Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krasta Auto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krasta Auto“ skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.1. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 24 d. su mažąja bendrija (toliau – ir MB) „Muleda“ (toliau – ir pirkėjas) sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Pareiškėjas už 44 330 Eur pirkėjui pardavė automobilio BMW M4, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), liekanas po eismo įvykio (toliau – ir ginčo automobilis). Pirkėjui atsiskaičius su pareiškėju, 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmimo–perdavimo aktu pareiškėjas ginčo automobilį, šios transporto priemonės registracijos ir techninės apžiūros dokumentus, eksploatacijos instrukciją ir 2 vnt. automobilio raktų perdavė pirkėjo įgaliotam atstovui O. L.

2.2. Pagal Aprašą transporto priemonę perleidęs asmuo negali deklaruoti nuosavybės teisės perleidimo tol, kol pirmas savo pareigos neįvykdo transporto priemonės įgijėjas. Savininko deklaravimo kodas (toliau – ir SDK) gali būti panaikintas tik po to, kai priimta ir patvirtinta perleidimo (sunaikinimo) deklaracija. Tol, kol nepriimta ir nepatvirtinta transporto priemonės įgijėjo deklaracija (dėl to nesuformuojama ir nepriimama transporto priemonės perleidimo deklaracija) negali būti panaikinamas ir transporto priemonę perleidusio asmens SDK.

2.3. Pirkėjas iki šiol VĮ „Regitra“ nėra deklaravęs automobilio įgijimo, todėl VĮ „Regitra“ pati nesuformuoja, nepriima, nepatvirtina pareiškėjo ginčo automobilio perleidimo deklaracijos. Tol, kol pirkėjas nevykdo pareigos deklaruoti ginčo automobilio įgijimą, negali būti panaikinamas pareiškėjo parduoto automobilio SDK, o pareiškėjas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro (toliau – ir Registras) bei Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir TPSAIS) duomenimis vis dar yra nurodomas kaip parduoto pirkėjui automobilio savininkas. Pirkėjo, kaip automobilio savininko, neįregistravimas Registre ir kitose duomenų bazėse, sistemose esmingai pažeidžia pareiškėjo interesus. Pirkėjas su iš pareiškėjo įgyta transporto priemone nuolat daro administracinius nusižengimus. Nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. kovo 1 d. pareiškėjas gavo ne mažiau kaip 25 Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešimus dėl užfiksuotų su pirkėjui parduotu ginčo automobiliu padarytų administracinių nusižengimų. Tokie neteisėti veiksmai (neveikimas) pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus. Pareiškėjas patiria reikšmingus nepatogumus, papildomas laiko, finansines sąnaudas, kadangi kiekvieną kartą su perleistu automobiliu padarius administracinį nusižengimą jis privalo reaguoti į Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešimus, teikti pakartotinius paaiškinimus, jog ginčo automobilį yra perleidęs.

2.4. Manytina, jog pirkėjas piktybiškai nedeklaruoja automobilio įgijimo, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Tyčiniais pirkėjo veiksmais yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Taip pat apsunkinamas teisėsaugos institucijų darbas persekioti ir už padarytus administracinius nusižengimus atsakomybėn patraukti pažeidėją. Pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų veiksmų ir priemonių, bandydamas įgyvendinti savo teisę ir pareigą deklaruoti nuosavybės teisės į automobilį perleidimą, t. y. 2021 m. lapkričio 23 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Vilniaus AVPK), prašydamas išregistruoti automobilį arba transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje pakeisti šios transporto priemonės savininko duomenis, siekiant užtikrinti sklandų ir operatyvų duomenų siuntimą tikrajam automobilio savininkui. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 24 d. panaikino leidimą automobiliui dalyvauti viešajame eisme. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2021 m. gruodžio 2 d. raštu Vilniaus AVPK Kelių policijos valdyba informavo, kad pirkėjo, kurio vardu buvo įgytas automobilis, vadovui už pareigos deklaruoti motorinės transporto priemonės įgijimą pažeidimą surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalį.

