- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- 1S-524-1049/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- J. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. K. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo iš Kauno kalėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. RV-19-1005, netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš Kauno kalėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. J. K. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 100 MGL (5 000,00 eurų) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 31 d., atsižvelgus į nuo 2023 m. birželio 1 d. BK įsigaliojusius pakeitimus, paskirta galutinė 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir 100 MGL dydžio bauda. Bausmės pradžia – 2019 m. gruodžio 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2023 m. liepos 4 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-19-1005, nutarta atsisakyti nuteistajam J. K. taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, motyvuojant tuo, kad vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ toks vertinimas išlieka vis dar vidutinis, nuteistasis turi didelių skolų, finansinių įsipareigojimų. Komisijos nuomone, nuteistasis šiuo metu dar nėra išnaudojęs visų galimybių socialiai reabilituotis, yra dar ne visiškai pasiruošęs integracijai į visuomenę, gyvenimui laisvėje ir visi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pagrindo, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atmetę nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Teismas konstatavo, kad Komisija visapusiškai įvertinusi nuteistojo J. K. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius pagrįstai konstatavo, kad visi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pagrindo, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis J. K. prašo panaikinti 2023 m. liepos 4 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-19-1005 ir priimti naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos, paskiriant įpareigojimus. Nuteistasis nurodo, jog sutinka, kad lygtinio paleidimo atveju būtų taikoma intensyvi priežiūra.
4.1. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad nesutinka su Komisijos nutarimu ir apylinkės teismo nutartimi, nes tiek Komisija, tiek ir teismas šališkai įvertino visus duomenis ir priėmė nepagrįstą sprendimą netaikyti lygtinio apleidimo. Nuteistojo nuomone, Komisijos nutarimas nemotyvuotas, prieštaringas ir nenuoseklus, į ką pirmosios instancijos teismas neatsižvelgęs, jo skundą išnagrinėjo formaliai. Iš Komisijos nutarimo visiškai neaišku, kokius dar kriterijus reikia atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Teismas atmesdamas jo skundą neatsižvelgė į tai, jog lygtinio paleidimo sąlygos išskirtinai siejamos su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu, tai yra vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, o ne buvę teistumai. Nors teismas akcentavo, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta visa eilė kriminogeninių veiksnių, tačiau neįvertino to, kad visi iki vieno nurodyti kriminogeniniai veiksniai valdomi jau daugiau nei metus. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas pagal OASys metodiką buvo atliktas tik 2023 m. sausio 9 d., todėl vertinimo metu nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, kurios atsirado iki Komisijos nutarimo priėmimo.
4.2. Skunde nuteistasis pažymi, kad teismo nurodomos nuobaudos yra negaliojančios, jos buvo skirtos ne už šiurkščius pažeidimus, kurie padaryti tik bausmės atlikimo pradžioje. Po šių pažeidimų ir skirtų nuobaudų jis buvo tik skatintas. Šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo sąlygomis, mokosi ir dirba už įkalinimo įstaigos ribų, reguliariai vyksta dviems paroms į namus, noriai dalyvauja įvairiuose įstaigos organizuotuose renginiuose, 2023 m. kovo 21 d. buvo suteikta teisė 8 valandoms išvykti už įkalinimo įstaigos ribų.
4.3. Nuteistojo teigimu, priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta į tai, kad laisvės atėmimo įstaigoje dirbant, gaunamas labai mažas darbo užmokestis, todėl nėra galimybės įvykdyti visų turimų finansinių įsipareigojimų. Tik būnat laisvėje ir dirbant, atsirastų didesnė galimybė greičiau padengti turimus įsiskolinimus. Nuteistasis pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais, nes priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Nuteistojo įsitikinimu, jis yra pakankamai išnaudojęs įkalinimo įstaigos teikiamas resocializacijos priemones – bausmę atlieka atviro tipo sąlygomis, dirba, įgijo vidurinį išsilavinimą, gali dalyvauti įvairiuose resocializacijos priemonėse už įkalinimo įstaigos ribų. Anot nuteistojo, bausmės tikslai yra realizuoti pakankamai ilgos bausmės atlikimo metu.
5. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.
