Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-10-08 · Civilinė byla Nr. 2-470-359/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-08
Bylos Nr.
2-470-359/2014
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00324-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Ieškovas
A. K. M.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. S., E. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Karina Račkauskienė
Civilinė byla Nr. 2-470-359/ 2014Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00324-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.4.1; 30.5; 30.10; 113.1; 116.; 116.1
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 8 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis,sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, Tatjanai Daugirdienei, Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant ieškovui A. K. M., jo atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ernestai Mockutei, atsakovo V. S. IĮ savininkui V. S.,

nedalyvaujant atsakovei E. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. M. ieškinį atsakovams E. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, V. S. individualiai įmonei dėl kadastrinių matavimų panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė:

Ieškovas A. K. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovams E. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, V. S. individualiai įmonei dėl kadastrinių matavimų panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo, prašydamas:

1) Pripažinti negaliojančiu 2010-12-20 ieškovo sutikimą su sklypo ribomis, nurodytomis 2010 metų spalio 12 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, įrašytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plane;

2) Panaikinti ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus V. S. IĮ: 2010 metų spalio 12 d. ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 1; kadastrinių matavimų planą, suderintą su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriumi 2011-01-18; 2011 m. vasario 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2)-145, kuriuo buvo patikslinti kadastro duomenys;

3) Panaikinti atsakovei E. V. priklausančio 1,8989 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus V. S. IĮ: 2013 m. gegužės 17 d. žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, suderintą Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM 2013-08-01; Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą, kuriuo buvo patikslinti kadastro duomenys;

4) Nustatyti ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą su atsakovei E. V. priklausančio 1,8989 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., riba pagal UAB „MEDSTATA“ parengtą žemės sklypo planą (t. 1, b.l. 3-9, 113-118).

Ieškovas A. K. M. savo reikalavimus grindė šiais argumentais (t. 1, b.l. 3-9, 113-118):

- remiantis 1997-01-14 Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 9-7357 O. M. buvo atkurtos nuosavybės teises į 9,10 ha žemės sklypą natūra. Sklypas buvo formuojamas 1995 m. ir žemės sklypo ribos natūroje buvo pažymėtos 1995-10-26 Žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktu – abrisu, kurį sudarė vyresn. inžinierė R. D.. 1995-12-15 buvo patvirtintas laikinais žemės sklypo planas, kuris buvo pridėtas prie 2009-05-14 dovanojimo sutarties, reg. Nr. 1-2571, kurios pagrindu nuosavybės teises į sklypą įgijo ieškovas, kuriam šiuo metu asmeninės nuosavybės teise ir priklauso 9,1 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Žemės sklypą ieškovas įgijo 2009-05-14 dovanojimo sutarties, reg. Nr. 1-2571 pagrindu. Kadastrinius matavimus sklypui atliko V. S. IĮ (t. 1, b.l. 12-15, 38-40, 46-47, 57-66);

- atsakovei E. V. nuosavybės teise priklauso 1,8989 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas buvo formuojamas U. M., atliekant preliminarius matavimus. Sklypo ribos buvo nustatytos ir paženklintos vietoje, remiantis 2002-09-05 Žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisu bei 2002-09-05 Asmeninio ūkio žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu, bei 2002-09-05 Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu. Žemės sklypo planas parengtas 2002-09-16 R. D. įmonės. Kadastrinius matavimus sklypui atliko V. S. IĮ ( (t. 1, b.l. 22-23, 36, 42-43, 44-45, 48, 67, 68);

- ieškovo kadastrinių matavimų planas suderintas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriuje 2011-01-18, 2011-02-02 minėtos įstaigos vedėjo įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2)-145. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 1 surašytas 2010-10-12. Kadastriniai matavimai nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (t. 1, b.l. 41, 66);

- atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų planas yra suderintas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM 2013-08-01. Žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas surašytas 2013-05-17. Po kadastrinių matavimų atlikimo paaiškėjo, kad pasikeitė ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos ir jos neatitinka išlikusių riboženklių bei 1995 m. suformuoto sklypo ribų. (t. 1, b.l. 37, 49-56, 68);

- ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos buvo formuojamos anksčiau nei atsakovės ir sklypo ribos buvo paženklintos natūroje riboženkliais, kurie yra išlikę iki šios dienos. Ieškovui priklausantis sklypas buvo formuojamas kaip natūrinė žemė. Tiek ieškovo, tiek atsakovės žemės sklypai buvo formuojami vykdant žemės reformą;

- atliekant kadastrinius matavimus buvo pažeisti Žemės reformos įstatymo 4 str. 1 d. reikalavimai, numatantys, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas;

- taip pat pažeistas Žemės reformos įstatymo 21 str., numatantis, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tai, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, patvirtina ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 23 ir 24 p.

