- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-04
- Bylos Nr.
- 1S-72-628/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Bieliauskiene, išnagrinejusi pareiškejo advokato A. B. (toliau – Pareiškejas) skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atmestas Pareiškejo skundas panaikinti LR generalinio prokuroro D. V. 2010 m. gruodžio 20 d. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima,
2010-12-01 LR Generalineje prokuraturoje buvo gautas advokato A. B. skundas su prašymu pradeti ikiteismini tyrima (duomenys neskelbtini) teisejo S. B. ir (duomenys neskelbtini) prokuroro I. R. atžvilgiu del ju neteisetu veiksmu pagal LR BK 228 str., 229 str., o butent, kaip nurode pats pareiškejas, „galimo ju nusikalstamo bendrininkavimo nusikalstame susivienijime, nusikalstamai trukdant advokato profesinei veiklai, ginant E. S. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)“. Skundo esme sudaro tai, kad teisesaugos pareigunu organizuota grupuote pažeidžia jo kaip piliecio teises, trukdo jo profesinei advokato veiklai.
2010-12-20 LR generalinis prokuroras D. V. prieme nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal advokato A. B. skunda del teisejo S. B. ir prokuroro I. R. galimai neteisetu veiksmu, nes nepadarytos veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškejas advokatas A. B. ši Generalinio prokuroro nutarima apskunde Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartimi Pareiškejo skundas buvo atmestas kaip nepagristas.
Pareiškejas skundu Vilniaus apygardos teismui prašo panaikinti mineta teismo nutarti ir LR generalinio prokuroro D. V. 2010 m. gruodžio 20 d. nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.
Nurodo, kad tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teiseja jo skunde nurodytas aplinkybes ištyre neobjektyviai ir nevisapusiškai. Prokuroras netinkamai išnagrinejo jo skunda (prašyma) ir neatliko savo pareigos atskleisti nusikalstama veika. Nutartyje iš esmes atkartotos prokuroro nutarime išdestytos klaidingos išvados.
Pažymi, kad prokurorui pateiktame skunde praše pradeti ikiteismini tyrima ne tik prieš teiseja S. B. ir prokurora I. R., bet ir galimus ju bendrininkus, t.y. prokurorus: D. R., D. A., E. J., V. S., D. K., S. J. , D. V., K. G., J. Ž., Z. B., V. G., A. K., A. B., R. L., A. K., J. R., A. K., S. M., G. P., R. L., E. P., M. L.; bei teisejus: A. C., V. B., A. L., J. V., R. S., A. K., M. G., D. P.-Z., I. G.-K., V. L., O. Z., Z.B, L. U., I. R., D. B., E. P.-S., R. V., S. R.-L., V. P.-T., taip pat G. D., kuri nagrinejo jo skunda del generalinio prokuroro D. V. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagristumo. Taciau nutarime del šiu asmenu veiksmu vertinimo prokuroras net neužsimine, visiškai ignoruodamas toki jo prašyma.
Skundu atkreipiamas demesys i tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010-11-09 nutartimi konstatavo, jog Vilniaus apygardos teismo teritorijoje veikiantys teismai yra šališki. Ši teismo išvada liudija, jog ikiteisminio tyrimo teisejai, nagrineje jo paties bei ginamojo E. S. skundus, negalejo ju atžvilgiu priimti objektyvius sprendimus. Pareiškejo isitikinimu, tai liecia ne tik ikiteisminio tyrimo teisejus, bet ir prokurorus, kurie dalyvavo minetu skundu nagrinejime. Nera abejoniu, kad ikiteisminis tyrimas bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pat pradžiu buvo itakojamas teisejos E. P.-S., nes pastarosios naudai veikiantys teisejai, prokurorai bei kiti ikiteisminio tyrimo pareigunai ne tik kad prieme jiems nepalankius sprendimus, bet ir trukde jo, kaip E. S. gynejo, profesinei veiklai. Todel akivaizdu, kad visu aukšciau minetu asmenu veiksmuose yra nusikaltimu, numatytu LR BK 228 str. (piktnaudžiavimas), 229 str. (tarnybos pareigu neatlikimas), 294 str. (savavaldžiavimas), požymiai. Mano, kad del to yra pagrindas atnaujinti procesa civilinese bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Apie teismo posedi pareiškejui ir prokurorui pranešta, i skundo nagrinejima mineti asmenys neatvyko, prašymu atideti skundo nagrinejima negauta.