2.5. Pareiškėjas 2022 m. sausio 4 d. kreipėsi į pirkėją el. paštu, pateikė Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešimus, informavo apie automobilio išregistravimą, paskirtą administracinę nuobaudą bei pareikalavo vykdyti pareigą deklaruoti transporto priemonės įgijimą. Pirkėjas į el. laišką neatsakė, pareiškėjui nepavyko susisiekti su pirkėju ir jokiu kitu būdu. Manytina, jog pirkėjas ir toliau pareigos pateikti ginčo automobilio įgijimo deklaraciją nevykdys. Pareiškėjas yra pardavęs automobilį pirkėjui ir nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. nėra nei faktinis, nei teisinis automobilio savininkas ar valdytojas, o automobilis – išregistruotas. Pareiškėjo manymu, ginčijamas atsakovo Sprendimas neteisėtas, nes pažeidžia gero viešojo administravimo, objektyvumo ir teisėtumo principus bei savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

2.6. Atsakovas remiasi išimtinai tik Aprašo nuostatomis (Aprašo 17 p.), tačiau jis turi pareigą ištaisyti neteisingus duomenis. Atsakovas nevertino prašyme nurodytų faktų, dėl kurių pareiškėjas Apraše nustatyta bendra tvarka neturi jokios galimybės pateikti transporto priemonės perleidimo deklaraciją. Sprendime teigiama, kad TPSAIS esantys su transporto priemonių nuosavybės teise susiję deklaravimo duomenys gali būti keičiami tik atliekant Apraše nustatytas nuosavybės teisės į transporto priemonę įgijimo ir perleidimo procedūras, t. y. pateikiant transporto priemonės įgijimo ir perleidimo deklaracijas. Atsakovas nenurodo, kokiomis konkrečiomis Aprašo, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 (toliau – ir Registro nuostatai), normomis grindžia šį teiginį. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-373 patvirtintų Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos nuostatų (toliau – ir TPSAIS nuostatai) 35 ir 36 punktai nustato pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisę reikalauti ištaisyti neteisingus TPSAIS duomenis, o atsakovo pareigą gavus tokį prašymą – nedelsiant klaidingus duomenis ištaisyti.

2.7. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujančiomis, neteisėtomis Aprašo nuostatomis, todėl pradėtinas Aprašo nuostatų teisėtumo tyrimas individualiojoje byloje. Aprašo nuostatų teisėtumo ištyrimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo skundo pagrindu teisme nagrinėjama byla. Pasak pareiškėjo, Aprašo 9, 16 ir 17 punktų nuostatos prieštarauja SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Įstatymų leidėjas SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatė vienodą pareigą transporto priemonę įgijusiems ir (arba) perleidusiems šiame punkte nurodytiems subjektams per 5 darbo dienas nuo tokios nuosavybės teisės į motorinę transporto priemonę įgijimo arba perleidimo deklaruoti duomenis apie nuosavybės teisės pasikeitimą. Taigi, Aprašo 9 punkto nuostata prieštarauja Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktui, kadangi apriboja transporto priemonės perleidėjo teisę ir pareigą deklaruoti nuosavybės teisės perleidimo faktą. Kadangi Aprašo 9 punkto nuostatoje įtvirtintos transporto priemonės deklaravimo tvarkos įvykdymas tiesiogiai lemia SDK suteikimą ir panaikinimą, Aprašo 16 punkto nuostata taip pat prieštarauja Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatai ta apimtimi, kuria panaikina galimybę transporto priemonės pardavėjui realizuoti teisę pardavus transporto priemonę pačiam deklaruoti nuosavybės teisės perleidimą ir inicijuoti SDK panaikinimo procedūrą. SEAKĮ alternatyviai įtvirtintą vienodą abiejų sandorio šalių – transporto priemonės įgijėjo arba perleidėjo – pareigą deklaruoti nuosavybės teisės pasikeitimą apribojančios poįstatyminio teisės akto – Aprašo – nuostatos neabejotinai prieštarauja Įstatymui ir jomis negali būti remiamasi aiškinant Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinį. Minėtos Aprašo nuostatos sukuria teisinį neaiškumą, netikrumą ir neleidžia transporto priemonę teisėtai perleidusiam asmeniui, kuris visiškai įvykdė pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas pareigas, pagrįstai tikėtis, kad jis galės per Įstatyme nustatytą terminą deklaruoti nuosavybės teisės perleidimą, todėl nebus nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn, neturės dėl to inicijuoti teisinių procesų ir atitinkamai nepatirs papildomų laiko bei finansinių sąnaudų.

II.

9. Teismas akcentavo, jog viešojoje teisėje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, todėl atsakovas galėjo elgtis tik taip, kaip leidžia įstatymas, o teismas negali imperatyvių įstatymų normų aiškinti plečiamai. Teismo vertinimu, priimdamas pareiškėjo pageidaujamą sprendimą, atsakovas veiktų neteisėtai, t. y. viršydamas įgaliojimus.

10. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog Aprašo 17 punkte yra nustatytas baigtinis SDK panaikinimo pagrindų sąrašas, kuriame nėra numatytas pareiškėjo prašymas ištaisyti neteisingus duomenis, nesant pirkėjo deklaracijos apie automobilio įsigijimą. Teismas pažymėjo, jog viešojo administravimo subjektas neturi teisės Aprašo nuostatų aiškinti plečiamai, o viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat administracinių sprendimų priėmimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti. Teismo vertinimu, Įstatymo ir Aprašo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas teisingai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė teisės aktus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą – atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl atsakovo pareigos ištaisyti klaidingus duomenis, sprendė, jog sąvoka „klaidos“ reiškia negalėjimą nukrypti nuo teisingos informacijos, t. y. gramatines (korektūros) klaidas, todėl klaidų šalinimo institutas, kuris įtvirtintas Registro nuostatuose, negalėjo būti taikomas nagrinėjamai situacijai, nes nagrinėjamoje byloje iš esmės sprendžiamas klausimas, kai tam tikri duomenys (dokumentai, t. y. įgijėjo deklaracija) apskritai nėra pateikti, kaip tai įtvirtina teisės aktai. Teismas pažymėjo, jog nuosavybės teisių į transporto priemonę įgijimo (perleidimo) deklaravimas ir klaidų šalinimo institutas yra skirtingos procedūros.

12. Vertindamas pareiškėjo argumentus, jog atsakovo Sprendimas yra neteisėtas, formalus, nemotyvuotas ir priimtas neįvertinus objektyvių faktinių duomenų, teismas nurodė, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir nėra pagrindo jį naikinti bei atitinkamai tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą pagal ABTĮ 113 straipsnį, konstatavo, jog pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti nurodytų poįstatyminių teisės aktų atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams.

14. Atsižvelgdamas į tai, jog sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VĮ „Regitra“ 2022 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. S-2096, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2022 m. sausio 12 d. prašymas dėl nuosavybės teisės į automobilį BMW M4 COMPETITION, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo deklaravimo, SDK panaikinimo ir neteisingų duomenų apie ginčo automobilio savininką (valdytoją) ištaisymo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) 17 punkte yra nustatytas baigtinis SDK panaikinimo pagrindų sąrašas, kuriame nenumatytas pareiškėjo (pardavėjo) prašymas ištaisyti neteisingus duomenis, nesant pirkėjo deklaracijos apie automobilio įsigijimą, todėl pagal viešojoje teisėje galiojantį principą „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, atsakovas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą, be to, teismo vertinimu, šiuo atveju negalėjo būti taikomas ir Registro nuostatuose įtvirtintas klaidų šalinimo institutas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas priimtas jo kompetencijos ribose, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir nėra pagrindo jį naikinti.

19. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjo atsakovui pateikto 2022 m. sausio 12 d. prašymo matyti, jog pareiškėjas, be kita ko, vadovaudamasis Registro nuostatais, prašė atsakovo ištaisyti neteisingus duomenis apie ginčo automobilio savininką (valdytoją) Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Tačiau atsakovas, išnagrinėjęs šį pareiškėjo prašymą, skundžiamame Sprendime nurodė, kad pareiškėjo prašyme keliamų klausimų sprendimas nėra sietinas su Registro nuostatais, ir dėl neteisingų duomenų ištaisymo atsakovas minėtame Sprendime iš esmės nepasisakė, o išimtinai vertino tik Apraše nustatytas nuosavybės teisės į transporto priemonę įgijimo ir perleidimo procedūras, kaip pagrindą keisti TPSAIS esančius su transporto priemonės nuosavybės teise susijusius deklaravimo (SDK) duomenis. Todėl jau vien dėl to ginčijamas atsakovo Sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi jame šiuo aspektu iš esmės nenurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovui kartu su 2022 m. sausio 12 d. prašymu pateikė ginčo automobilio pirkimo–pardavimo dokumentus, kurie patvirtina, kad jis perleido nuosavybės teisę į minėtą transporto priemonę kitam asmeniui. Byloje nėra duomenų, kad nurodyti dokumentai būtų negaliojantys ir (ar) neatitiktų tokio pobūdžio dokumentams teisės aktų nustatytų formos ir (ar) turinio reikalavimų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad šiuose dokumentuose užfiksuoti ir atsakovui pateikti duomenys neatitinka tikrosios reikalų padėties. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui, t. y. atsakovui VĮ „Regitra“, turėjo būti deklaruoti duomenys apie nuosavybės teisės į motorinę transporto priemonę pasikeitimą (įgijimą / perleidimą), bet ginčo automobilio pirkėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu neįvykdė pareigos deklaruoti šios transporto priemonės įgijimą, o tol, kol pirkėjas nevykdo minėtos pareigos, pareiškėjas neturi galimybės Apraše nustatyta tvarka pateikti perleidimo deklaraciją. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir pareiškėjo pateiktas 2022 m. birželio 17 d. įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimas už akių, kuriuo ginčo automobilį iš pareiškėjo įsigijęs pirkėjas įpareigotas pateikti VĮ „Regitra“ minėto automobilio įgijimo deklaraciją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos, tačiau byloje nenustatyta, jog įgijėjas nurodytą pareigą būtų įvykdęs. Atitinkamai atsakovas neginčija, jog pareiškėjas nebėra minėto automobilio savininkas ir valdytojas, bet skundžiamame Sprendime laikosi formalios pozicijos, kad TPSAIS esantys su transporto priemonių nuosavybės teise susiję deklaravimo (SDK) duomenys gali būti keičiami tik atliekant Apraše nustatytas nuosavybės teisės į transporto priemonę įgijimo ir perleidimo procedūras, t. y. pateikiant transporto priemonės įgijimo ir perleidimo deklaracijas.

21. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog ginčui aktualios redakcijos Aprašo 9 punktas nustato, kad tais atvejais, kai transporto priemonės nuosavybės teisė įgyta Lietuvos Respublikoje, perleidimo deklaracija suformuojama automatinėmis priemonėmis po to, kai išnagrinėjama įgijėjo deklaracija; perleidėjo automatinėmis priemonėmis suformuota perleidimo deklaracija gali būti pateikiama po to, kai įgijėjas buvo pateikęs šios transporto priemonės įgijimo deklaraciją šio skirsnio nustatyta tvarka pagal joje nurodytus duomenis. Atitinkamai SDK inter alia (be kita ko) panaikinamas, kai yra priimta ir patvirtinta perleidimo deklaracija (Aprašo 17.1 p.). Taigi, nagrinėjamu atveju Aprašas kaip pagrindą panaikinti nebeaktualų SDK iš esmės nustato tik automatizuoto perleidimo deklaracijos suformavimo ir tokios automatinėmis priemonėmis suformuotos perleidimo deklaracijos pateikimo galimybę, kai įgijėjas teisės aktų nustatyta tvarka prieš tai pateikia šios transporto priemonės įgijimo deklaraciją. Tačiau praktikoje galimos ir nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kai įgijėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikia transporto priemonės įgijimo deklaracijos, dėl ko perleidimo deklaracijos suformavimas automatinėmis priemonėmis pagal Aprašo 9 punktą perleidėjo požiūriu objektyviai nėra įmanomas. Todėl reikalavimas tokiais atvejais TPSAIS esančius su motorinių transporto priemonių nuosavybės teise susijusius deklaravimo duomenis (SDK) keisti išimtinai tik atliekant Apraše nustatytas nuosavybės teisės į transporto priemonę įgijimo ir perleidimo procedūras reikštų neįmanomą, o pagal bendrąjį teisės principą teisė negali reikalauti to, kas neįmanoma (lot. lex non cogit ad impossibilia). Tokiu būdu nepagrįstai būtų apribojama pareiškėjo (perleidėjo) galimybė įvykdyti Įstatyme įtvirtintą pareigą, jos vykdymą padarant priklausomą išimtinai tik nuo trečiojo asmens (įgijėjo) būtent pastarajam nustatytos pareigos vykdymo, nors abiem atvejais iš esmės turi būti pateikiami analogiški duomenys apie nuosavybės teisės pasikeitimą, tų pačių dokumentų pagrindu ir tam pačiam Registro tvarkytojui.

22. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pagal Aprašo 2 punktą transporto priemonės nuosavybės teisės įgijimas, perleidimas bei sunaikinimas deklaruojamas ir deklaravimo duomenys tvarkomi, be kita ko, vadovaujantis SEAKĮ ir TPSAIS nuostatais, taip pat kitais su transporto nuosavybės teisių tvarkymu susijusiais teisės aktais. Atitinkamai TPSAIS nuostatų 3 punktas nustato, kad TPSAIS tvarkoma, be kita ko, vadovaujantis SEAKĮ ir Aprašu. Pagal SEAKĮ prievolė Registro tvarkytojui deklaruoti duomenis apie nuosavybės teisės į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą pasikeitimą tenka tiek įgijėjui, tiek perleidėjui, t. y. abu šie subjektai įstatymu yra įgalioti pateikti Registro tvarkytojui nurodytus duomenis apie nuosavybės teisės pasikeitimą. Tai iš esmės patvirtina ir Aprašo 8 punkto nuostatos, reglamentuojančios bendrus įgijimo ir perleidimo deklaracijų privalomus duomenis, tarp jų – įgijėjo asmens duomenys (vardas, pavardė, pavadinimas, asmens kodas arba juridinio asmens kodas, arba mokesčių mokėtojo identifikavimo kodas) (teikiant įgijimo ir perleidimo deklaracijas) (8.2 p.); SDK (jei jis yra suteiktas transporto priemonei) (8.3 p.); transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) (8.4 p.); gamybinė markė (gamintojo prekės pavadinimas) (8.5 p.); komercinis pavadinimas (modelis) (8.6 p.); perleidėjo (esamo transporto priemonės savininko) asmens duomenys (vardas, pavardė, pavadinimas, asmens kodas arba juridinio asmens kodas, arba mokesčių mokėtojo identifikavimo kodas) (8.7 p.); transporto priemonės nuosavybės teisės dalis (8.8 p.); transporto priemonės įgijimo ir perleidimo dokumento duomenys (tik teikiant įgijimo ir perleidimo deklaraciją), įskaitant dokumento pavadinimą, sudarymo (išdavimo) datą ir valstybę, be kita ko, pridedant šio dokumento kopiją (8.9 p.).