- be to, atliekant kadastrinius matavimus, jo nuomone, pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. reikalavimai, kuriuose numatyta, kad kadastriniai matavimai yra atliekami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, parengtus institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimą valstybinėje žemėje, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą; Kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 14 p., numatantis, kad kadastriniams matavimams naudojama nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai, žemės sklypų planų kopijos, ortofotografiniai žemėlapiai ir kt.; nesivadovauta pirminiais žemės sklypų formavimo dokumentais – abrisais, laikinais planais;

- rengiant ieškovo ir atsakovės kadastrinių matavimų planą, pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų nuostatų 21 p., numatantis, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede;

- ieškovas nurodo, kad buvo visiškai pakeista sklypo konfigūracija, t.y. sklypas dešinėje pusėje prie Kriaučiškių ežero paslinktas į ieškovo pusę, tuo pačiu žemyn paslinktas ir ieškovo žemės sklypas, ką patvirtina teismui pateiktas UAB „Silva nova“ atliktas planas (t. 1, b.l. 19) bei UAB „Daraja“ atliktas planas. Tai, kad nebuvo laikomasi senų ribų bei neatsižvelgta į išlikusius riboženklius, patvirtina pateiktos fotonuotraukos bei antstolio S. U. 2014-02-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28, iš kurio matyti, kad atstumas tarp seno riboženklio iki naujo riboženklio – metalinio strypelio yra 12,40 m. (t. 1, b.l. 24-34, 120);

- 2009-09-22 leidimu Nr. 41 ieškovui buvo išduotas leidimas įveisti mišką žemės sklype, prie leidimo buvo pridėtas miško želdinimo ir žėlimo projektas bei žemės sklypo planas su įveisiamo miško ribomis, pagal kuriuos ieškovas įveisė mišką. Šiuo metu dalis ieškovui priklausančio miško patenka į atsakovės sklypo ribas;

- nors ieškovas pasirašė jam priklausančio žemės sklypo 2010-10-12 žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą Nr. 1 bei kadastrinių matavimų planą, kuriame nurodė, kad su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis ir nustatytu plotu sutinka, tai padarė suklysdamas, kadangi surašant minėtus dokumentus ir pasirašant juose žemės sklypas natūroje paženklintas nebuvo – matininkas V. S. nurodė, kad dėl oro sąlygų tai bus daroma tik pavasarį. Pradėjus ženklinti sklypą natūroje, paaiškėjo, kad jo ribos neatitinka išlikusių riboženklių ir ieškovas dėl to netenka dalies jo paties įveisto miško. Paaiškėjus šiam faktui, ieškovas pareikalavo nutraukti žemės sklypo ribų ženklinimą. Riboženkliai buvo sukalti tik 2013 m., ieškovui nedalyvaujant ir nepranešus jam apie ribų ženklinimą, todėl prašo ieškovo sutikimą ant kadastrinių matavimų plano, pasirašytą 2010-12-20, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą suklydimo įtakoje;

- surašant žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą Nr. 1 buvo pažeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1. p., kuris numato, kad atliekant kadastrinius matavimus, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims; 32.1.1.4. p., numatantį, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo, o šiuo atveju paženklinimo aktas buvo surašytas ir pasirašytas anksčiau nei žemės sklypo ribos pažymėtos natūroje;

- taip pat pažeistos Kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, kurių 25 p. numato, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams, o 29.7. p. numato, kad paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas, kurį pasirašo kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Vadinasi, žemės sklypai turėjo būti ženklinami prieš surašant ženklinimo aktą. 2010-10-12 ieškovas negalėjo pasirašyti ženklinimo akto, kadangi buvo išvykęs į Norvegijos Karalystę, o nauji riboženkliai (tiek mediniai, tiek metaliniai) buvo sukalti 2013 m., ieškovui nedalyvaujant (t. b.l. 49-56, 121-124);

- atsakovei priklausantis žemės sklypas buvo ženklinamas neinformavus ieškovo, kadangi sklypo riba sutapo su ieškovo geodeziškai pamatuoto sklypo riba, tačiau šiuo matu sklypo riba pažymėta net dviejų rūšių riboženkliais – mediniais ir metaliniais, atstumai tarp jų yra 4 m., o kadangi ieškovas nedalyvavo riboženklius kalant, jam nežinomos jų nesutapimo priežastys, tačiau taip būti negali. Pažymėjo, jog 2013-05-17 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1 5 p. nurodyta, kad buvo panaudoti rasti riboženkliai, todėl visiškai be pagrindo sklypo ribos pažymėtos skirtingais riboženkliais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas A. K. M. palaikė pareikštą ieškinį ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad sutiko su pažymėtomis žemės sklypų ribomis suklydimo įtakoje, kadangi buvo žiema ir realiai nauji riboženkliai nebuvo sukalti. Nurodė, kad neįregistravo kadastrinių matavimų Registrų centre, kadangi nesutiko su jų ribomis, nutraukė darbus su V. S. IĮ ir po to savo rizika prisiėmė sodinti mišką savo žemės sklype, kurio ribos nebuvo teisiškai įregistruotos. Nurodė, kad eilę metų šienavo savo žemės sklypą būtent tose ribose, kaip apsodintas miškas, atsakovė savo žemės sklypo nedirbo, riboženkliai kaip jam atrodė buvo išlikę ir stovėjo dar prieš miško įveisimą, vienas metalinis riboženklis išlikęs iki dabar, dar yra akmuo ant sklypų ribos, kurį taip pat laiko riboženkliu. Šie riboženkliai buvo rodyti atsakovui V. S. IĮ ir pagal juos buvo paprašyta daryti kadastrinius matavimus, tačiau tai nebuvo padaryta. Jo miškas nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos miškų kadastrą, kadangi dėl įtraukimo į miškų teritorinį padalinį nesikreipė. Miško veisimas finansuojamas iš Europos struktūrinių fondų. Teisme paaiškino, jog 2010-10-12 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 1 pasirašė atbuline data tik 2011-01-06, tada jau buvo visų kitų asmenų parašai ir pasirašyta buvo ne prie žemės sklypų, o Kaune, kadangi 2010-10-12 jis nebuvo Lietuvoje ir negalėjo pasirašyti minėto dokumento. Taip pat pažymėjo, kad 1995 m. nebuvo praktikos kalti metalinius riboženklius, tačiau toks metalinis riboženklis buvo įkaltas, kad nesupūtų, kadangi ten yra pelkė.

