise Edition“ įsigijimą ekspertinio darbo rašymui, 1800 eurų už ekspertinį darbą. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis T. P. nurodė, jog įvykio metu G. S. jam iš rankų išmušė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kuris krito ant žemės ir suskilo jo ekranas. Taip pat kaltinamasis G. S. nuo akių nuplėšė akinius nuo saulės, juos metė ant žemės ir iškrito vienas stikliukas, akiniai nebenaudojami. Nurodė, jog akinius nuo saulės pirko prieš 3 metus ir mokėjo 300-500 litų, todėl šiuo metu juos vertina 100 eurų. Taip pat nukentėjusysis nurodo, jog rašė ekspertinį darbą –straipsnį „Rusijos užsienio prekybos įtaka pagrindiniams makroekonomikos rodikliams“, kuriam rašyti pirko specialią statistinių duomenų programą „EViews 9 Enterprise Edition“, kainavusią 549,48 eurus. Ekspertinio darbo negalėjo laiku (2016-05-22) priduoti ir jį pristatyti, nes buvo sumuštas, dėl medicininės apžiūros ir procesinių veiksmų atlikimo dažnai teko vykti į įvairias įstaigas. Rašydamas straipsnį įdėjo daug pastangų ir laiko, dėl ko patyrė 1800 eurų turtinę žalą.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusysis įvykio metu turėjo mobilaus ryšio telefoną ir akinius nuo saulės, kurie konflikto metu kaltinamųjų neteisėtais, nusikalstamais veiksmais buvo apgadinti. Nukentėjusiojo T. P. nurodyta suma -20 eurų už sugadintą mobilaus ryšio telefoną yra protinga, nėra didelė, todėl solidariai priteistina iš kaltinamųjų G. S. ir M. Š.. Nukentėjusiojo T. P. nurodyta suma už akinius nuo saulės yra aiškiai per didelė. Nukentėjusysis nurodė, jog akinius pirko prieš 3 metus, tuo metu mokėjo 300-500 litų, todėl šiuo metu juos vertina 100 eurų. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo akiniai nuo saulės nebuvo nauji, nešioti apie 3 metus laiko, tikslios įsigijimo kainos nukentėjusysis nurodyti negalėjo, jokio kvito nepateikė, todėl teismas laiko, jog protinga suma už sugadintus akinius būtų 50 eurų, kuri solidariai priteistina iš kaltinamųjų nukentėjusiojo naudai. Teismas laiko, jog specialios programos ekspertiniam darbui rašyti pirkimas ar aukščiau minėto straipsnio nesurašymas laiku niekaip nesusiję priežastiniu ryšiu su padaryta nusikalstama veika, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusysis ekspertinį darbą-straipsnį pradėjo rašyti nuo 2014 m. gruodžio, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, viską pasilieka paskutinei minutei, nes toks yra jo būdas, todėl laikyti, jog būtent dėl nusikalstamos veikos negalėjo užbaigti rašyti straipsnį, negalima.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y., nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Byloje esančių duomenų visuma nustatyta, kad dėl neteisėtų smurtinių kaltinamųjų veiksmų T. P. sveikata sutrikdyta nežymiai. Nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Todėl, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat kaltinamųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nežymus sveikatos sutrikdymas), taip pat į tai, kad kaltinamieji yra darbingi, teismas nustato nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį – 1000 eurų, ir ši suma solidariai priteistina iš kaltinamųjų nukentėjusiojo T. P. naudai.

Taip pat nukentėjusysis T. P. pateikė pinigų priėmimo kvitus (t. 3, b.l. 43-46), patvirtinančius jo turėtas išlaidas teisininko, advokato paslaugoms apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamųjų. Nukentėjusiojo pateiktas kvitas (t. 3, b.l. 46) patvirtina, kad jis advokatei A. Š. už gynybą, dokumentų surašymą, patarimą sumokėjo 500 eurų. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog advokatė A. Š. būtų atstovavusi nukentėjusįjį nagrinėjamoje byloje, jos dalyvavimas procesiniuose veiksmuose taip pat nefiksuotas, todėl prašymas šioje dalyje priteisti advokato išlaidas yra atmestinas. Tačiau nukentėjusysis R. P. už jo atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu atstovui teisininkui A. B. iš viso sumokėjo 1700 eurų. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, ir, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas, nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, konstatuoja, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos mažintinos iki 1200 eurų ir lygiomis dalimis priteistinos iš kaltinamųjų G. S. ir M. Š..

CD laikmenos su vaizdo ar garso įrašais, kuriuose fiksuoti procesinių veiksmai (t. 1, b.l. 32-33, 44-46, 72, 73, 89, 116-118, 119-121, 145), bei CD laikmenos su vaizdo įrašais, pateiktais nukentėjusiojo T. P. (t. 1, b.l.59), paliktinos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam 55 MGL (2071,30 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad G. S. šią baudą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), N. B. AB Lietuvos skyrius, Nr. (duomenys neskelbtini), arba „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801.

M. Š. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam 45 MGL (1694,70 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad M. Š. šią baudą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), N. B. AB Lietuvos skyrius, Nr. (duomenys neskelbtini), arba „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801.

N. T. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. S., M. Š. solidariai priteisti 70 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 1000 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui T. P. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. S. ir M. Š. po 600 eurų nukentėjusiojo T. P. naudai atstovavimo išlaidoms atlyginti.

CD laikmenas palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Kristina Latožienė