23. Ginčijamo atsakovo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2020 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-3218 redakcija) minėtos prievolės įvykdymo terminas buvo nustatytas per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo. Nors šiuo metu galiojančios redakcijos SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje (2022 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XIV-1445 redakcija) įtvirtinti diferencijuoti aptariamos prievolės įvykdymo terminai, be kita ko, nustatant, kad duomenis apie įgytą nuosavybės teisę į Registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą privaloma deklaruoti per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo, o duomenis apie perleistą nuosavybės teisę į Registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą – per 5 darbo dienas nuo duomenų apie įgytą nuosavybės teisę deklaravimo, teisėjų kolegijos vertinimu, nei iš ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, nei iš šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos nekyla draudimas perleidėjui pateikti nurodytus duomenis Registro tvarkytojui ir nesant prieš tai pateiktos įgijimo deklaracijos, ypač kai jau yra suėjęs Įstatyme įtvirtintas jos pateikimo terminas.

24. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto, vienas iš tikslų, kurių buvo siekiama nuo 2021 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiais SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalies pakeitimais, inter alia sudarančiais TPSAIS steigimo teisinį pagrindą (TPSAIS nuostatų 2 p.), yra sudaryti galimybę kontrolės institucijoms nustatyti tikruosius transporto priemonių savininkus ir užtikrinti jiems tenkančių mokestinių prievolių ir (ar) kitos teisinės atsakomybės už nustatytus teisės pažeidimus neišvengiamumą. Taigi šių tikslų neatitinka ir netoleruotinos yra situacijos, kai motorinę transporto priemonę perleidęs asmuo, kuris nebėra tikrasis jos savininkas, dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių neapibrėžtą laiką apskritai (ne tik automatinėmis, bet ir jokiomis kitomis priemonėmis) negalėtų įvykdyti SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos jam tenkančios pareigos (ir atitinkamai jo teisės) deklaruoti duomenis apie transporto priemonės savininko pasikeitimą, su iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis, inter alia nebeaktualių duomenų apie perleidėją, kaip buvusį transporto priemonės savininką (valdytoją), tolesnis tvarkymas valstybės informaciniuose ištekliuose – Registre ir TPSAIS, bei tokių akivaizdžiai netikslių duomenų teikimas suinteresuotoms institucijoms.

25. Šiuo aspektu atsakovas ginčijamame Sprendime nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo prašyme nurodytų klausimų sprendimas nėra sietinas su Registro nuostatais, kadangi Registras ir TPSAIS yra tarpusavyje glaudžiai susiję valstybės informaciniai ištekliai, kurių abiejų tvarkytojas – VĮ „Regitra“ (Registro nuostatų 9 p.; TPSAIS nuostatų 12 p.). Ginčui aktualios redakcijos SEAKĮ 20 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus transporto priemonių savininkams ir valdytojams, 1 dalyje (2020 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-3218 redakcija) įtvirtinta joje nurodytų subjektų pareiga deklaruoti atitinkamus duomenis apie įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą būtent Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui, t. y. atsakovui VĮ „Regitra“. Registre inter alia tvarkomi transporto priemonės valdytojo – fizinio asmens (Registro nuostatų 15.1 p.) ir (ar) juridinio asmens, jo filialo ir atstovybės, užsienio juridinio asmens ir kitos organizacijos filialo ir atstovybės (Registro nuostatų 15.2 p.) – duomenys. Šie duomenys Registre tvarkomi ne tik siekiant suregistruoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti išsamią bei teisingą informaciją apie Registro objektus, bet taip pat ir informaciją apie jų valdymą (Registro nuostatų 4 p.), o pagal SEAKĮ 2 straipsnio 84 dalį transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Taigi Registro duomenys, be kita ko, gali apimti duomenis apie motorinės transporto priemonės savininką, kai jis yra ir šios transporto priemonės valdytojas, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje.