Teismo posėdžio metu ieškovo A. K. M. atstovė advokatė Karina Račkauskienė palaikė pareikštą ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Ernesta Mockutė, atsakovės V. S. IĮ savininkas ir atstovas V. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovė E. V. į teismo posėdį neatvyko, tačiau jai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (t. 1, b.l. 148), byloje yra pateiktas jos atsiliepimas į ieškinį, kuriame ji su ieškiniu visiškai nesutiko ir prašė jį atmesti, be to atsakovė E. V. dalyvavo 2014-08-20 teismo posėdyje ir prašė ieškovo ieškinį atmesti (t. 1, b.l. 98).

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsikirtimus į ieškinį grindė šiais argumentais (t. 1, b.l. 84-86):

- vykdant atsakovės žemės sklypo (įvardija kaip „žemės sklypas 2“) kadastrinius matavimus, visi aplinkiniai žemės sklypai jau buvo geodeziškai pamatuoti, taigi, esant išlikusiems riboženkliams, žemės sklypo 2 riba privalėjo būti rišama prie geodeziškai pamatuotų žemės sklypų ribų. Atsižvelgiant į tai ir pasikeitė žemės sklypo 2 kraštinių ilgiai ir tai neprieštarauja teisės aktams, kadangi žemės sklypas 2 ir negali būti kitokios konfigūracijos;

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 p. nurodyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Pažymėtina, kad patikrinus tiek ieškovo, tiek atsakovės žemės sklypus po kadastrinių matavimų nenustatyta leistinos (ribinės) ploto paklaidos pažeidimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pakeistos žemės sklypų ribos (konfigūracija);

- nurodė, kad ieškovo pateiktas UAB „Silva nova“ parengtas planas kaip įrodymas, jog kertasi ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribos negali būti įrodymu civilinėje byloje, kadangi UAB „Silva nova“ yra privatus, siekiantis pelno juridinis asmuo, kuris pagal ieškovo užsakymą suteikė npaslaugą, t.y. parengė planą, kuris nėra nei suderintas, nei patvirtintas atitinkamų valstybės institucijų. Be to, Registrų centro duomenimis, šalių žemės sklypų ribos nesikerta ir šie duomenys pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. yra teisingi kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka;

- ieškovas 2009 m. įsiveisė mišką savo žemės sklype 1, kurio ribos buvo pamatuotos tik preliminariai ir tik 2011 m. atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad dalis pasodinto miško patenka į atsakovės žemės sklypo 2 ribas. Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-29 įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 „Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“ nurodyta, kad įveisęs mišką, žemės sklypo savininkas rugpjūčio 1 – lapkričio 1 d. kreipiasi į Valstybinės miškų tarnybos teritorinį padalinį ir teikia prašymą dėl įveisto miško apskaitos ir įrašymo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Kartu su prašymu teikia leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype, Miško želdinimo ir žėlimo projektą ir jo brėžinį Teritorinis padalinys atlieka įveisto miško apskaitą ir žemės sklypo savininkui per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo Teritoriniame padalinyje dienos išduoda pažymą apie miško želdinių / žėlinių apskaitą (2 priedas). Jeigu įveistas miškas atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, duomenys per 20 darbo dienų nuo želdinių / žėlinių apskaitos sklype atlikimo įrašomi į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės sklypo, kuriame įveistas miškas, kadastro duomenys turi būti patikslinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 metus po jų įrašymo į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą (14, 15 p.). Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas laikosi Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių ir miškui apsodintas žemės sklypas 1 yra įrašytas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Taip pat nėra aišku, kodėl ieškovas neįregistravo savo žemės sklypo 1 kadastro duomenų Registrų centre, todėl ieškovas pats nevykdo teisės aktuose nustatytų pareigų, netinkamai įgyvendina savo teises, todėl nėra pagrindo teigti, kad Žemės tarnyba netinkamai vykdo jai priskirtas funkcijas. Atkreipė dėmesį, kad miško įveisimas gretimo sklypo ribose nesuteikia teisės keisti žemės sklypų ribas ir įgyti nuosavybės teisę į ginčo plotą, kadangi savavališkas žemės užėmimas nėra pagrindas įgyti nuosavybės teisę pagal Lietuvos Respublikos CK 4.47 str.;

- ieškovas nurodo, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas buvo ženklinamas neinformavus ieškovo, tačiau nuostatuose įtvirtinta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis: nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunakinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams; kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (32.1.1., 32.1.1.1. p.). Ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2011-02-02, o atsakovės – 2013-08-09. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai jau buvo atlikti bei į tai, kad nebuvo sunaikintų riboženklių, ieškovas ir neturėjo būti kviečiamas į atsakovės žemės sklypo matavimus, be to, ieškovas pats savo parašais patvirtino, kad su nustatytomis savo žemės sklypo 1 ribomis sutinka;

- ieškinio 3 punkte suformuluotas prašymas teismui panaikinti Žemės tarnybos įsakymą, tačiau nenurodyta, kokį įsakymą teismas turėtų naikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Ernesta Mockutė papildomai nurodė, jog jų tarnyba pateikė oficialius duomenis, t.y. kadastro žemėlapį iš VĮ Registrų centro, iš kurio matosi, jog ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribos nesikerta ir ginčo apskritai nėra. Prašė taip pat taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, kadangi ieškovas yra praleidęs 1 mėn. ieškinio senaties terminą, per kurį jis galėjo ginčyti valstybės institucijų sprendimus. Paklausta nurodė, kad išduodama leidimą NŽT netikrina, ar asmuo nori veisti mišką savo įregistruotose sklypo ribose ar preliminariose. Nurodė, jog matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus, keisti pastatytų metalinių riboženklių negali, vandenyje riboženklių būti negali, jie turi būti pastatyti vandens pakraštyje.