Atsiliepimas
6. Kitų proceso dalyvių atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. K. skundas atmetamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis J. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus J. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teismui nekyla, kadangi galiojančių nuobaudų neturi, buvo paskatintas, mokosi, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą ir specialybę, su tam tikromis pertraukomis bausmės atlikimo metu dirba įvairaus pobūdžio darbus, turi teigiamas nuostatas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, neišsako diskriminacinių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, ne kartą buvo išleistas trumpalaikių išvykų į namus, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
10. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad tiek Komisija, tiek ir priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai, o kai kurių iš viso nevertino. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, J. K. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas. Šiame kontekste pažymima, kad nežiūrint į tai, jog J. K. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką buvo atliktas 2023 m. sausio 9 d., tačiau iš 2023 m. birželio 7 d. Socialinio tyrimo išvados, Komisijos nutarimo bei apylinkės teismo nutartys matyti, kad nebuvo apsiribota vien tik nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto netaikymo, nes buvo atsižvelgta ir į aplinkybes atsiradusias po atliko vertinimo.
11. Kaip matyti iš 2023 m. birželio 7 d. Socialinio tyrimo išvados, J. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu nustatyta vidutinė, skaitine išraiška nepakitusi. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, tam, kad K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygmuo mažėtų.
12. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad nuteistajam J. K. vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – teisės pažeidimai, dažnai keistos gyvenamosios vietos, lėšų tvarkymas ir pajamos, ryšių srityje, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad visi jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra susiję su jo praeitimi, tačiau pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.
13. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad J. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka net pagal 14 nuosprendžių, už 67 nusikalstamų veikų padarymą, jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis, dauguma nusikaltimų yra susiję su finansinės naudos siekimu. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kaip matyti iš apygardos teismui pateiktos medžiagos, nuteistajam praeityje buvo taikytos iš švelnesnio pobūdžio bausmės (bauda), taikytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad ir bausmės atlikimo metu nuteistasis ne visuomet gebėjo paklusti įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, kadangi tris kartus buvo baustas drausmine tvarka. Ir nors, šios nuobaudos yra negaliojančios, buvo paskirtos ne už šiukščius pažeidimus, tačiau jos patvirtina, kad nuteistojo J. K. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas.
14. Abejonių tinkamu J. K. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, apygardos teismui kelia ir galimas nuteistojo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, J. K. iki įkalinimo buvo išklausęs 12 klasių kursą, laisvės atėmimo vietų įstaigoje siekdamas įgyti vidurinį išsilavinimą nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. pradėjo mokytis Kauno taikomosios dailės mokykloje, laisvėje turėjo individualią įmonę, bausmės atlikimo metu išsakė teigiamą pažiūrį į darbą, bei su pertraukomos dirbo įvairius. Tačiau iš byloje esančių duomenų apie J. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, akivaizdu, kad finansinę naudą gaudavo ne iš legalaus uždarbio, o darydamas nusikalstamas veikas. Remiantis 2023 m. birželio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažyma, iš antstolių gauti dvidešimt septyni vykdomieji raštai, pagal kuriuos priskaičiuota sumokėti 344 413,89 eurų, sumokėta 1 252,32 eurų. Nors nuteistasis iš gaunamo darbo užmokesčio ir padedamas artimųjų stengiasi mažinti įsiskolinimus, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis, bausmės atlikimo pradžioje kategoriškai atsisakė mažinti turimus įsiskolinimus, motyvuodamas tuo, jog išėjęs į laisvę skelbs asmeninį bankrotą ir tai taip atsikratys finansinės naštos. Šie duomenys patvirtina, kad išėjęs į laisvę, nuteistasis neabejotinai susidurs su finansiniais sunkumais ir priverstiniu išieškojimu ir tai gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis. To nepaneigia ir asmens byloje esanti pažyma, jog paleistas lygtinai J. K. turės galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju. Akivaizdu, jog tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą. Be to, dėl nuteistojo darbinės motyvacijos, teigiamo požiūrio į darbą jokių abejonių apylinkės teismui nekilo, darbinė veikla nėra išskirta kaip kriminogeninė sritis.
15. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, galimybė įsidarbinti, gyvenamosios vietos turėjimas ir socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, bausmės atlikimas atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, trumpalaikių išvykų suteikimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau apygardos teismo vertinimu nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik drausminių nuobaudų neturėjimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog J. K. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog J. K. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
16. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji J. K. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotus nusikaltimus, nors ir buvo sumažinta įsigaliojus naujiems BK pakeitimams, tačiau vis dar yra pakankamai didelė (daugiau nei du su puse metų), todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį J. K. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo J. K. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Abejoti Komisijos ir apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam J. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus J. K. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo J. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.