26. Nurodytomis aplinkybėmis atkreiptinas dėmesys į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) 24 straipsnio 6 dalį, kurioje įtvirtinta, jog registro tvarkytojas inter alia privalo: užtikrinti, kad registro duomenys ir registro informacija atitiktų registro tvarkytojui pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis (4 p.); užtikrinti, kad registro duomenys būtų nuolat atnaujinami (5 p.); užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys ir registro informacija būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti (6 p.). Atitinkamai pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 34 straipsnio 6 dalį valstybės informacinės sistemos tvarkytojas, be kita ko, privalo: užtikrinti, kad duomenys būtų teisingi, tikslūs, išsamūs ir nuolat atnaujinti (1 p.); užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti (2 p.). Iš esmės analogiškos pareigos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančios redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, kurio 26 straipsnio 4 dalies 2 punktas įtvirtina, jog duomenų tvarkytojas inter alia privalo užtikrinti, kad tvarkomi duomenys būtų teisingi, tikslūs, išsamūs ir nuolat atnaujinami. Savo ruožtu duomenų tvarkymas pagal nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį apima ir informacinių technologijų priemonėmis atliekamą duomenų keitimą (pildymą ar taisymą).

27. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų taisymą reglamentuoja Registro nuostatų V skyrius, kuriame įtvirtinta, jog netikslūs, klaidingi, neišsamūs Registro duomenys (toliau – netikslūs duomenys) taisomi Registro tvarkytojo iniciatyva arba gavus duomenų gavėjo, duomenų subjekto, susijusio registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo, kito asmens prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus (Registro nuostatų 33 p.). Vadovaujantis Registro nuostatų 35 punktu, duomenų gavėjas, duomenų subjektas, susijusio registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas, kiti asmenys, pastebėję, kad Registre nurodyti netikslūs duomenys, turi teisę reikalauti, kad jie būtų ištaisyti. Duomenų gavėjas, duomenų subjektas, susijusio registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas, kiti asmenys, pastebėjęs klaidingus, netikslius ar neišsamius duomenis, raštu arba elektroninėmis ryšių priemonėmis kreipiasi į Registro tvarkytoją, kuris privalo įsitikinti tokio prašymo pagrįstumu. Jei Registro tvarkytojas nustato, kad prašymas, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, patvirtinančiomis asmens, kuris kreipiasi, tapatybę, arba kreipimasis raštu, pateikiant asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pagrįsti, per 5 darbo dienas turi imtis veiksmų dėl netikslių duomenų ištaisymo ir (ar) tokių duomenų tvarkymo veiksmų sustabdymo bei nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis arba raštu informuoti apie tai asmenį, pateikusį prašymą ištaisyti netikslius, klaidingus ar neišsamius duomenis. Apie duomenų ištaisymą Registro tvarkytojas informuoja asmenį, pranešusį apie netikslius duomenis, ir Registro duomenų gavėjus, kuriems buvo perduoti tokie duomenys.

28. TPSAIS nuostatų 35 punktas taip pat nustato, kad duomenų gavėjas, TPSAIS duomenų subjektas, susijusio registro ar kitos valstybės informacinės sistemos tvarkytojas, kiti asmenys turi teisę reikalauti ištaisyti neteisingus, netikslius, neišsamius TPSAIS duomenis (toliau – netikslūs duomenys). Rašytinį prašymą ištaisyti netikslius duomenis galima pateikti asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Atitinkamai pagal TPSAIS nuostatų 36 punktą, TPSAIS tvarkytojas, gavęs duomenų gavėjo, TPSAIS duomenų subjekto, susijusio registro ar kitos valstybės informacinės sistemos tvarkytojo, kitų asmenų rašytinį prašymą ištaisyti netikslius duomenis, nedelsdamas (ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas) patikrina TPSAIS duomenų tikslumą ir prireikus ištaiso netikslius duomenis. Pranešimas apie netikslių duomenų ištaisymą arba apie motyvuotą atsisakymą tai padaryti nedelsiant (ne vėliau kaip per vieną darbo dieną) siunčiamas asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą ištaisyti netikslius duomenis, paštu ir (ar) elektroninių ryšių priemonėmis. Ištaisęs netikslius duomenis, TPSAIS tvarkytojas per vieną darbo dieną nuo jų ištaisymo apie tai praneša TPSAIS duomenų gavėjams, kuriems perduoti netikslūs duomenys. TPSAIS tvarkytojas, nustatęs, kad yra TPSAIS duomenų netikslumų, turi nedelsdamas (ne vėliau kaip per vieną darbo dieną) elektroninių ryšių tinklais perduoti šią informaciją susijusiam duomenų teikėjui.

