Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei D. G., atsakovės L. J. atstovui advokatui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovams S. R., L. J. (R.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė D. G. ieškinio reikalavimus palaikė, ir paaiškino, kad atsakovė pradėjo reikšti nesutikimą, kad jinai sudarė mokėjimo draudimo susitarimą ir kad tai yra solidari sutuoktinio prievolė tik po to, kai mokėjimo susitarimas buvo nutrauktas. Kol už atsakovus bendrovė mokėjo įmokas bankui, pati atsakovė būste gyveno ir jokių pretenzijų nereiškė. Sudarant mokėjimo draudimo sutartį atsakovai sutiko su visomis bendrovės pasiūlytomis sąlygomis. Abudu atvyko į bendrovę, pateikė reikalautinus dokumentus, o tai reiškia savo sutikimą sudarant mokėjimo draudimo susitarimą, pasirašė prašymą, kuriame nurodė ir davė sutikimus, kad sutinka, kad bendrovė išmokėtų bankui draudimo išmoką, kad draudikas sudarytų 12 mėnesių grąžinimo grafiką ir kitus sutikimus, taip pat atsakovė, pasirašydama kiekviename mokėjimo susitarimo lape, davė sutikimą, kad jinai yra susipažinusi su visomis šio mokėjimo draudimo susitarimo sąlygomis, jas suprato ir neprieštarauja. Atsakovų sudaryti mokėjimo draudimo susitarimą bendrovė nevertė, neprimetė jokių standartų ar nestandartinių sąlygų. Visos sąlygos buvo paaiškintos ir pačios atsakovės dalyvavimas pasirašant sutartį jau yra įrodymas, kad jinai pati norėjo sudaryti mokėjimo draudimo susitarimą ir išsaugoti savo gyvenamąjį būstą, taip pat mokėjimo draudimo susitarimas buvo sudarytas atsakovams esant santuokoje, todėl dabartinis atsiliepimas atsakovės ir teiginys, kad ji nėra solidari prievolės vykdytoja yra pasirinktas gynybos būdas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Nustatyta, kad 2007-01-25 tarp AB SEB bankas ir atsakovo S. R. buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. 0450718616379-17, pagal kurią bankas S. R. suteikė 156000 Lt būsto kreditą, būstui, esančiam (duomenys neskelbtini) pirkti. Tuo metu atsakovai buvo santuokoje. Galutinis būsto kredito pagal būsto kreditavimo sutartį grąžinimo terminas – 2047-01-24. Kredito grąžinimą bankui S. R. 2007-02-15 apdraudė t.y. 2007-02-15 tarp UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir S. R. buvo sudaryta draudimo sutartis (draudimo liudijimo serija Nr. BPD 031809). Galutinis draudimo sutarties terminas – 2030-03-25. Būsto kredito draudimo sutartis buvo sudaryta pagal Būsto kreditų draudimo taisykles Nr. 004, vadovaujantis 2007-01-24 S. R. prašymu sudaryti draudimo sutartį. 2009-08-13 sutuoktiniai S. R. ir L. J., (buvusi pavardė – R.), pateikė prašymą sudaryti Mokėjimų draudimo susitarimą. 2009-08-14 ieškovas ir atsakovai sudarė Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 031809-1/550 prie 2007-02-15 m. vasario 15 d. draudimo sutarties (draudimo liudijimas serija Nr. BPD 031809), pagal kurį ieškovas įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką bankui, vykdydamas būsto kreditavimo sutartimi atsakovų prisiimtus įsipareigojimus bankui, grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka, taip pat padengė Mokėjimų draudimo susitarimo sudarymo dienai susidariusią atsakovų skolą bankui 1035,96 Lt, išskyrus netesybas (Mokėjimų draudimo susitarimo 7.1. punktas), ir sudarė draudimo išmokų mokėjimo grafiką. Mokėjimų draudimo susitarimu atsakovai įsipareigojo grąžinti ieškovui visas ieškovo per 12 (dvylika) mėnesių laikotarpį bankui išmokėtas sumas, o taip pat ieškovui mokėtiną 2,5 proc. dydžio draudimo įmoką, kuri skaičiuojama nuo ieškovo bankui išmokėtos ir atsakovų ieškovui per mokėjimų bankui laikotarpį negrąžintos sumos (Mokėjimų draudimo susitarimo 16.2 p.), per ne trumpesnį kaip 10 (dešimties) metų terminą lygiomis dalimis kas mėnesį be palūkanų (Mokėjimų draudimo susitarimo 11,12 p.). Susitarimo 23.5. punkte yra