Atsakovė E. V. atsikirtimus į ieškinį grindė šiais argumentais (t. 1, b.l. 98):

- žemės sklypą (1,82 ha, unikalus Nr. 4965-0002-0261) atsakovė dovanojimo sutartimi įgijo iš U. M., kuris kaip privati nuosavybė buvo pamatuotas matininko ir tuo pagrindu buvo parengtas laikinas žemės sklypo planas ir sklypo ribos buvo pažymėtos mediniais riboženkliais;

- ieškovui vykdant jam priklausančio žemės sklypo ribų matavimus, kuriuos atliko V. S. IĮ, 2010-10-12 buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas. Atsakovė jame pasirašė, patvirtindama, kad pastabų dėl sklypo paženklinimo neturi ir sutinka su atlikto ribų matavimo ir žymėjimo duomenimis. Tą padarė ir ieškovas, savo parašais patvirtindamas, kad su nustatytomis jo žemės sklypo ribomis sutinka;

- 2013 m. atsakovė inicijavo jai priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus ir sklypo ribų žymėjimą. Ieškovo žemės sklypo riba pagal 2010 m. atliktų geodezinių matavimų duomenis ir atsakovės 2013 m. tos pačios ribos geodezinius matavimus buvo aiški ir atitinkanti tokių matavimų reikalavimus. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2013-08-29 sprendimu Nr. 6SK-(14.6.110.)-486 buvo patikslinti E. V. priklausančio sklypo kadastro duomenys ir žemės sklypo ribos buvo įregistruotos Registrų centre;

- ieškovas 2011 m. jam priklausančiame sklype įsiveisė mišką ir nuo žemės sklypus skiriančios ribos atsakovės sklype nuarė dvi gilias vagas, taip užvaldydamas ženklią jam nepriklausančią E. V. žemės sklypo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų ribos yra aiškios, tiksliai teisiškai ir metodiškai pamatuotos, nėra pagrindo naikinti E. V. žemės sklypo kadastro duomenų bei įsakymo, kuriuo buvo patikslinti kadastro duomenys.

2014-08-20 teismo posėdžio metu atsakovė E. V. su ieškiniu nesutiko visiškai ir papildomai nurodė, kad jos ir ieškovo žemės sklypus skirianti riba yra aiški, tokia buvo nuo 1995 m. ir ji nesikeitė. Ieškovas 2010-10-12, kaip ir visi kiti kaimynai, su kurių žemės sklypais ribojasi atsakovės žemės sklypas buvo pakviesti dalyvauti ir dalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, tai patvirtina ieškovo parašai. Pažymėjo, kad ieškovo pateikti trijų įmonių planai yra atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, su niekuo nederinti, matavimai atlikti, jai kaip gretimo sklypo savininkei nedalyvaujant. Lygiai taip pat jai nedalyvaujant surašytas ir antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nurodė, kad nuo 2002 m., riboženkliai ieškovo ir prieš tai sklypą valdžiausių jo artimųjų buvo nuolat kaitaliojami, ištraukiami, tačiau po kadastrinių ribų įregistravimo Registrų centre buvo įkalti tvirti metaliniai riboženkliai, kurie stovi iki šiol. 2002 m. ji dalyvavo atliekant kadastrinius matavimus su U. M., kadangi iškart po jų atlikimo dovanojimo sutarties pagrindu įgijo tą sklypą. Paklausta atsakė, kad jai priklausantį žemės sklypą šienavęs J. M. visada šienavo pagal D. patvirtintas žemės sklypo ribas.

Atsakovė V. S. individuali įmonė atsikirtimus į ieškinį grindė šiais argumentais (t. 1, b.l. 79-81):

- vadovaujantis ieškovo prašymu, 2010-10-12 buvo atlikti jam priklausančio žemės sklypo geodeziniai matavimai, kurių tikslas buvo noras sužinoti tikslias sklypo ribas, nes buvo rengiamasi sodinti mišką;

- atliekant minėtus darbus, buvo vadovaujamasi Kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14 p., buvo naudojama nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauka, sklypo ribų nustatymo abrinas, ortofotografinis žemėlapis, kurio nomenklatūra 63/32, žemės sklypo plano kopija, išrašu iš Centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį, todėl ieškovo teiginiai, kad šiais dokumentais nebuvo vadovautasi, neatitinka tikrovės;

- žemės reformos įstatymo 21 str., numato, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Atliekant sklypų geodezinius matavimus, ribos nepakeistos, sklypui (duomenys neskelbtini), o sklypui (duomenys neskelbtini) Registrų centre atliktos išankstinės patikros, o sklypas (duomenys neskelbtini) 2013-09-17 įregistruotas, tai matosi atžymos geodeziniuose planuose (yra nežymių nesutapimų tarp Registrų centro kadastro žemėlapyje įbraižytų ribų ir ribų po geodezinių matavimų, tačiau dėl to Registrų centras pastabų nereiškė). Sklypų plotai po kadastrinių matavimų gauti paklaidos ribose. Minėta įstatymo nuostata neleidžia keisti sklypo ribų, todėl atsakovui nesuprantama, kodėl ieškovas nori tai padaryti;

- nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. numatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, parengtus institucijų, atsakingų už- žemės sklypų formavimą valstybinėje žemėje. Tiek ieškovo, tiek atsakovės sklypams kadastriniai matavimai atlikti pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektą, todėl minėto Įstatymo reikalavimai nėra pažeisti ir ieškovo bei atsakovės žemės sklypų riba negali būti nustatoma pagal UAB „MEDSTATA“ parengtą žemės sklypo planą, kadangi jis negali būti priskiriamas jokiam teritorijų planavimo dokumentui;

- ieškovas ir kviestiniai asmenys dalyvavo nustatant sklypo ribas, ribų posūkio vietose buvo panaudoti anksčiau rasti riboženkliai, taip pat ten, kur jie neišlikę, atstatyti ir įtvirtinti nauji riboženkliai - mediniai kuoliukai ir nustatytos jų koordinatės. Ieškovas pats būdamas žemės sklypo savininkas turėjo saugoti ir prižiūrėti riboženklius, kadangi už neišsaugotus riboženklius gali būti baudžiamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 47 str., tačiau to nedarė. Pamatavus sklypą, ieškovas teigė, jog išvyksta į užsienį ir buvo sutarta, kad kadastrinių matavimų byla būtų kuo greičiau perduota Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriui. Po sklypo paženklinimo 2010-10-12 buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 1, jame pasirašė visi aštuoni kaimynių sklypų kviestiniai asmenys, kurie jokių pastabų dėl sklypo paženklinimo nepareiškė. Žemės sklypo savininkas (ieškovas) su atsakovu atsiskaitė 2011-01-06. Nurodė, kad matuojant žemės sklypą rudenį, senas riboženklis nebuvo rastas, o jis atsirado tikslu užvaldyti dalį svetimo žemės;

- 2013-05-17 buvo atlikti atsakovės E. V. žemės sklypo geodeziniai matavimai. Prieš juos atliekant, buvo nuvykta į sklypą ir jis buvo apžiūrėtas, t.y. ar yra išlikę seni riboženkliai, kiek reikės naujų, jeigu jie neišlikę, kartografuotos žemės naudmenos. Apžiūros metu nustatyta, kad riboje su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris anksčiau matuotas geodeziškai, išlikę mediniai kuoliukai, patikrintos taškų koordinatės GPS matavimų įranka. Koordinatės atitiko anksčiau nustatytoms. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 26 p., kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu ir koordinuotu žemės sklypu ir kai bendra riba sutampa, suinteresuotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jei reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Šiuo atveju riboženkliai buvo išlikę, todėl minėtų sklypų savininkų kviesti nebuvo tikslo. Atlikus sklypo ribų ženklinimo darbus, vietoje medinių kuoliukų buvo įkalti tuo metu galiojantys riboženklių standartai – 0,8 m. ilgio metaliniai strypai. Kadangi matuojamas sklypas atsirado tarp anksčiau pamatuotų sklypų, tai tarpas tarp minėtų sklypų vakarinėje pusėje prie (duomenys neskelbtini) ežero liko 65 m., kraštinė esanti rytinėje sklypo dalyje – 42,97 m., kas atitinka Registrų centro pateiktoms riboms.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovės V. S. individualios įmonės atstovas V. S. papildomai paaiškino, kad atlikdamas pirminius ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, rėmėsi abrinu ir preliminariu žemės sklypo planu. Paklaustas atsakė, jog neprisimena, ar 2010-10-12 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo pasirašytas visų asmenų tuo metu, tačiau, jeigu jis pasirašomas ne vienu metu, tai niekam jokių pasekmių nesukelia. Paklaustas atsakė, jog 2010-10-12 buvo surašytas tik aktas, o matavimai ir ribų žymėjimas atlikti anksčiau, planas parengiamas po matavimų. Kai buvo žymimos ribos, buvo kalami mediniai riboženkliai. Paklaustas dėl ieškovo sklypo ribos, esančios vandenyje, nurodė, jog Registrų centras jiems kaip matininkas pateikia georeferencinio pagrindo ribas ir jomis jie vadovaujasi. Akmuo riboženkliu būti negali, nustatant sklypo ribas, faktinio naudojimo nesimatė. Kai buvo atliekami atsakovės kadastriniai matavimai, buvo sukviesti visi gretimų sklypų savininkai, kaip to reikalavo teisės aktai, ieškovas jau buvo išaręs dvi vagas, besiribojančias su atsakovės žemės sklypu, bet jis nemanė, kad reikia į tai reaguoti ir laikyti, jog ta dalis priklauso ieškovui.

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos CK 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (Lietuvos Respublikos CPK 17 str.), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (Lietuvos Respublikos CPK 49 str.), todėl pats ieškovas turi pasirinkti savo teisių gynimo būdą.

Teismas gina suinteresuotą asmenį, kuris kreipėsi į jį, pašalindamas byloje įrodytą pažeidimą (išspręsdamas ginčą tarp besibylinėjančių šalių) ir atkurdamas pažeistas suinteresuoto asmens teises (kai tai, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nustatytą faktinę situaciją ir atlikus visų byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, yra pagrįsta ir teisėta) priimdamas teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 259 str.). Taigi, suinteresuotas asmuo, kuris kreipiasi į teismą, privalo ne tik nurodyti pažeidimą, tačiau ir jį įrodyti (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).