29. Atsakovas, kurio pozicijai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai Registro nuostatuose ir TPSAIS nuostatuose įtvirtintą neteisingų duomenų taisymo institutą susiaurina tik iki gramatinių ar korektūros klaidų taisymo. Lingvistinė žodžių „neteisingi“ („klaidingi“), „netikslūs“, „neišsamūs“ analizė (žr. Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas) leidžia pagrįstai teigti, kad šios sąvokos inter alia apima tikrovės (tikrosios padėties) neatitinkančius, netikrus, melagingus duomenis. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui, kaip SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje įgaliotam subjektui, pateikus Registro tvarkytojui galiojančius ir teisės aktų nustatytus formos bei turinio reikalavimus atitinkančius dokumentus apie nuosavybės teisės į transporto priemonę pasikeitimą, neturi būti užkertama galimybė panaikinti nebeaktualius su transporto priemonės nuosavybės teise susijusius deklaravimo duomenis. Aplinkybė, jog po nuosavybės teisės į ginčo automobilį perleidimo įgijėjas Registro tvarkytojui nėra pateikęs duomenų apie šios transporto priemonės įgijimą, nesudaro pagrindo neišregistruoti pareiškėjo iš Registro ir TPSAIS kaip minėtos transporto priemonės savininko (valdytojo) bei panaikinti nebeaktualius SDK duomenis, nes pareiškėjui neturi būti nustatyta jo faktinei padėčiai neproporcinga našta įgyvendinti tuos teisės aktų reikalavimus, už kurių realizavimą atsakingi kiti subjektai. Tai taip pat niekaip neprisideda prie anksčiau minėto įstatymų leidėjo nustatyto tikslo užkirsti kelią fiktyviems sandoriams transporto priemonių prekybos srityje ir sudaryti galimybę kontrolės institucijoms nustatyti tikruosius transporto priemonių savininkus.

30. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas objektyviai neturi galimybės įvykdyti Apraše nustatytas nuosavybės teisės į transporto priemonę įgijimo ir perleidimo procedūras, nes ginčo automobilio pirkėjas (įgijėjas) nevykdo jam tenkančios pareigos pateikti įgijimo deklaraciją, nepaisant visų pareiškėjo pastangų, o tolesnis įrašas valstybės registre ir informacinėje sistemoje apie tai, jog pareiškėjas yra šio automobilio savininkas (valdytojas), neatitinka nei viešojo intereso, kad valstybės informaciniuose ištekliuose skelbiama informacija būtų objektyvi ir neklaidinanti, nei pareiškėjo teisėtų interesų ir neužtikrina šioje srityje būtinos teisingos pusiausvyros. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad duomenų valstybės informaciniuose ištekliuose kaupimas, saugojimas ir tvarkymas nėra savitikslis. Tiek Registro, tiek TPSAIS duomenys, įskaitant asmens duomenis, teikiami kitiems subjektams – duomenų gavėjams (Registro nuostatų 44 p.; TPSAIS nuostatų 24 p.). Taigi, minėtų duomenų teikimas ir naudojimas suponuoja tam tikrus reikalavimus informacijos tikrumui – ji turi būti objektyvi, iš esmės neprieštarauti realiai egzistuojantiems faktams, priešingu atveju valstybės informaciniai ištekliai nebeatitiks tos paskirties, kuriai jie yra įsteigti. Atitinkamai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui, jam jau nesant ginčo automobilio savininku, vadovaujantis būtent Registro duomenimis, kaip šio automobilio savininkui (valdytojui) ne kartą buvo siunčiami Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešimai dėl užfiksuotų administracinių nusižengimų.