numatyta galimybė įpareigoti draudėjus pradėti grąžinti bendrovei už juos išmokėtas draudimo išmokas iškart sudarius susitarimą, 2010-09-06 ieškovas sudarė grąžinimo grafiką Nr. l prie 2009-08-14 Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. BPD 031809-1/550, dėl išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo. Vadovaujantis grąžinimo grafiku Nr. l prie Mokėjimų draudimo susitarimo Nr. BPD 031809-1/550 punktu atsakovai įsipareigojo susitarimo vykdymo laikotarpiu nuo 2010-09-25 iki 2020-08-25 grąžinti ieškovui kas mėnesį po 86,06 Lt dydžio įmokas. Ieškovas registruotu paštu išsiuntė mokėjimų grąžinimo grafiką atsakovų prašyme sudaryti Mokėjimų draudimo susitarimą, nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Visas per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį ieškovo išmokėtas draudimo išmokas bankui patvirtina ieškovo 2013-11-29 pažyma apie bankui išmokėtas išmokas Nr. FT-544. Atsakovai pagal Grąžinimo grafiką Nr. l laikotarpiu nuo 2010-09-25 iki 2013-11-22 bendrovei gražino 2165,96 Lt. Kadangi atsakovai pagal Grąžinimo grafiką Nr.l gražino ieškovui 2165,96 Lt, todėl bendra atsakovų grąžintina suma sudaro viso: 8160,51 Lt. Atsakovai nuo 2013-05-15 nevykdė pagal Mokėjimų draudimo susitarimą prisiimtų įsipareigojimų grąžinti ieškovui jo bankui išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo grafike nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka, tuo pažeisdami Mokėjimų draudimo susitarimu prisiimtus įsipareigojimus. Dėl įsipareigojimų pagal Mokėjimų draudimo susitarimą nevykdymo atsakovai buvo nuolat informuojami trumposiomis žinutėmis (sms), skambučiais, atsakovų adresu (duomenys neskelbtini), buvo siunčiami raginimai sumokėti pagal Mokėjimų draudimo susitarimą susidariusį įsiskolinimą. Tai patvirtina ieškovo pateikti Lietuvos paštui neregistruotų laiškų sąrašai. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai pažeidė Mokėjimų draudimo susitarimo nuostatas, neatsiskaitė su ieškovu ir nebendradarbiavo, vadovaudamasis Mokėjimų draudimo susitarimo 20.2., 20.6., 20.9., 20.10., 23.4, 23.6, bei 23,7. punktais 2013-11-22 ieškovas nutraukė Mokėjimų draudimo susitarimą ir 2013-11-22 apie tai informavo atsakovus, išsiųsdamas pranešimą registruotu paštu, prašyme sudaryti Mokėjimų draudimo susitarimą, nurodytu atsakovų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovė L. J. nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad L. J. su atsakovu S. R., santuoką yra nutraukusi 2013-12-03. L. R. atsakove įtraukta į šį procesą yra neteisėtai ir nepagrįstai. Ieškovas nėra sudaręs jokių sutarčių su atsakove L. R. (dabartinė pavardė J.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp atsakovų santuoka buvo sudaryta 2006-01-14. 2007-01-25 tarp AB SEB bankas ir atsakovo S. R. buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis būstui, esančiam (duomenys neskelbtini) pirkti, kurios paskolos sutartį pasirašė ir atsakovė L. J. (buvusi pavardė R.). 2009-08-13 sutuoktiniai S. R. ir L. J., (buvusi pavardė – R.), pateikė prašymą sudaryti Mokėjimų draudimo susitarimą. 2009-08-14 ieškovas ir atsakovai sudarė Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 031809-1/550 prie 2007-02-15 m. vasario 15 d. draudimo sutarties (draudimo liudijimas serija Nr. BPD 031809). 2013-12-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovų santuoka buvo nutraukta abiejų šalių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatyta, kad prievolę kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagal draudimo liudijimą Nr. BDP 031809, įsipareigojo įvykdyti pareiškėjas S. R.. Susitarė, kad nevykdant prievolės vienai šaliai, ji yra vykdoma kitos šalies, nes ši prievolė yra solidari. Pareiškėjui nevykdant nustatytos susitarimu prievolės, ši prievolė vykdoma solidariai, įgyjant teisę sumokėtas lėšas išreikalauti regreso tvarka iš S. R.. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Kadangi atsakovai santuokoje ėmė kreditą šeimos turtui įsigyti, apdraudė jį prisiimdami solidarius įsipareigojimus UAB „Būsto paskolų draudimas“, tai dėl negalėjo vykdyti solidarių įsipareigojimų sudarytas susitarimas su ieškovu dėl Mokėjimų draudimo susitarimo taip pat buvo šeimos poreikių tenkinimui, ir jo pagrindu tuometiniams sutuoktiniams atsiradusios prievolės pobūdis taip pat yra solidarus. 2009-08-14 mokėjimų draudimo susitarimo 6 punkte taip pat nurodyta, kad atsakovų prievolės pagal šį susiarimą ieškovui yra solidarios. Konstatuotina, kad atsakovai patys prisiėmė solidarią atsakomybę prieš ieškovą (CPK 185 str., CK 6.6 str.).

Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo faktas bei įstatymo reikalavimas, santuoką nutraukiant, padalyti sutuoktinių bendrą turtą neturi įtakos solidariosios prievolės pobūdžiui ir jokiu būdu nereiškia prievolės solidarumo pasibaigimo. Santuokos nutraukimas įstatymuose nenumatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių – solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriams. Kai santuoka nutraukiama, sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai (solidariosios prievolės subjektai) CK 3.109, 6.6, 6.8 straipsnių prasme, išskyrus kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas arba prievolė būtų padalyta tarp skolininkų (CK 6.5, 6.116 str. 1 d.). Prievolė pasibaigia, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str. 1 d.), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 6 d.). Šalių sudarytų kredito sutarčių sąlygos gali būti keičiamos tik įstatymo nustatyta tvarka – raštišku visų sutarties šalių susitarimu (CK 6.192 str. 4 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 6 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-30/2011).

CPK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 str. 1 d. numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Atsakovai pažeidė Mokėjimų draudimo susitarimo nuostatas ir įmokų ieškovui pagal šalių suderintą grafiką tinkamai nemokėjo. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovai susidariusį įsiskolinimą ieškovui būtų sumokėję, nėra, ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 176 –179 str.). Todėl iš atsakovų solidariai ieškovui priteistina 8160,51 skola.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.71 str.). Pagal Mokėjimų draudimo susitarimo 20.8 p., atsakovams nevykdant draudimo išmokų grąžinimo ieškovui, draudimo išmokų grąžinimo grafike nustatytais terminais ir dydžiais, atsakovai įsipareigojo mokėti ieškovui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos ir nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl iš atsakovų solidariai priteistini 32,41 delspinigiai (CK 6.71 str.).

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 8192,92 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-12-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteistinos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 607,97 Lt išlaidos kurui pagal pateiktus 2014-09-03 prašymus Nr. SB-4728, Nr. SB-4729, apmokėjimo degalams kvitą atvykimui iš Vilniaus į Klaipėdą, 2014-06-25 paskaičiuotas degalų kainas interneto „facebook“ išraše, į 2014-06-25 ir 2014-09-04 posėdžius ir 184,00 Lt žyminis mokestis (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str., 178 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ solidariai iš atsakovų S. R. ir L. J. 8160,51 Lt skolos, 32,41 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8192,92 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-12-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ iš atsakovų S. R. ir L. J. po 791,97 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš kiekvieno atsakovo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.