Nagrinėjamam ginčui spręsti aktualus yra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatų taikymas bei aiškinimas.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2010-12-20 ieškovo sutikimą su sklypo ribomis, nurodytomis 2010 metų spalio 12 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, įrašytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plane

Byloje nustatyta, kad ieškovui A. K. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 9,1 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais. Nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2009-05-14 dovanojimo sutartis Nr. 1-2571 (t. 1, b.l. 15).

Atsakovei E. V. nuosavybės asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,8989 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2003-03-27 dovanojimo sutartis Nr. 1-1458 (t. 1, b.l. 22-23).

Bylos duomenimis, 2010-10-12 V. S. IĮ ieškovo A. K. M. užsakymu parengė jam priklausančio žemės sklypo geodezinius matavimus, kurių tikslas buvo sužinoti tikslias sklypo ribas, nes buvo rengiamasi sodinti mišką. 2010-10-12 buvo surašytas Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas Nr. 1, taip pat parengtas Žemės sklypo planas. 2010-10-12 V. S. IĮ parengtame Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte Nr. 1 (t. 1, b.l. 41), surašytame (duomenys neskelbtini), nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesti dalyvauti žemės sklypų esami (būsimi) savininkai ar naudotojai ir greitimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai – A. M., A. S., O. C., A. M., D. R., J. R., E. V., G. S., J. B., kurie ir pasirašė, jog sutinka su matuojamo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribomis ir neturi dėl to jokių pastabų. Be to, pats ieškovas A. K. M. šiame akte papildomai pasirašė, kad kaip žemės savininkas įsipareigoja saugoti ir prižiūrėti riboženklius ir yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos ATPK 47 str. nuostatomis, numatančiomis, jog pastovių žemėnaudos riboženklių sunaikinimas arba gadinimas užtraukia baudą (t. 1, b.l. 41 antra pusė). Žemės sklypo plane (t. 1, b.l. 66) ieškovas A. M. taip pat pasirašė, kad sutinka su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2010-10-12 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte ir kad su nustatytu plotu sutinka. Ieškovo kadastrinių matavimų planas suderintas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriuje 2011-01-18, 2011-02-02 minėtos įstaigos vedėjo įsakymu Nr. 6VĮ-(14.6.2)-145. Ieškovo sklypo kadastriniai matavimai nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (t. 1, b.l. 41).

Atsakovės E. V. žemės sklypo geodeziniai matavimai ir sklypo ribų žymėjimai buvo atlikti 2013-05-17. Juos atliko ta pati V. S. IĮ. Žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas Nr. 1 surašytas 2013-05-17, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 37). 2013-05-31 buvo parengtas atsakovei E. V. priklausančio žemės sklypo planas ir atsakovė jame pasirašė, sutikdama su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2013-05-17 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nurodytu plotu (t. 1, b.l. 67). Atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų planas yra suderintas Nacionalinėje žemės tarnyboje prie ŽŪM 2013-08-01. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2013-08-29 sprendimu Nr. 6SK-(14.6.110.)-486 buvo patikslinti E. V. priklausančio sklypo kadastro duomenys ir žemės sklypo ribos buvo įregistruotos Registrų centre (t. 1., b.l. 22-23).

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas - procesas, kurio metu atliekami nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai nekilnojamojo turto register neįregistruoti, nors ir buvo atlikti anksčiau nei atsakovės. Tuo tarpu atsakovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre remiantis atliktais kadastriniais matavimais ir jų tikslinimu. Byloje kilęs ginčas, kadangi ieškovas teigia, jog apie atsakovės atliekamus besiribojančio žemės sklypo matavimo darbus teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo informuotas, todėl parengus naująjį žemės sklypo planą buvo pažeista iki tol buvusi ir gretimus žemės sklypus skyrusi riba, o tuo pačiu ir ieškovo teisės bei teisėti interesai. Teismas pažymi, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t.y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 25 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1, 32.1.1.1 p., nustatant žemės sklypo kadastro duomenis: nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunakinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams; kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (32.1.1., 32.1.1.1. p.). Pagal Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 22 29.9 p. kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu (šių taisyklių 29.8.5 p.), vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kt.) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas nurodo, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas buvo ženklinamas neinformavus ieškovo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vykdant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai jau buvo atlikti bei į tai, kad nebuvo sunaikintų riboženklių, ieškovas ir neturėjo būti kviečiamas į atsakovės žemės sklypo matavimus, be to, ieškovas pats savo parašais 2010-10-12, rengiant jo žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą, patvirtino, kad su nustatytomis savo žemės sklypo ribomis sutiko, pastabų raštu ar žodžiu nepareiškė. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad pasirašydamas minėtą sklypų ribų ženklinimo aktą klydo ar buvo specialiai kieno nors suklaidintas. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo ir pripažinti negaliojančiu 2010-12-20 ieškovo sutikimą su sklypo ribomis, nurodytomis 2010-10-12 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte bei įrašytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plane., todėl šis jo reikalavimas atmestinas.