31. Atsižvelgusi į tai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, taip pat įvertinusi Registro, TPSAIS ir SEAKĮ nuostatomis siekiamus tikslus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu atveju, koks konkrečiai susiklostė nagrinėjamoje individualioje byloje, kai įgijėjas nepateisinamai ilgą laiką nevykdo nei teisės aktuose, nei įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos pareigos deklaruoti duomenis apie įgytą transporto priemonę, suėjus nustatytam šios pareigos įvykdymo terminui, perleidėjo prašymu gali būti taikoma Registro nuostatuose ir TPSAIS nuostatuose įtvirtinta neteisingų duomenų taisymo tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, Apraše reglamentuojama savarankiška duomenų apie nuosavybės teisės į transporto priemonę įgijimą ir perleidimą deklaravimo procedūra neriboja kitų atsakovo, kaip Registro ir TPSAIS tvarkytojo, teisių ir pareigų, inter alia pareigos, gavus suinteresuoto subjekto prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus, ištaisyti akivaizdžiai netikslius Registro ir (ar) TPSAIS duomenis. Priešingas nagrinėjamos situacijos aiškinimas nebūtų suderinamas su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, kadangi dėl motorinės transporto priemonės įgijėjui (trečiajam asmeniui) tenkančios pareigos deklaruoti duomenis apie įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę nepateikimo kylančios neigiamos pasekmės būtų nepagrįstai perkeliamos buvusiam šios transporto priemonės savininkui, užkraunant jam neproporcingą naštą kiekvieną kartą įrodinėti tokių valstybės informaciniuose ištekliuose esančių duomenų neteisingumą.

32. Teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Apraše jau yra numatyta galimybė tam tikrais atvejais perleidėjui pateikti ir įgijimo deklaraciją – kai transporto priemonė perleista teisėsaugos institucijos priimto sprendimo pagrindu (14 p.) arba kai transporto priemonės įgijėjas mirė ar buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro po jos įgijimo ir nebuvo pateikta įgijimo deklaracija (16 p.), taip pat nustatyta, kad tam tikrais atvejais apskritai pateikiama tik perleidimo deklaracija – kai transporto priemonės, turinčios galiojantį SDK, nuosavybės teisė įgyta užsienio subjekto (10 p.). Šios nuostatos iš esmės patvirtina, kad atsakovo pabrėžiamas ribojimas perleidėjui deklaruoti nuosavybės teisės į Registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę pasikeitimą, kai įgijėjas prieš tai nėra pateikęs įgijimo deklaracijos, nėra būtinas atsakovo nurodytiems tikslams pasiekti, t. y. užkardyti sudaromus fiktyvius sandorius transporto priemonių prekybos srityje ir sudaryti galimybę kontrolės institucijoms nustatyti tikruosius transporto priemonės pardavėjus (perpardavinėtojus) bei savininkus, užtikrinant jiems tenkančių mokestinių prievolių ir (ar) kitos teisinės atsakomybės už nustatytus teisės pažeidimus neišvengiamumą. Netgi priešingai, tikrovės neatitinkančių duomenų apie buvusį transporto priemonės savininką skelbimas valstybės informaciniuose ištekliuose (Registre ir TPSAIS) ir tokių duomenų teikimas suinteresuotoms institucijoms yra akivaizdžiai klaidinantis.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas neįvertinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių pareiškėjo prašymui išnagrinėti, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti VĮ „Regitra“ 2022 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. S-2096 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. sausio 12 d. prašymą. Šiomis aplinkybėmis konstatavus, kad byloje nagrinėtu atveju taikytinos kitos – neteisingų duomenų taisymo tvarką reglamentuojančios Registro nuostatų ir TPSAIS nuostatų – normos, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pradėti tyrimą dėl pareiškėjo nurodytų Aprašo nuostatų teisėtumo.

34. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 5 690,03 Eur už procesą pirmosios instancijos teisme, 1 887,60 Eur už procesą apeliacinės instancijos teisme.

35. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

36. Kadangi šiuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu baigiamasis teismo aktas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme priimamas pareiškėjo naudai, pripažintina, jog pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

37. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už procesą pirmosios instancijos teisme, tačiau pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

38. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, atlyginimą bei šį prašymą grindžiančių įrodymų, pareiškėjo patirtas 5 690,03 Eur išlaidas sudarė 4 235 Eur už skundo parengimą, 117,98 Eur už atsiliepimo į skundą analizę, 1 337,05 Eur už rašytinių paaiškinimų bei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą. Pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, sudarė 1 887,60 Eur už apeliacinio skundo parengimą.

39. Teisėjų kolegija, pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nuostatomis ir patikrinusi nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį, pripažįsta pareiškėjo bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje pateiktas įrodymais pagrįstomis bei realiai turėtomis išlaidomis, kurių atlyginimas pareiškėjui priteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 3 dalimi ir 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krasta Auto“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krasta Auto“ skundą tenkinti ir panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ 2022 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. S-2096 bei įpareigoti atsakovą valstybės įmonę „Regitra“ iš naujo išnagrinėti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krasta Auto“ 2022 m. sausio 12 d. prašymą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Krasta Auto“ iš atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ 5 690,03 Eur bylinėjimosi išlaidoms už procesą pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Krasta Auto“ iš atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidoms už procesą apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Sprendimas neskundžiamas.