Susipažinus su teismui pateikta skundo nagrinejimo medžiaga konstatuotina, kad pareiškejo A. B. skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 1 apylinkes 2011 m. sausio 6 d. nutartis, kuria atmestas A. B. skundas del LR generalinio prokuroro D. V. 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimo pagristumo, yra teiseta ir pagrista.
Pagal LR BPK 168 str., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes. Iš šiu istatymo nuostatu seka, kad gavus informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika, paprastai visais atvejais turi buti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas turi buti pradedamas ir tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo negalima patikimai spresti, ar nusikalstama veika iš tikruju buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymiu. Atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (yra LR BPK 3 str. numatytu aplinkybiu del kuriu procesas negalimas) ar skunde nurodomi faktai, kuriu patikimumui nustatyti tyrimas nereikalingas del akivaizdaus tu faktu netikrumo.
Iš LR generalinio prokuroro D. V. 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimo ir Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarties matyti, kad spresdami klausima, ar yra pagrindas pradeti ikiteismini tyrima, tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teiseja ivertino A. B. skunde (prašyme) išdestytas aplinkybes. Pareiškejo skunde išdestytu argumentu, kuriais jis grindžia prašyma panaikinti mineta LR generalinio prokuroro nutarima ir ikiteisminio tyrimo teisejos nutarti bei pradeti ikiteismini tyrima teiseju, prokuroru bei tyreju atžvilgiu pagal LR BK LR BK 228 str., 229 str., 294 str., pagrindas yra 2010-12-01 LR Generalineje prokuraturoje gauto pareiškejo skunde (prašyme) išdestyti minetu asmenu procesiniai veiksmai, pareiškejo ivardijami kaip šališkumas, ju procesinis neveiklumas, kuriuose jis ižvelgia nusikalstama piktnaudžiavima tarnybine padetimi ir tarnybiniu pareigu neatlikima ar ju netinkama atlikima ar net savavaldžiavima.
Sutiktina su LR generalinio prokuroro nutarime išdestytais motyvais del atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima pagal mineta skunda, o butent, kad nera duomenu, jog (duomenys neskelbtini) teisejo S. B. ir (duomenys neskelbtini) prokuroro I. R. bei kitu skunde minimu, neva su pastaraisiais bendradarbiavusiu, asmenu veiksmuose yra Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, todel ikiteisminis tyrimas negali buti pradetas (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Skunda nagrinejantis teismas, ištyres atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima medžiaga ir išanalizaves pareiškejo skundo argumentus, daro išvada, kad visi A. B. skunde destomi faktai yra susije tik su pareiškejui nepalankiu procesiniu sprendimu priemimu. Skunda nagrinejancio aukštesniojo teismo vertinimu, tiek prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teiseja teisingai nurode, kad pareiškejui nepalankus teiseju ir prokuroru procesiniai veiksmai (sprendimai) negali buti vertinami kaip priešinga valstybes interesams pavojinga veika LR BK 228 str., 229 str. ar 294 str. prasme, kadangi visi pareiškejo skunde nurodyti teiseju, prokuroro veiksmai atlikti vadovaujantis LR BPK.
Skunda nagrinejantis teismas sutinka su LR generalinio prokuroro nutarime ir ikiteisminio tyrimo teisejos nutartyje išdestytais motyvais, kad 2010-11-03 Panevežio apygardos teismo nutartis, kuria atmestas Pareiškejo skundas del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo nutarties ir Vilniaus apygardos prokuroro nutarimo pagristumo, priimta vadovaujantis LR Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimais, be to, yra neskundžiama.
Tikrinant skunde nurodytas aplinkybes del asmenu, neva bendrininkavusiu su Panevežio apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju S. B. ir Panevežio apygardos Apeliacinio skyriaus prokuroru I. R., procesiniu sprendimu teisetumo, pažymetina, kad pareiškejo skunde nurodomu teiseju ir prokuroru procesiniai sprendimai, net juos apskundus, nebuvo panaikinti ir yra isigalioje. Todel pakartotinai spresti klausima del ju pagristumo nera jokio teisinio pagrindo, atkreipiant demesi i tai, kad, kaip jau buvo mineta, pareiškejui nepalankiu procesiniu sprendimu priemimas negali buti vertinamas kaip ji priemusio asmens (pareiguno) nusikalstama veika.
