Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui A. N. dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė D. Drungelienė ieškinio reikalavimams neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovės D. B. ir atsakovo A. N. sūnus A. N. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Vaikas nuo 2017-09-01 lanko Šilutės lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, D. B. moka mokestį už darželį 49,94 Eur (b. l. 15). Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018-04-23 pažymoje nurodoma, kad D. B. sausio – balandžio mėn. paskirta išmoka vaikui, už minėtą laikotarpį išmokėta 240,16 Eur (b. l. 19). VĮ „Registrų centras“ 2018-04-25 pažymoje nurodė, kad D. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 21). Atsakovas A. N. nuo 2017-09-11 iki 2018-01-05 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-01-05 uždirbo 198,03 Eur (b. l. 21, 43). VĮ „Regitra“ duomenimis atskovo vardu registruota transporto priemonė Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 44). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atskovo vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra (b.l. 46 ).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodeksi (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo atveju, matyti, kad atsakovas nuo 2017-09-11 iki 2018-01-05 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-01-05 uždirbo 198,03 Eur. Atsakovas yra jaunas, darbingas žmogus, nėra duomenų, kad turi sveikatos problemų ar jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis, todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, atsakovas turi būti aktyvus, siekdamas gauti pakankamai pajamų tikslu išlaikyti savo sūnų A. N..

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog prašomas priteisti 150 Eur per mėnesį išlaikymo dydis atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti nepilnamečio A. N. minimalius poreikius, todėl iš atsakovo A. N. priteistinas 150 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas sūnui A. N. iki jo pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė D. B..

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo sūnui A. N. išlaikymo įsiskolinimą už septynis (7) mėnesius, t.y. 1050 Eur, po 150 Eur per mėnesį. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo išlaikymo įsiskolinimą priteisti už septynis mėnesius, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas išlaikymo sūnui neteikia nuo 2017-12-01. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikia penkis mėnesius ir 15 dienų. Todėl, remiantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sūnui, skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už penkis mėnesius ir 15 dienų iki ieškinio teismui padavimo dienos, iš viso 825 Eur: 750 Eur (150 Eur x 5 mėn.) + 75 Eur (150 Eur : 30 d. x 15 d.).

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiams vaikams nustatymo

Teismas, vadovaudamasis ieškovės paaiškinimais, kad nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena su ieškove, nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai įgyvendintų motinos pareigas vaiko atžvilgiu, atsakovo kuratorius advokatas R. Šimkaitis sutinka dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina, sprendžia, jog nepilnamečio vaiko A. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. B. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai atitinka teisėtus vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis, CK 3.174 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies, 2018-05-18 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Byloje yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-04-06 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurio pagrindu ieškovei D. B. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 5). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-06-14 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą D. B., valstybės patirtos išlaidos sudaro – 316,47 Eur (b. l. 27).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies (92 proc.), iš atsakovo valstybei priteistina 291,15 Eur (316,47 x. 92 proc.) už advokato pagalbą.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo A. N. į valstybės biudžetą priteistina: 54 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (12 mėn. x 150 Eur = 1800 Eur x 3 % = 54 Eur), 25 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą išlaikymo įsiskolinimui priteisti (825 Eur x 3 % = 25 Eur), 100 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, iš viso – 179 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6 punktai, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimą, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šioje byloje procesinių dokumentų išlaidų suma yra 8,30 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinti 92 procentais, iš atsakovo priteistina 7,63 Eur išlaidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2018-05-16 iki sūnaus pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2017-12-01 iki 2018-05-15 – 825 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus).

Ieškovę D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti A. N., gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 179 Eur žyminio mokesčio ir 7,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (įmokos kodas 5660) bei 291,50 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti valstybei (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Palikti galioti teismo 2018-05-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismo sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.