Dėl reikalavimo panaikinti ieškovo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2010-10-12 ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 1; kadastrinių matavimų planą, 2011-02-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 6VĮ-(14.6.2)-145, bei dėl reikalavimo panaikinti atsakovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, 2013-05-17 žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, 2013-08-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 p. nurodyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vykdant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, visi aplinkiniai žemės sklypai jau buvo geodeziškai pamatuoti, taigi, esant išlikusiems riboženkliams, matuojant atsakovės žemės sklypo ribą, privalėjo būti atsižvelgiama į aplink esančių geodeziškai pamatuotų žemės sklypų ribas ir jomis vadovautis. Atsižvelgiant į tai, atliekant kadastrinius matavimus, šiek tiek pasikeitė atsakovės žemės sklypo kraštinių ilgiai, tačiau tai neprieštarauja teisės aktams (neviršija leistinos paklaidos), kadangi atsakovės žemės sklypas negali būti kitokios konfigūracijos. Pažymėtina, kad patikrinus tiek ieškovo, tiek atsakovės žemės sklypus po kadastrinių matavimų nenustatyta leistinos (ribinės) ploto paklaidos pažeidimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pakeistos žemės sklypų ribos (konfigūracija). Be to, palyginus ieškovo pateiktą UAB „Silva nova“ parengtą planą, kurio pagrindu ieškovas teigia, kad sklypai persidengia, pagal kurį akivaizdžiai matosi, kad žemės sklypo ploto joms tektų daugiau negu priklauso (t. 1, b.l. 19) kaip įrodymą, jog kertasi ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribos ir Registrų centro duomenis (t. 1, b.l. 87), matyti, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribos kertasi, tačiau teismas sutinka su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM argumentais, kad ieškovo pateiktas UAB „Silva nova“ brėžinys negali būti įrodymu civilinėje byloje, kadangi UAB „Silva nova“ yra privatus, siekiantis pelno juridinis asmuo, kuris pagal ieškovo užsakymą suteikė paslaugą, t.y. parengė planą, kuris nėra nei suderintas, nei patvirtintas atitinkamų valstybės institucijų, teismui nepateikta duomenų, kad ši įmonė turi nustatyta tvarka gautą licenziją atlikti sklypų kadastrinius matavimus. Be to, Registrų centro duomenys yra oficialūs, kadangi būtent tokie žemės sklypo duomenys šiuo metu yra įregistruoti ir VĮ Registrų centre ir pagal juos šalių žemės sklypų ribos nesikerta ir šie viešame registre įregistruoti duomenys įstatymo nustatyta tvarka pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. yra teisingi kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl laikomi išsamiais ir teisingais. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, manydamas, kad žemės sklypo ribos turi būti kitos, ginčija administracinius aktus, kuriais patvirtinti kadastriniai matavimai, tačiau iš byloje esančių rašytnių įrodymų akivaizdu, jog ieškovas savo valią buvo išreiškęs aiškiai, žinojo savo žemės sklypo ribas, taip pat buvo susipažinęs su žemės sklypo planu ir pats dėl savo aplaidumo neįregistravo savo žemės sklypo nuosavybės teisių nekilnojamojo turto registre.

Taigi nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovo reikalavimais panaikinti aukščiau nurodytus administracinius aktus ir patenkinus ieškinyje suformuluotą reikalavimą dėl žemės sklypų ribos nustatymo, atsakovei susidarytų ploto trūkumas, o ieškovo žemės sklypas padidėtų be jokio teisinio pagrindo, kuris, kaip minėta, būtų didesnis negu jam priklauso. Ieškovui priklauso žemės sklypas, kurio plotas yra 9,1 ha, todėl jis negali reikalauti daugiau nei įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Tuo tarpu priešingai, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovė naudojasi didesniu žemės sklypu, negu jai priklauso pagal žemės sklypo nuosavybės teisių dokumentus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai kuo aukščiau paminėti teisės aktai yra neteisėti, ir dėl to nėra pagrindo panaikinti nei ieškovo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, nei 2010-10-12 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1, nei kadastrinių matavimų plano, nei 2011-02-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 6VĮ-(14.6.2)-145, bei naikinti atsakovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, 2013-05-17 žemės sklypo kadastrinių matavimų plano, 2013-08-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo, todėl šie ieškovo reikalavimai taip pat atmestini.

Atsakovas- Nacionalinė žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas šioje byloje taip pat prašo taikyti ieškovo ieškiniui ieškinio senatį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tik tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A11-172/2007 pažymėjo, kad kai procesinės teisės normos taikymo požiūriu pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti skundžiamo sprendimo subjektais, jie, vis tik manydami, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeistos jų teisės bei įstatymų saugomi interesai, turėjo subjektinę teisę kreiptis į teismą dėl šių (tariamai pažeistų) teisių bei interesų gynimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 5 str. 1 d. ir 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.). Todėl ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyto vieno mėnesio termino eigos pradžia siejama su diena, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007). ABTĮ 33 str. 1 d. taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t.y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų, akivaizdu, kad ieškovas apie ginčijamus administracinius aktus sužinojo 2011 m. pradžioje, kai atsakovo V. S. IĮ atliko jo sklypo kadastrinius matavimus, o į teismą kreipėsi tik 2014 m. kovo mėn., taigi teismas sutinka ir su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovės argumentais, kad ieškovas, be to kreipdamasis į teismą dėl atitinkamų Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kaišiadorių rajono žemėtvarkos vedėjo įsakymų panaikinimo, yra praleidęs vieno mėnesio terminą, kadangi į teismą kreipėsi tik po 3 metų nuo sužinojimo apie ginčijamus administracinius aktus. Be to, pats ieškovas to neginčijo ir tą pripažino, sakydamas, kad visur važinėjo, aiškinosi ir manė, kad ginčą su atsakove išspręs taikiai. Atsižvelgiant į tai, šie ieškovo reikalavimai atmestini dar ir dėl to, jog praleistas ieškinio senaties terminas tokiems reikalavimams reikšti.