Taip pat nustatyta, kad pareiškejo skunde minimos aplinkybes yra susijusios su teismui jau perduota nagrineti baudžiamaja byla Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, vadovaujantis BPK 64 str. 1 d., skundai del ikiteisminio tyrimo pareiguno ar prokuroro procesiniu veiksmu ir nutarimu gali buti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Todel Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui priemus sprendima del baudžiamosios bylos nagrinejimo vietos, iš A. B., kaip proceso dalyvio, nebus atimama teise kreiptis su prašymais i byla Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinejanti teisma.
Atsižvelgiant i tai, konstatuotina, kad LR generalinis prokuroras D. V., atsisakydamas pradeti ikiteismini tyrima tesiejo ir prokuroro atžvilgiu, ir ikiteisminio tyrimo teiseja, palikdama galioti toki prokuroro nutarima, priešingai negu nurodo pareiškejas, tinkamai taike LR BPK 168 str. nuostatas.
Skunde pareiškejas nepagristai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisejos D. D. skundžiama nutartis negali buti laikoma kaip priimta teisetai, nes ji iš esmes sprende klausima del savo paties veiksmu vertinimo, t.y. skunde, kuri nagrinejo generalinis prokuroras, pareiškejas reikalavo pradeti ikiteismini tyrima ir šios teisejos atžvilgiu. Del šios priežasties, teiseja, gavusi pareiškejo skunda del prokuroro nutarimo panaikinimo, A. B. isitikinimu, turejo nusišalinti nuo jo nagrinejimo. Kaip matyti iš pareiškejo skundu, adresuotu Vilniaus miesto 1 apylinkes ir Vilniaus apygardos teismams, rezoliucines dalies, A. B. prašo klausima del skundu priemimo ir ju perdavimo kitos apygardos teismo teritorijai priskirtiems teismams atitinkamai perduoti nagrineti Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkams, nes Vilniaus apygardos teismo teritorijai priskirtuose apylinkiu teismuose dirbantys teisejai yra šališki ir negali priimti pagristo bei teiseto sprendimo. Taciau tokie pareiškejo teiginiai yra nepagristi. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d. ir EŽTK 6 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 d.) itvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltima, teise, kad jo byla viešai ir teisingai išnagrinetu nepriklausomas ir nešališkas teismas. LR BPK 58 str., 59 str. pateikia aplinkybiu saraša, kurioms esant teisejas negali buti laikomas nešališku ir galinciu byloje priimti objektyvu sprendima. Atkreiptinas demesys, kad minetose teises normose itvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi buti subjektyviai nešališkas, t.y. nei vienas teisejas negali asmeniškai tureti išankstinio nusistatymo, ar buti tendencingas. Antra, teismas turi buti nešališkas objektyviaja prasme – turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinancias bet kokia su tuo susijusia abejone. Vertindama subjektyviuosius aspektus kolegija konstatuoja, kad byloje nera jokiu duomenu, kurie galetu rodyti konkretaus teisejo asmenini tendencinguma. Vertindama objektyviuosius aspektus, skunda nagrinejantis teismas nenustate realiu faktu, kelianciu abejoniu teisejo nešališkumu. Šiuo požiuriu pareiškejas teismo šališkuma ižvelgia išankstiniame teisejo nusistatyme prieš ji, kuris pasireiške tuo, kad jo skunda nagrinejanciam teisejui jis taip pat prašo prokuroro pardeti ikiteismini tyrima del piktnaudžiavimo ir tarnybiniu pareigu neatlikimo ar netinkamo ju atlikimo. Tuo paciu pažymetina, kad pareiškejas nesilaike LR BPK 59, 60 str. reglamentuojamos teiseju nušalinimo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvarkos, todel A. B. skundai išnagrineti nepažeidžiant LR BPK reikalavimu.
Šiuo konkreciu atveju, priešingai nei kad nurodo pareiškejas, jo prašyme pradeti ikiteismini tyrima pagal LR BK 228 str., 229 str. (duomenys neskelbtini) teisejo S. B. ir (duomenys neskelbtini) prokuroro I. R. atžvilgiu yra visiškai aiški LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta aplinkybe, todel vadovaujantis LR BPK 168 str. 1 d., atsisakymas pradeti ikiteismini tyrima minetu asmenu atžvilgiu yra teisetas ir pagristas.
Esant nurodytoms aplinkybems, konstatuotina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis yra teiseta ir pagrista.
pareiškejo A. B. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.