Dėl reikalavimo nustatyti ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą su atsakovei E. V. priklausančio 1,8989 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), riba pagal UAB „MEDSTATA“ parengtą žemės sklypo planą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką bylose dėl daiktinių teisių, susijusių su žemės sklypo ribų nustatymu, išaiškino, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 str. 1 d.). Pagal CK 4.45 str. ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; kt.). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagrindo, ginčijant atitinkamus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

Kaip minėta, ieškovas A. K. M. prašo nustatyti ribą tarp jo ir atsakovės E. V. žemės sklypų Taigi, ieškovas byloje kelia jo ir atsakovų besiribojančių žemės sklypų ribų nustatymo klausimą.

Teismo vertinimu, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas reglamentuotas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 st., kuriame nurodyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio įstatymo 7 str. 1 d. nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio įstatymo 9 str. nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (1 d.). Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (2 d.). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis; kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje.

Įvertinus ieškovo teismui pareikštus reikalavimus matyti, kad nagrinėjamu atveju jis siekia pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas abiems šalims priklausančių žemės sklypų aiškias ribas. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 str.1 d.) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. CK 4.45 str. taikomas tada, kai kyla gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl sklypų ribų, kurios nėra aiškios iš esamų dokumentų, t. y. šis straipsnis reglamentuoja privačių žemės sklypų ribų nustatymo tvarką. Tokiu būdu tam, kad būtų galima vadovautis CK 4.45 str. 1 d., būtinos dvi sąlygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų turi būti kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos turi būti neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmos sąlygos egzistavimą patvirtina ieškovo kreipimasis į teismą. Kalbant apie antrą sąlygą pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CK 4.45 str. 1 d. normą pripažįstama, kad sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa ar jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010).

Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad ieškovo ir atsakovės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų riba yra aiški pagal esamus dokumentus – 2010-10-12 žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo aktą, 2013-05-17 žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo aktą, žemės sklypo planus ir nėra pagrindo jas nustatyti kitaip nei nustatyta dokumentuose ir įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą. Sklypų ribos užfiksuotos kadastro žemėlapyje, jos nepersidengia, tarp sklypų nėra tarpų ar pan. Įstatymai nesuteikia teisės pertvarkyti žemės sklypus, keičiant aiškias jų ribas. Analizuojant byloje esančią medžiagą matyti, kad ginčo žemės sklypų kadastro duomenys buvo nustatyti ir įregistruoti laikantis teisės aktų reikalavimų. Nors ieškovas šių aplinkybių nepripažįsta, tačiau jis nenurodo jokių teisinių ir pagrįstų argumentų, kad jam šiuo metu nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos buvo nustatytos neteisėtai atliekant kadastrinius matavimus ir vėliau įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, taip pat jokių priežasčių ar teisinio pagrindo pakeisti sklypų ribas. Teismas laiko, jog tiek ieškovui, tiek atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos yra aiškiai nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre atlikus kadastrinius matavimus ir ieškovo reikalavimus, kuriais jis ginčijama administracinius aktus, teismas atmetė. Be to, kaip jau minėta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.).

Nustatant ginčijamas sklypų ribas bei jų atitikimą dokumentams, svarbi aplinkybė yra ir faktinis sklypo ribų valdymas. Ieškovas teigia, jog šiuo metu žemės sklypus skirianti įregistruota tiesi linija neatitinka žemės sklypų faktinio naudojimo dėl nusistovėjusios jų naudojimosi tvarkos, tačiau nepateikė šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, yra nustatyta, kad atsakovė negali naudotis jai priklausančiu sklypu pilna apimtimi dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, t.y., ieškovas 2011 m. jam priklausančiame sklype įsiveisė mišką ir nuo žemės sklypus skiriančios ribos atsakovės sklype nuarė dvi gilias vagas, taip užvaldydamas ženklią jam nepriklausančią atsakovės žemės sklypo dalį. Taigi, ieškovo teiginys, kad šiuo metu žemės sklypus skirianti įregistruota riba neatitinka žemės sklypų faktinio naudojimo dėl nusistovėjusios jų naudojimosi tvarkos, neatitinka tikrovės. Tokiu būdu žemės sklypų faktinis naudojimas šiuo metu yra ne abiejų pusių laisva ir suderinta valia pasiektu susitarimu patvirtintos, bei nusistovėjusios tvarkos pasekmė, o tik neteisėtų ieškovo veiksmų pasekmė.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, bei atsižvelgęs į esamą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad pagal ieškovo pateiktus žemės sklypų planus negali būti patvirtintos kitokios ieškovo žemės sklypo ribos su besiribojančiu atsakovės žemės sklypu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atmestinas ir ketvirtasis ieškovo reikalavimas, laikytinas išvestiniu ieškinio reikalavimu - nustatyti ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribą su atsakovei E. V. priklausančio 1,8989 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), riba pagal UAB „MEDSTATA“ parengtą žemės sklypo planą.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. 4 d.), ieškovo A. K. M. ieškinys ir patikslintas ieškinys atsakovams E. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, V. S. individualiai įmonei dėl kadastrinių matavimų panaikinimo, žemės sklypo ribų nustatymo atmestinas pilna apimtimi.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo A. K. M. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 100,42 Lt pašto išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., teismas nusprendžia:

A. K. M. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams E. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, V. S. individualiai įmonei dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų panaikinimo ir žemės sklypų ribų nustatymo atmesti.

Priteisti iš A. K. M. 100,42 Lt (vieną šimtą litų 42 ct, t.y. 29,08 Eur) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartimi taikytas ieškovo A. K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre, draudžiantį atsakovei E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintautas Kaulakis